1 Duhul m'a răpit, şi m'a dus la poarta de răsărit a Casei Domnului, care caută spre răsărit. Şi iată că la intrarea porţii, erau douăzeci şi cinci de oameni; şi în mijlocul lor am văzut pe Iaazania, fiul lui Azur, şi pe Pelatia, fiul lui Benaia, căpeteniile poporului.
2 Şi Domnul mi -a zis: ,,Fiul omului, aceştia sînt oamenii cari fac planuri nelegiuite, şi dau sfaturi rele în cetatea aceasta!
3 Ei zic: ,Nu este încă vremea potrivită că să zidim case! Cetatea este cazanul, şi noi sîntem carnea.`
4 De aceea prooroceşte împotriva lor, prooroceşte, fiul omului!``
5 Atunci Duhul Domnului a căzut peste mine, şi mi -a zis: ,,Spune: Aşa vorbeşte Domnul: ,Astfel vorbiţi voi, casa lui Israel! Şi ce vă vine în gînd, ştiu foarte bine!
6 Aţi făcut o mulţime de omoruri în cetatea aceasta, şi aţi umplut uliţele cu cei ucişi.`
7 De aceea, aşa vorbeşte Domnul Dumnezeu: ,Morţii voştri pe cari i-aţi întins în mijlocul cetăţii acesteia, sînt carnea, şi ea este cazanul; dar voi veţi fi scoşi afară din ea.
8 Vă temeţi de sabie, dar Eu voi aduce sabie peste voi, zice Domnul, Dumnezeu.`
9 ,Vă voi scoate din cetatea aceasta, vă voi da în mîinile străinilor, şi voi împlini judecăţile mele împotriva voastră!
10 Veţi cădea loviţi de sabie, vă voi judeca la hotarul lui Israel, şi veţi şti că Eu sînt Domnul.
11 Cetatea aceasta nu va fi cazanul vostru, şi voi nu veţi fi carnea din el: ci la hotarul lui Israel vă voi judeca!
12 Şi veţi şti că Eu sînt Domnul, ale cărui porunci nu le-aţi urmat, şi ale cărui legi nu le-aţi împlinit, şi aţi lucrat după obiceiurile neamurilor care vă înconjoară.``
13 Pe cînd prooroceam eu, a murit Pelatia, fiul lui Benaia. Eu am căzut cu faţa la pămînt, şi am strigat cu glas tare: ,,Ah! Doamne Dumnezeule, vrei să nimiceşti Tu şi ce a mai rămas din Israel?``
14 Şi Cuvîntul Domnului mi -a vorbit astfel:
15 ,,Fiul omului, fraţii tăi, da, fraţii tăi, cei din robie, şi toată casa lui Israel, sînt aceia despre cari zic locuitorii Ierusalimului: ,Ei sînt departe de Domnul, ţara ne -a fost dată nouă în stăpînire!...`
16 De aceea spune despre ei: ,Aşa vorbeşte Domnul, Dumnezeu: ,Dacă -i ţin depărtaţi printre neamuri, dacă i-am risipit în felurite ţări, totuş le-am fost un Templu pentru cîtăva vreme, în ţara în care au venit.`
17 De aceea să le spui: ,Aşa vorbeşte Domnul Dumnezeu: ,Vă voi strînge din mijlocul popoarelor, vă voi aduna iarăş din ţările în cari sînteţi risipiţi, şi vă voi da ţara lui Israel.
18 Şi cînd vor veni în ea, vor scoate de acolo toţi idolii şi toate urîciunile.
19 Le voi da o altă inimă, şi voi pune un duh nou în voi. Voi lua din trupul lor inima de piatră, şi le voi da o inimă de carne,
20 ca să urmeze poruncile Mele, să păzească şi să împlinească legile Mele; şi ei vor fi poporul Meu, iar Eu voi fi Dumnezeul lor.
21 Dar acelora a căror inimă simte plăcere faţă de idolii şi urîciunile lor, le voi întoarce faptele asupra capului lor, zice Domnul Dumnezeu.```
22 După aceea, heruvimii şi-au întins aripile, însoţiţi de roţi, şi slava Dumnezeului lui Israel era sus deasupra lor.
23 Slava Domnului s'a înălţat din mijlocul cetăţii, şi s'a aşezat pe muntele de la răsăritul cetăţii.
24 Pe mine însă m'a răpit Duhul şi m'a dus iarăş, în vedenie, prin Duhul lui Dumnezeu, în Haldea, la prinşii de război. Şi astfel vedenia, pe care o avusesem, a pierit de la mine.
25 Apoi am spus prinşilor de război toate lucrurile, pe cari mi le descoperise Domnul. Robia lui Zedechia şi risipirea poporului.
1 Dvasia pakėlė mane ir nunešė prie Viešpaties šventyklos rytinių vartų. Ten, prie vartų, mačiau dvidešimt penkis vyrus, tarp jų ir kunigaikščius: Jaazaniją, Azūro sūnų, ir Pelatiją, Benajo sūnų.
2 Jis tarė: "Žmogaus sūnau, šitie vyrai kuria pavojingus planus ir duoda piktus patarimus šiam miestui.
3 Jie sako: ‘Dar toli; statykime namus. Miestas yra katilas, o mes mėsa!’
4 Todėl, žmogaus sūnau, pranašauk prieš juos".
5 Viešpaties Dvasia kalbėjo: "Sakyk: ‘Taip sako Viešpats: ‘Aš žinau, ką jūs sakote ir ką galvojate.
6 Jūs daugelį nužudėte šiame mieste, jų lavonų pripildėte gatves’.
7 Todėl taip sako Viešpats: ‘Jūsų užmuštiejitai mėsa, o miestas katilas. Bet jus Aš pašalinsiu iš miesto.
8 Jūs bijote kardo, ir Aš atiduosiu jus kardui.
9 Aš pašalinsiu jus iš miesto, atiduosiu svetimšaliams ir įvykdysiu jums teismą.
10 Jūs krisite nuo kardo. Aš teisiu jus prie Izraelio sienos, ir jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats.
11 Miestas nebus jums katilu ir jūs nebūsite mėsa jame. Aš teisiu jus prie Izraelio sienos.
12 Jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats. Jūs nesilaikėte mano įsakymų ir nevykdėte mano sprendimų, bet elgėtės kaip aplink jus gyvenantys pagonys’ ".
13 Man pranašaujant, mirė Pelatijas, sūnus Benajo. Aš kritau veidu žemėn, balsiai šaukdamas: "Ak, Viešpatie Dieve, ar Tu visai sunaikinsi Izraelio likutį?"
14 Viešpats atsakė:
15 "Žmogaus sūnau, tavo broliai, taip, tavo broliai, yra gyvenantys su tavimi tremtyje, apie kuriuos Jeruzalės gyventojai sako: ‘Jie gyvena toli nuo Viešpaties, o mums duotas šis kraštas!’
16 Aš juos toli išvijau ir išsklaidžiau tarp pagonių tautų, tačiau būsiu jiems šventykla tuose kraštuose.
17 Aš juos surinksiu ir sugrąžinsiu iš tų tautų, kuriose juos išsklaidžiau, ir duosiu jiems Izraelio kraštą.
18 Sugrįžę jie pašalins visas šlykštybes ir bjaurystes.
19 Aš duosiu jiems vieną širdį ir įdėsiu jiems naują dvasią. Aš išimsiu iš jų kūno akmeninę širdį ir duosiu jiems kūno širdį.
20 Jie laikysis mano įsakymų ir vykdys mano nuostatus. Jie bus mano tauta, ir Aš būsiu jų Dievas.
21 O kurių širdys seka šlykštybes ir bjaurystes, tų kelius sugrąžinsiu ant jų galvų,sako Viešpats Dievas".
22 Cherubai pakėlė sparnus, ratai pajudėjo su jais, o Izraelio Dievo šlovė buvo virš jų.
23 Viešpaties šlovė pakilo iš miesto vidurio ir nusileido ant kalno į rytus nuo miesto.
24 Po šitų Dievo Dvasios regėjimų dvasia pakėlė mane ir nunešė Chaldėjon pas tremtinius. Regėjimas, kurį mačiau, išnyko.
25 Aš papasakojau tremtiniams visa, ką Viešpats man regėjime parodė ir pasakė.