1 And working together with him we entreat also that ye receive not the grace of God in vain 2 (for he saith,

At an acceptable time I hearkened unto thee,

And in a day of salvation did I succor thee:

behold, now is the acceptable time; behold, now is the day of salvation): 3 giving no occasion of stumbling in anything, that our ministration be not blamed; 4 but in everything commending ourselves, as ministers of God, in much patience, in afflictions, in necessities, in distresses, 5 in stripes, in imprisonments, in tumults, in labors, in watchings, in fastings; 6 in pureness, in knowledge, in longsuffering, in kindness, in the Holy Spirit, in love unfeigned, 7 in the word of truth, in the power of God; by the armor of righteousness on the right hand and on the left, 8 by glory and dishonor, by evil report and good report; as deceivers, and yet true; 9 as unknown, and yet well known; as dying, and behold, we live; as chastened, and not killed; 10 as sorrowful, yet always rejoicing; as poor, yet making many rich; as having nothing, and yet possessing all things.

11 Our mouth is open unto you, O Corinthians, our heart is enlarged. 12 Ye are not straitened in us, but ye are straitened in your own affections. 13 Now for a recompense in like kind (I speak as unto my children), be ye also enlarged. 14 Be not unequally yoked with unbelievers: for what fellowship have righteousness and iniquity? or what communion hath light with darkness? 15 And what concord hath Christ with Belial? or what portion hath a believer with an unbeliever? 16 And what agreement hath a temple of God with idols? for we are a temple of the living God; even as God said, I will dwell in them, and walk in them; and I will be their God, and they shall be my people. 17 Wherefore

Come ye out from among them, and be ye separate,

saith the Lord,

And touch no unclean thing;

And I will receive you,

18 And will be to you a Father,

And ye shall be to me sons and daughters,

saith the Lord Almighty.

1 Būdami Jo bendradarbiai, jūsų taip pat prašome, kad nepriimtumėte Dievo malonės veltui!

2 Nes Jis sako: "Aš išklausiau tave priimtinu metu ir išgelbėjimo dieną Aš padėjau tau". Štai dabar yra priimtinas metas, štai dabar išgelbėjimo diena!

3 Mes niekuo neduodame akstino pasipiktinti, kad mūsų tarnavimas nebūtų peiktinas.

4 Bet visame kame pasirodome Dievo tarnai: su didele kantrybe, skausmuose, sunkumuose, suspaudimuose,

5 plakimuose, įkalinimuose, sąmyšiuose, darbuose, budėjimuose, pasninkuose;

6 tyrumu, pažinimu, pakantumu, gerumu, Šventąja Dvasia, neveidmainiška meile,

7 tiesos žodžiu, Dievo jėga, teisumo ginklais iš dešinės ir kairės;

8 gerbiami ir negerbiami, šmeižiami ir giriami, laikomi apgavikais ir teisiais,

9 nepažįstamais ir gerai žinomais, laikomi mirštančiais­bet štai mes gyvi; esame baudžiami, bet nenužudomi,

10 mus liūdina, bet mes visada džiaugiamės, esame skurdžiai, bet daugelį praturtiname, neturime nieko­ir valdome viską.

11 O korintiečiai! Mūsų lūpos atvirai jums prabilo, mūsų širdis plačiai atverta.

12 Ne mumyse jums ankšta; ankšta jūsų pačių širdyse.

13 Tad atsimokėkite tuo pačiu,­ kalbu kaip vaikams,­ir taip pat atsiverkite.

14 Nevilkite svetimo jungo su netikinčiais. Kas gi bendro tarp teisumo ir nusikaltimo? Ir kas bendro tarp šviesos ir tamsos?

15 Kaipgi galima gretinti Kristų su Beliaru? Arba kokia dalis tikinčio su netikinčiu?

16 Ir kaip suderinti Dievo šventyklą su stabais? Juk jūs esate gyvojo Dievo šventykla, kaip Dievas yra pasakęs: "Aš gyvensiu juose ir vaikščiosiu tarp jų; būsiu jų Dievas, ir jie bus manoji tauta".

17 Todėl: "Išeikite iš jų ir atsiskirkite,­sako Viešpats,­ir nelieskite to, kas netyra, ir Aš jus priimsiu

18 ir būsiu jums Tėvas, o jūs būsite mano sūnūs ir dukterys,­sako visagalis Viešpats".