1 Huzur içinde kuru bir lokma, 2 Kavga ve ziyafet dolu evden iyidir.
2 Sağduyulu köle, 2 Ailesini utanca sokan oğula egemen olur 2 Ve kardeşlerle birlikte mirastan pay alır.
3 Altın ocakta, gümüş potada arıtılır, 2 Yüreği arıtansa RABdir.
4 Kötü kişi fesat yüklü dudakları dinler, 2 Yalancı da yıkıcı dile kulak verir.
5 Yoksulla alay eden, onu yaratanı hor görür. 2 Felakete sevinen cezasız kalmaz.
6 Torunlar yaşlıların tacıdır, 2 Çocukların övüncü anne babalarıdır.
7 Kurumlu sözler ahmağa nasıl yakışmazsa, 2 Soyluya da yalancı dudaklar hiç yakışmaz.
8 Sahibinin gözünde rüşvet bir tılsımdır. 2 Ne yapsa başarılı olur.
9 Sevgi isteyen kişi suçları bağışlar, 2 Olayı diline dolayansa can dostları ayırır.
10 Akıllı kişiyi azarlamak, 2 Akılsıza yüz darbe vurmaktan etkilidir.
11 Kötü kişi ancak başkaldırmaya eğilimlidir, 2 Ona gönderilecek ulak acımasız olacaktır.
12 Azgınlığı üstünde bir akılsızla karşılaşmak, 2 Yavrularından edilmiş dişi ayıyla karşılaşmaktan beterdir.
13 İyiliğin karşılığını kötülükle ödeyenin 2 Evinden kötülük eksik olmaz.
14 Kavganın başlangıcı su sızıntısına benzer, 2 Bir patlamaya yol açmadan çekişmeyi bırak.
15 Kötüyü aklayan da, doğruyu mahkûm eden de 2 RABbi tiksindirir.
16 Akılsız biri bilgelik satın almak için niye para harcasın? 2 Zaten sağduyudan yoksun!
17 Dost her zaman sever, 2 Kardeş sıkıntılı günde belli olur.
18 Sağduyudan yoksun kişi el sıkışıp 2 Başkasına kefil olur.
19 Başkaldırıyı seven kavgayı sever, 2 Kapısını yüksek yapan yıkımına davetiye çıkarır.
20 Sapık yürekli kişi iyilik beklememeli. 2 Diliyle aldatan da belaya düşer.
21 Akılsız kendisini doğurana derttir, 2 Ahmağın babası sevinç nedir bilmez.
22 İç ferahlığı sağlık getirir, 2 Ezik ruh ise bedeni yıpratır.
23 Kötü kişi adaleti saptırmak için 2 Gizlice rüşvet alır.
24 Akıllı kişi gözünü bilgelikten ayırmaz, 2 Akılsızın gözüyse hep sağda soldadır.
25 Akılsız çocuk babasına üzüntü, 2 Annesine acı verir.
26 Ne suçsuza ceza kesmek iyidir, 2 Ne de görevliyi dürüst davrandığı için dövmek...
27 Bilgili kişi az konuşur, 2 Akıllı kişi sakin ruhludur.
28 Çenesini tutup susan ahmak bile 2 Bilge ve akıllı sayılır.
1 Geriau sausas kąsnis su ramybe negu namai, pilni aukų mėsos, su vaidais.
2 Išmintingas tarnas valdys gėdą darantį sūnų ir gaus paveldėti dalį kaip vienas iš sūnų.
3 Kaip sidabras ir auksas ištiriamas ugnyje, taip Viešpats tiria žmogaus širdį.
4 Nedorėlis klauso klastingų lūpų, o melagispikto liežuvio.
5 Kas pajuokia vargšą, paniekina jo Kūrėją, o kas džiaugiasi nelaimės metu, neišvengs bausmės.
6 Vaikų vaikai yra senelių vainikas, o vaikų garbėjų tėvai.
7 Kvailiui netinka kalbėti apie didžius dalykus, tuo labiau kunigaikščiui netinka meluoti.
8 Dovana lyg brangakmenis davėjo akyse; kur jis eina su ja, visur laimi.
9 Kas pridengia nusikaltimą, ieško meilės; kas kaltę nuolat primena, suardo draugystę.
10 Įspėjimas daugiau padeda išmintingam negu šimtas kirčių kvailam.
11 Blogas žmogus ieško priekabių, todėl žiaurus pasiuntinys bus pasiųstas prieš jį.
12 Geriau sutikti mešką, kuriai atimti jos vaikai, negu kvailį jo kvailystėje.
13 Kas už gera atlygina piktu, pikta neatsitrauks nuo jo namų.
14 Kivirčo pradžia kaip užtvankos plyšys, todėl liaukis ginčytis, kol nevėlu.
15 Kas išteisina nedorėlį ir kas pasmerkia teisųjį, abu yra pasibjaurėjimas Viešpačiui.
16 Kam kvailiui mokėti pinigus už išmintį, kai jis jos visai netrokšta?
17 Draugas visuomet myli ir brolis pasirodo nelaimėje.
18 Kam trūksta proto, tas sukerta rankas ir laiduoja už savo draugą.
19 Kas mėgsta ginčus, myli nuodėmę, kas stato aukštus vartus, ieško pražūties.
20 Kas turi klastingą širdį, nieko gero nepasieks; kieno liežuvis iškreiptas, turės bėdų.
21 Kvailas sūnusne džiaugsmas, bet rūpestis tėvui.
22 Linksma širdis gydo kaip vaistai; prislėgta dvasia džiovina kaulus.
23 Nedorėlis ima kyšius, kad iškreiptų teisingumą.
24 Supratingas žmogus siekia išminties, kvailio akys žemės pakraščiuose.
25 Kvailas sūnusapmaudas tėvui ir skausmas motinai.
26 Bausti teisųjį yra negerai, kaip ir mušti kunigaikščius už teisingumą.
27 Kas turi supratimą, susilaiko kalboje, protingas žmogus turi romią dvasią.
28 Net kvailys, jei jis tyli, laikomas išmintingu, ir kas sučiaupia lūpas, laikomas protingu.