1 后来， 亚扪人的王拿辖死了， 他的儿子接续他作王。 2 大卫说： "我要恩待拿辖的儿子哈嫩， 因为他的父亲曾恩待我。"于是大卫差派使者去为了他丧父的事安慰他。大卫的臣仆到了亚扪人境内， 去见哈嫩要安慰他。 3 但亚扪人的众领袖对哈嫩说： "大卫差派这些慰问的人到你这里来， 你以为他是尊敬你父亲吗？他的臣仆来见你， 不是为了窥探、倾覆、侦察这地吗？" 4 于是， 哈嫩拿住大卫的臣仆， 剃去他们的胡须， 又把他们的衣服， 从臀部以下割去半截， 然后才放他们走。 5 有人去把这些人遭遇的事告诉大卫， 他就派人去迎接他们； 因为他们非常羞耻， 王就说： "你们可以住在耶利哥， 等到你们的胡须长长了才回来。" 6 亚扪人看见自己与大卫结了仇恨， 哈嫩和亚扪人就派人用三万公斤银子， 从米所波大米、亚兰玛迦和琐巴去雇战车和马兵。 7 他们雇了三万二千辆战车， 以及玛迦王和他的军队； 他们都来在米底巴前面安营。亚扪人也从他们的各城聚集起来， 出来作战。 8 大卫听见了， 就差派约押和全体勇士出去。 9 亚扪人出来， 在城门前摆阵； 前来助阵的列王， 也在田野摆阵。 10 约押看见自己前后受敌， 就从以色列所有的精兵中， 挑选一部分出来， 使他们摆阵去迎战亚兰人， 11 他把其余的人交在他兄弟亚比筛手下， 使他们摆阵去迎战亚扪人。 12 约押对亚比筛说： "如果亚兰人比我强， 你就来帮助我； 如果亚扪人比你强， 我就去帮助你。 13 你当刚强； 为了我们的人民和我们 神的众城镇， 我们要刚强； 愿耶和华成全他看为美的行事。" 14 于是约押和他的军队前进， 预备作战攻打亚兰人； 亚兰人却在约押面前逃跑了。 15 亚扪人看见亚兰人逃跑， 他们也在约押的兄弟亚比筛面前逃跑， 退回城里。约押就回耶路撒冷去了。 16 亚兰人看见自己在以色列人面前被打败， 就差派使者去把大河那边的亚兰人调过来， 有哈大底谢的元帅朔法率领他们。 17 大卫得到报告， 就招聚以色列众人， 渡过约旦河， 来到亚兰人那里， 向他们摆阵。大卫摆好阵迎战亚兰人， 亚兰人就与他交战。 18 亚兰人在以色列人面前逃跑； 大卫杀了亚兰人七千辆战车上的军兵和四万步兵。又杀了亚兰人的元帅朔法。 19 哈大底谢的臣仆看见自己在以色列人面前被打败了， 就与大卫议和， 臣服了他； 于是亚兰人不敢再帮助亚扪人。

1 Amonitų karalius Nahašas mirė, ir jo sūnus pradėjo karaliauti jo vietoje.2 Dovydas sakė: "Aš būsiu geras Nahašo sūnui Hanūnui, kaip jo tėvas buvo man". Ir Dovydas siuntė pasiuntinius paguosti jo dėl tėvo. Dovydo tarnai atėjo į Amono žemę pas Hanūną jo paguosti.3 Bet Amono kunigaikščiai tarė Hanūnui: "Ar manai, kad Dovydas, pagerbdamas tavo tėvą, atsiuntė pas tave guodėjus? Ar ne apžiūrėti, išžvalgyti ir sunaikinti kraštą?"4 Hanūnas paėmė Dovydo tarnus, nuskuto jiems barzdas, nukirpo jų drabužius iki pusės, iki pat juostos, ir išsiuntė.5 Dovydas, sužinojęs, kas įvyko, pasiuntė vyrus jų pasitikti, nes jie buvo labai sugėdinti. Karalius sakė: "Pasilikite Jeriche, kol ataugs jūsų barzdos, o tada sugrįžkite".6 Kai amonitai suprato, kad tapo nepakenčiami Dovydui, Hanūnas siuntė tūkstantį talentų sidabro pasamdyti iš Mesopotamijos, Sirijos ir Cobos kovos vežimų ir raitelių.7 Jie pasamdė trisdešimt du tūkstančius kovos vežimų ir Maakos karalių su jo kariuomene. Jie atvykę pasistatė stovyklą ties Medeba, o amonitai susirinko iš savo miestų ir išėjo į karą.8 Dovydas, tai išgirdęs, pasiuntė Joabą su visa stiprių vyrų kariuomene.9 Amonitai išsirikiavo kovai prie miesto vartų, o karaliai, kurie atėjo padėti, stovėjo atvirame lauke.10 Joabas pamatė, kad prieš jį ruošiamas puolimas iš priekio ir iš užnugario; jis išrinko Izraelio geriausius karius ir išrikiavo prieš sirus.11 Likusius žmones jis pavedė savo broliui Abišajui, kuris išrikiavo juos prieš amonitus.12 Joabas sakė broliui: "Jei sirai bus per stiprūs man, tu ateisi man į pagalbą, o jei amonitai bus per stiprūs tau, tai aš tau padėsiu.13 Būk drąsus, narsiai kovokime už savo tautą ir už savo Dievo miestus. O Viešpats tedaro, kaip jam atrodo tinkama".14 Joabas ir su juo buvę žmonės pradėjo kovą prieš sirus, ir tie pabėgo nuo jo.15 Amonitai, pamatę, kad sirai pabėgo, irgi bėgo nuo jo brolio Abišajo ir užsidarė mieste. Tuomet Joabas sugrįžo į Jeruzalę.16 Sirai, pamatę, kad Izraelis juos nugalėjo, siuntė pasiuntinius ir pasikvietė sirus, gyvenusius anapus upės. Hadadezero kariuomenės vadas Šofachas vadovavo kariuomenei.17 Kai tai buvo pranešta Dovydui, jis surinko visus izraelitus, persikėlė per Jordaną ir išsirikiavo mūšiui. Kai Dovydas išsirikiavo prieš sirus, jie kovojo su juo.18 Bet sirai bėgo nuo Izraelio; Dovydas sunaikino septynis tūkstančius kovos vežimų ir keturiasdešimt tūkstančių pėstininkų; žuvo ir kariuomenės vadas Šofachas.19 Hadadezero tarnai, pamatę, kad jie Izraelio nugalėti, padarė taiką su Dovydu ir tapo jo tarnais. Nuo to laiko sirai nebepadėdavo amonitams.