1 And Hiram king of Tyre sent messengers to David, and cedar-trees, and masons, and carpenters, to build him a house. 2 And David perceived that Jehovah had established him king over Israel; for his kingdom was exalted on high, for his people Israel’s sake.

3 And David took more wives at Jerusalem; and David begat more sons and daughters. 4 And these are the names of the children whom he had in Jerusalem: Shammua, and Shobab, Nathan, and Solomon, 5 and Ibhar, and Elishua, and Elpelet, 6 and Nogah, and Nepheg, and Japhia, 7 and Elishama, and Beeliada, and Eliphelet.

8 And when the Philistines heard that David was anointed king over all Israel, all the Philistines went up to seek David: and David heard of it, and went out against them. 9 Now the Philistines had come and made a raid in the valley of Rephaim. 10 And David inquired of God, saying, Shall I go up against the Philistines? and wilt thou deliver them into my hand? And Jehovah said unto him, Go up; for I will deliver them into thy hand. 11 So they came up to Baal-perazim, and David smote them there; and David said, God hath broken mine enemies by my hand, like the breach of waters. Therefore they called the name of that place Baal-perazim. 12 And they left their gods there; and David gave commandment, and they were burned with fire.

13 And the Philistines yet again made a raid in the valley. 14 And David inquired again of God; and God said unto him, Thou shalt not go up after them: turn away from them, and come upon them over against the mulberry-trees. 15 And it shall be, when thou hearest the sound of marching in the tops of the mulberry-trees, that then thou shalt go out to battle; for God is gone out before thee to smite the host of the Philistines. 16 And David did as God commanded him: and they smote the host of the Philistines from Gibeon even to Gezer. 17 And the fame of David went out into all lands; and Jehovah brought the fear of him upon all nations.

1 Tyro karalius Hiramas siuntė pasiuntinių pas Dovydą su kedro medžiais, dailidžių bei mūrininkų, kad jie pastatytų Dovydui namus.

2 Dovydas suprato, kad Viešpats patvirtino jį Izraelio karaliumi, nes išaukštino jo karalystę dėl savo tautos Izraelio.

3 Jeruzalėje Dovydas vedė daugiau žmonų ir susilaukė daugiau sūnų bei dukterų.

4 Šitie vardai jo vaikų, kurie gimė Jeruzalėje: Šamūva, Šobabas, Natanas, Saliamonas,

5 Ibharas, Elišūva, Elpaletas,

6 Nogahas, Nefegas, Jafija,

7 Elišama, Beeljada ir Elifeletas.

8 Filistinai, išgirdę, kad Dovydas pateptas Izraelio karaliumi, pakilo Dovydo ieškoti. Dovydas, tai išgirdęs, išėjo prieš juos.

9 Filistinai atėję sustojo Rafajų slėnyje.

10 Dovydas klausė Dievo, sakydamas: "Ar man eiti prieš filistinus? Ar atiduosi juos į mano rankas?" Viešpats atsakė: "Eik, nes Aš atiduosiu juos į tavo rankas".

11 Jis, nuėjęs į Baal Peracimus, juos nugalėjo. Dovydas tarė: "Dievas nušlavė mano priešus mano rankomis, kaip vanduo pralaužęs pylimą". Todėl ta vieta pavadinta Baal Peracimu.

12 Filistinai ten paliko savo stabus, kuriuos Dovydas įsakė sudeginti.

13 Filistinai dar kartą atėjo ir sustojo slėnyje.

14 Dovydas vėl klausė Dievo. Dievas jam atsakė: "Neik tiesiai prieš juos! Apeik juos ir pulk iš šilkmedžių pusės.

15 Išgirdęs šlamesį šilkmedžių viršūnėse, užpulk juos. Dievas eis pirma tavęs ir naikins filistinų kariuomenę".

16 Dovydas padarė, kaip Dievas jam įsakė. Jis mušė filistinus nuo Gibeono iki Gazero.

17 Dovydo vardas išgarsėjo visose šalyse; Viešpats sukėlė baimę prieš jį visose tautose.