1 我自己心里说： "来吧， 我用享乐试试你， 让你看看有什么好处。"想不到， 这也是虚空。 2 对嬉笑， 我说： "那是狂妄"； 对享乐， 我说： "这有什么作用呢？" 3 我心里筹思， 怎样用酒使我的身体畅快， 又保持愚昧， 但我的内心仍由智慧引导； 直到我看明世人， 在诸天之下一生有限的年日中所行的， 对他们有益的是什么。 4 我大事发展： 为自己建造房屋， 栽种葡萄园， 5 修造园囿， 在园中栽种各类果树， 6 挖造水池， 用来浇灌培植树木的林园。 7 我买了仆婢， 也有生在家中的奴仆； 又拥有大群牛羊， 胜过任何比我先在耶路撒冷的人所拥有的。 8 我又为自己积蓄金银， 以及列王和各省的财宝。我又为自己招募男女歌手， 收纳许多妃嫔， 是世人所以为乐的。 9 于是我就日渐昌大， 超过任何比我先在耶路撒冷的人； 我的智慧仍然与我同在。 10 我眼中所求的， 我都不禁止； 我心所喜欢的， 我都没抑制。我的心因我的一切劳碌而快乐， 这就是我从一切劳碌中所得的分。 11 然后， 我省察我手所作的一切， 和我劳碌所成就的， 想不到一切都是虚空， 都是捕风， 在日光之下毫无益处。 12 我转过来观察智慧、狂妄和愚昧。王的继承人还能作什么呢？只不过作先前作过的罢了。 13 于是我看出智慧胜过愚昧， 如同光明胜过黑暗一样。 14 智慧人的眼目明亮， 愚昧人却走在黑暗中。我也知道同一的命运要临到这两种人身上。 15 我自己心里说： "临到愚昧人身上的， 也必临到我身上； 那么， 我为什么要更有智慧呢？"于是我心里说： "这也是虚空。" 16 因为智慧人和愚昧人一样， 没有人永远记念他们， 在未来的日子里， 都会被人遗忘。可叹智慧人跟愚昧人一样， 终必死亡。 17 因此我恨恶生命， 因为在日光之下所发生的事， 都使我厌烦。一切都是虚空， 都是捕风。 18 我恨恶我的一切劳碌， 就是我在日光之下的劳碌， 因为我不得不把劳碌的成果留给后人。 19 那人将来是智是愚， 有谁晓得呢？可是他竟要掌管一切我劳碌得来的， 就是我在日光之下用智慧得来的。这又是虚空。 20 于是我转念， 对日光之下我所劳碌的一切， 心感绝望； 21 因为人用智慧、知识和技能所劳碌得来的， 却必须留给未曾劳碌的人为分。这也是虚空， 是极大的憾事。 22 人的一切劳碌和操心， 就是他在日光之下所劳碌的， 对自己有什么益处呢？ 23 其实终其一生， 他的担子既痛苦又烦恼， 在夜间也不能安心。这也是虚空。 24 人最好是吃喝， 在自己的劳碌中自得其乐； 我看这也是出于 神的手。 25 离开了他（"他"按照《马索拉抄本》应作"我"； 现参照《七十士译本》翻译）， 谁能有吃的呢？谁能享乐呢？ 26 神把智慧、知识和喜乐赐给他所喜悦的人， 却使罪人作收集和积聚的差事， 把所得的归给 神所喜悦的人。这也是虚空， 也是捕风。

1 Tariau savo širdyje: "Dabar išbandysiu tave linksmumu, todėl džiaukis malonumais". Bet ir tai yra tuštybė.2 Apie juoką pasakiau: "Kvailystė", o apie linksmybes: "Kokia iš jų nauda?"3 Aš nusprendžiau mėgautis vynu, tačiau neatsisakyti išminties savo širdyje, ir suprasti, kas yra kvailystė, kol pamatysiu, ką gero žmonių vaikai galėtų daryti, gyvendami po dangumi per visas savo dienas.4 Aš ėmiausi didelių darbų, pasistačiau namų, užsiveisiau vynuogynų,5 sodų, parkų ir prisodinau juose įvairiausių vaismedžių.6 Pasidariau tvenkinių ir jų vandeniu laisčiau miško medžius.7 Pirkau vergų ir vergių, turėjau ir savo namuose gimusių vergų; laikiau dideles bandas galvijų ir avių, didesnes negu prieš mane gyvenusieji Jeruzalėje.8 Aš įsigijau sidabro, aukso ir kitų turtų iš karalių ir kraštų; pasirūpinau giesmininkų ir giesmininkių, to, ką mėgsta žmonių sūnūs, ir įvairiausių muzikos instrumentų.9 Aš tapau didis ir išgarsėjau labiau už visus, prieš mane gyvenusius Jeruzalėje. Mano išmintis taip pat pasiliko su manimi.10 Ko mano akys geidė, nieko joms neatsakiau, nedraudžiau savo širdžiai jokios linksmybės. Mano širdis džiaugėsi mano darbais, ir tai buvo atlyginimas už mano triūsą.11 Aš pažiūrėjau į visus savo darbus ir triūsą, ir štai, viskas buvo tuštybė ir vėjo gaudymas; iš to nebuvo jokios naudos po saule.12 Aš gręžiausi ieškoti skirtumo tarp išminties, kvailystės ir beprotybės. Ką darys žmogus, kuris gyvens po karaliaus? Tai, kas jau yra padaryta.13 Pamačiau, kad išmintis yra vertingesnė už kvailystę tiek, kiek šviesa už tamsą.14 Išmintingas turi akis, o kvailys vaikščioja tamsoje. Taip pat supratau, kad abiejų laukia toks pat likimas.15 Tada tariau širdyje: "Jei kvailio likimas yra toks pat kaip mano, tai kodėl aš siekiu išminties?" Supratau, kad ir tai yra tuštybė.16 Išmintingo, kaip ir kvailio, neatsimins ateityje; tai, kas yra dabar, užmirš būsiančios kartos. Išmintingas miršta lygiai taip pat, kaip kvailys.17 Aš ėmiau nekęsti gyvenimo; man nepatiko, kas darosi po saule, nes viskas tuštybė ir vėjo gaudymas.18 Aš ėmiau nekęsti viso savo triūso šioje žemėje, nes turėsiu viską palikti žmogui, kuris bus po manęs.19 Kas žino, ar jis bus išmintingas, ar kvailys? Jis valdys visa, ką sukroviau savo darbu, naudodamasis savo išmintimi po saule. Ir tai yra tuštybė.20 Gailėjausi įdėjęs tiek triūso po saule.21 Žmogus, kuris dirbo išmintingai, protingai ir sėkmingai, turės viską palikti kitam, kuris niekuo neprisidėjo. Tai yra tuštybė ir didelė blogybė.22 Kokia nauda žmogui dirbti ir vargti pasaulyje?23 Visas jo gyvenimas pilnas vargo, sielvarto ir kančių; net naktį jis neturi poilsio. Tai taip pat tuštybė.24 Žmogui nieko nėra geresnio, kaip valgyti, gerti ir džiaugtis savo darbu. Aš mačiau, kad visa tai ateina iš Dievo rankų.25 Ar kas be Jo gali valgyti ir mėgautis?26 Žmogui, kuris Jam patinka, Jis suteikia išmintį, pažinimą ir džiaugsmą, bet nusidėjėliui duoda sunkią užduotį rinkti ir kaupti, kad galėtų atiduoti tam, kuris patinka Dievui. Tai taip pat tuštybė ir vėjo gaudymas.