1 Now concerning things sacrificed to idols: We know that we all have knowledge. Knowledge puffeth up, but love edifieth. 2 If any man thinketh that he knoweth anything, he knoweth not yet as he ought to know; 3 but if any man loveth God, the same is known by him. 4 Concerning therefore the eating of things sacrificed to idols, we know that no idol is anything in the world, and that there is no God but one. 5 For though there be that are called gods, whether in heaven or on earth; as there are gods many, and lords many; 6 yet to us there is one God, the Father, of whom are all things, and we unto him; and one Lord, Jesus Christ, through whom are all things, and we through him. 7 Howbeit there is not in all men that knowledge: but some, being used until now to the idol, eat as of a thing sacrificed to an idol; and their conscience being weak is defiled. 8 But food will not commend us to God: neither, if we eat not, are we the worse; nor, if we eat, are we the better. 9 But take heed lest by any means this liberty of yours become a stumblingblock to the weak. 10 For if a man see thee who hast knowledge sitting at meat in an idol’s temple, will not his conscience, if he is weak, be emboldened to eat things sacrificed to idols? 11 For through thy knowledge he that is weak perisheth, the brother for whose sake Christ died. 12 And thus, sinning against the brethren, and wounding their conscience when it is weak, ye sin against Christ. 13 Wherefore, if meat causeth my brother to stumble, I will eat no flesh for evermore, that I cause not my brother to stumble.

1 Dėl aukų stabams mums aišku: mes visi turime pažinimą. Pažinimas išpučia, bet meilė ugdo.

2 Jei kas mano ką nors žinąs, tai jis dar nieko nežino, kaip turi žinoti.

3 Bet kas myli Dievą, tas yra Jo pažintas.

4 Taigi dėl stabams paaukotų dalykų valgymo mes žinome, kad stabas pasaulyje yra niekas ir kad nėra jokių kitų dievų, kaip tik vienas Dievas.

5 Ir nors yra vadinamųjų dievų danguje ar žemėje,­daug tų dievų ir daug viešpačių,­

6 tai mes turime tik vieną Dievą, Tėvą, iš kurio yra visa ir Jam esame mes, ir vieną Viešpatį, Jėzų Kristų, per kurį yra visa ir mes per Jį.

7 Bet ne visi turi tokį pažinimą. Kai kurie su sąžine, pripažįstančia stabus, iki šiol valgo maistą, kaip stabams paaukotą, ir jų silpna sąžinė susitepa.

8 Maistas nepriartina mūsų prie Dievo. Kai valgome, nieko nelaimime, ir kai nevalgome, nieko neprarandame.

9 Bet žiūrėkite, kad ši jūsų laisvė netaptų papiktinimu silpniesiems.

10 Antai, jei kas pamatytų tave, turintį pažinimą ir valgantį stabų šventykloje, argi silpno žmogaus sąžinė nebus paskatinta valgyti stabams paaukoto maisto?

11 Ar dėl tavo pažinimo nežus silpnas brolis, už kurį mirė Kristus?

12 Šitaip nusidėdami broliams ir sužeisdami jų silpnas sąžines, nusidedate Kristui.

13 Todėl jei valgis piktina mano brolį, aš nevalgysiu mėsos per amžius, kad nepapiktinčiau savo brolio.