1 Now we that are strong ought to bear the infirmities of the weak, and not to please ourselves. 2 Let each one of us please his neighbor for that which is good, unto edifying. 3 For Christ also pleased not himself; but, as it is written, The reproaches of them that reproached thee fell upon me. 4 For whatsoever things were written aforetime were written for our learning, that through patience and through comfort of the scriptures we might have hope. 5 Now the God of patience and of comfort grant you to be of the same mind one with another according to Christ Jesus: 6 that with one accord ye may with one mouth glorify the God and Father of our Lord Jesus Christ. 7 Wherefore receive ye one another, even as Christ also received you, to the glory of God. 8 For I say that Christ hath been made a minister of the circumcision for the truth of God, that he might confirm the promises given unto the fathers, 9 and that the Gentiles might glorify God for his mercy; as it is written,

Therefore will I give praise unto thee among the Gentiles,

And sing unto thy name.

10 And again he saith,

Rejoice, ye Gentiles, with his people.

11 And again,

Praise the Lord, all ye Gentiles;

And let all the peoples praise him.

12 And again, Isaiah saith,

There shall be the root of Jesse,

And he that ariseth to rule over the Gentiles;

On him shall the Gentiles hope.

13 Now the God of hope fill you with all joy and peace in believing, that ye may abound in hope, in the power of the Holy Spirit.

14 And I myself also am persuaded of you, my brethren, that ye yourselves are full of goodness, filled with all knowledge, able also to admonish one another. 15 But I write the more boldly unto you in some measure, as putting you again in remembrance, because of the grace that was given me of God, 16 that I should be a minister of Christ Jesus unto the Gentiles, ministering the gospel of God, that the offering up of the Gentiles might be made acceptable, being sanctified by the Holy Spirit. 17 I have therefore my glorying in Christ Jesus in things pertaining to God. 18 For I will not dare to speak of any things save those which Christ wrought through me, for the obedience of the Gentiles, by word and deed, 19 in the power of signs and wonders, in the power of the Holy Spirit; so that from Jerusalem, and round about even unto Illyricum, I have fully preached the gospel of Christ; 20 yea, making it my aim so to preach the gospel, not where Christ was already named, that I might not build upon another man’s foundation; 21 but, as it is written,

They shall see, to whom no tidings of him came,

And they who have not heard shall understand.

22 Wherefore also I was hindered these many times from coming to you: 23 but now, having no more any place in these regions, and having these many years a longing to come unto you, 24 whensoever I go unto Spain (for I hope to see you in my journey, and to be brought on my way thitherward by you, if first in some measure I shall have been satisfied with your company)— 25 but now, I say, I go unto Jerusalem, ministering unto the saints. 26 For it hath been the good pleasure of Macedonia and Achaia to make a certain contribution for the poor among the saints that are at Jerusalem. 27 Yea, it hath been their good pleasure; and their debtors they are. For if the Gentiles have been made partakers of their spiritual things, they owe it to them also to minister unto them in carnal things. 28 When therefore I have accomplished this, and have sealed to them this fruit, I will go on by you unto Spain. 29 And I know that, when I come unto you, I shall come in the fulness of the blessing of Christ.

30 Now I beseech you, brethren, by our Lord Jesus Christ, and by the love of the Spirit, that ye strive together with me in your prayers to God for me; 31 that I may be delivered from them that are disobedient in Judæa, and that my ministration which I have for Jerusalem may be acceptable to the saints; 32 that I may come unto you in joy through the will of God, and together with you find rest. 33 Now the God of peace be with you all. Amen.

1 Mes, stiprieji, turime pakęsti silpnųjų silpnybes ir ne sau pataikauti.

2 Kiekvienas iš mūsų tebūna malonus artimui jo labui ir pažangai.

3 Nes ir Kristus gyveno ne savo malonumui, bet, kaip parašyta: "Tave keikiančiųjų keiksmai krito ant manęs".

4 O visa, kas anksčiau parašyta, mums pamokyti parašyta, kad ištverme ir Raštų paguoda turėtume viltį.

5 Ištvermės ir paguodos Dievas teduoda jums tarpusavyje būti vienos minties, Kristaus Jėzaus pavyzdžiu,

6 kad sutartinai vienu balsu šlovintumėte Dievą, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą.

7 Todėl priimkite vienas kitą, kaip ir Kristus jus priėmė į Dievo šlovę.

8 Aš sakau: Kristus tapo apipjaustytųjų tarnas dėl Dievo tiesos, kad patvirtintų tėvams suteiktus pažadus

9 ir kad pagonys šlovintų Dievą už Jo gailestingumą, kaip parašyta: "Todėl išpažinsiu Tave tarp pagonių, Tavo vardui giedosiu".

10 Ir vėl sakoma: "Džiaukitės, pagonys, kartu su Jo tauta".

11 Ir dar: "Girkite Viešpatį, visi pagonys, šlovinkite Jį visos tautos".

12 Ir Izaijas vėl sako: "Bus Jesės šaknis, Tas, kuris pakils valdyti pagonių, ir Juo vilsis pagonys".

13 Tegul vilties Dievas pripildo jus dideliu džiaugsmu ir tikėjimo ramybe, kad Šventosios Dvasios jėga būtumėte pertekę vilties.

14 Aš, mano broliai, esu įsitikinęs, kad jūs esate kupini gerumo, pilni visokio pažinimo ir galite vieni kitus perspėti.

15 Parašiau jums, broliai, kai kur kiek per drąsiai, norėdamas jums priminti, kad dėl Dievo man suteiktos malonės

16 turiu būti pagonims Jėzaus Kristaus tarnas ir skelbti Dievo Evangeliją, kad pagonių auka taptų priimtina, Šventosios Dvasios pašventinta.

17 Taigi Kristuje Jėzuje aš galiu pasigirti Dievo darbais.

18 Juk nedrįsčiau ko nors pasakoti, ko Kristus nebūtų per mane nuveikęs, kad pagonys paklustų žodžiu ir darbu;

19 galingais ženklais ir stebuklais, Dievo Dvasios jėga nuo Jeruzalės ir aplinkui, iki Ilyrijos, aš iki galo paskelbiau Kristaus Evangeliją.

20 Be to, kad nestatyčiau ant svetimų pamatų, aš stengiausi skelbti Evangeliją ne ten, kur Kristaus vardas jau pagarsintas,

21 bet, kaip parašyta: "Pamatys tie, kuriems nebuvo apie Jį skelbta, ir supras tie, kurie nebuvo girdėję".

22 Todėl aš ir buvau daug kartų sutrukdytas pas jus atvykti.

23 Bet dabar, neturėdamas vietos šiuose kraštuose ir daugel metų trokšdamas atvykti pas jus,

24 aš apsilankysiu, kai keliausiu į Ispaniją. Turiu vilties, keliaudamas pro šalį, išvysti jus ir tikiuosi, kad jūs palydėsite mane, prieš tai nors kiek pasimėgavusį bendravimu su jumis.

25 Bet dabar vykstu į Jeruzalę šventiesiems patarnauti.

26 Mat Makedonijai ir Achajai buvo malonu padaryti rinkliavą Jeruzalės šventųjų beturčiams.

27 Joms tai labai patiko, ir iš tikro jos yra jų skolininkės. Jeigu pagonys tapo jų dvasinių gėrybių dalininkais, tai jų pareiga­patarnauti medžiaginėmis gėrybėmis.

28 Taigi, baigęs šį reikalą ir jiems saugiai atidavęs, kas surinkta, keliausiu pro jus į Ispaniją.

29 Ir aš esu tikras, kad atvyksiu pas jus Kristaus Evangelijos palaiminimo pilnatvėje.

30 Todėl maldauju jus, broliai, dėl Viešpaties Jėzaus Kristaus ir Dvasios meilės, kad jūs kartu su manimi kovotumėte už mane maldose Dievui,

31 kad būčiau išgelbėtas nuo netikinčiųjų Judėjoje, kad mano paslauga Jeruzalei būtų priimtina šventiesiems,

32 ir kad pagal Dievo valią atvykčiau pas jus su džiaugsmu ir atsigaivinčiau drauge su jumis.

33 Ramybės Dievas tebūnie su jumis visais! Amen.