1 万事都有定期， 天下万务都有定时： 2 生有时， 死有时； 栽种有时， 拔出所种的也有时； 3 杀戮有时， 医治有时； 拆毁有时， 建造有时； 4 哭有时， 笑有时； 哀恸有时， 踊跃有时； 5 拋掷石头有时， 堆聚石头有时； 拥抱有时， 避免拥抱有时； 6 寻找有时， 舍弃有时； 保存有时， 拋弃有时； 7 撕裂有时， 缝补有时； 静默有时， 讲话有时； 8 爱有时， 恨有时； 战争有时， 和平有时。 9 作工的人在自己的劳碌上得到什么益处呢？ 10 我看 神给予世人的担子， 是要他们为此烦恼。 11 他使万事各按其时， 成为美好； 他又把永恒的意识放在人的心里； 虽然这样， 人还是不能察觉 神自始至终的作为。 12 我晓得人生最好是寻乐享福， 13 人人有吃有喝， 在自己的一切劳碌中自得其乐； 这就是 神的恩赐。 14 我知道 神所作的一切， 都必永存， 无可增添， 无可减少； 神这样作， 为要使人在他面前存敬畏的心。 15 现在有的， 先前就有； 将来有的， 早已有了； 因为 神使已过的事重新出现（" 神使已过的事重新出现"原文作" 神寻回已过的事"）。 16 我在日光之下又看见： 审判的地方有奸恶， 维护公义的地方也有奸恶。 17 我自己心里说： " 神必审判义人和恶人， 因为各样事务、各样工作都有定时。" 18 我自己心里说： "至于世人， 神要试验他们， 使他们看见自己与牲畜无异。 19 因为世人所遭遇的与牲畜所遭遇的， 都是一样： 这个怎样死， 那个也怎样死， 两者的气息都是一样， 所以人并不胜于牲畜。一切都是虚空。 20 大家都到一个地方去， 都出于尘土， 也都归回尘土。 21 有谁知道人的灵是往上升， 牲畜的魂（"魂"的原文与"灵"〔3:21〕和"气息"〔3:19〕相同）是下降而入地呢？" 22 因此我看人最好是在自己所作的事上自得其乐， 因为这也是他的分； 谁能使他看见他自己死后的事呢？

1 Viskam yra laikas, metas kiekvienam įvykiui po dangumi.2 Yra laikas gimti ir mirti; laikas sodinti ir rauti, kas pasodinta.3 Yra laikas žudyti ir gydyti; laikas griauti ir statyti.4 Yra laikas verkti ir juoktis; laikas gedėti ir šokti.5 Yra laikas mėtyti akmenis ir juos vėl surinkti; laikas apkabinti ir susilaikyti nuo apkabinimo.6 Yra laikas įgyti ir prarasti; laikas laikyti ir išmesti.7 Yra laikas perplėšti ir susiūti; laikas tylėti ir kalbėti.8 Yra laikas mylėti ir nekęsti; laikas karui ir taikai.9 Kokią naudą turi tas, kuris dirba, iš savo triūso?10 Aš regėjau užduotį, kurią Dievas davė žmonių vaikams.11 Jis skirtu laiku viską puikiai padarė. Jis įdėjo amžinybę žmogui į širdį, kad nė vienas žmogus nesuvoktų Dievo darbų nuo pradžios iki galo.12 Aš supratau, kad žmonėms nėra nieko geresnio, kaip linksmintis ir daryti gera savo gyvenime.13 Tai yra Dievo dovana, kad žmogus valgo, geria ir džiaugiasi savo darbo gėrybėmis.14 Aš žinau, kad visa, ką Dievas daro, yra amžina,­nieko negalima nei pridėti, nei atimti. Dievas daro tai, kad žmonės Jo bijotų.15 Kas buvo, tas ir yra, o kas bus, jau yra buvę. Dievas pašaukia praeitį.16 Aš mačiau po saule: teismo vietoje­nedorybė, teisingumo vietoje­neteisybė.17 Tariau savo širdyje: "Dievas teis teisųjį ir nedorėlį, nes Jis paskyrė laiką kiekvienam įvykiui ir darbui".18 Aš galvojau savo širdyje apie žmones: "Dievas bando juos ir leidžia jiems suprasti, kad jie patys iš savęs tėra gyvuliai".19 Žmonėms atsitinka kaip ir gyvuliams: kaip vieni miršta, taip ir kiti, ir visi vienodai kvėpuoja. Žmogus nėra pranašesnis už gyvulius; viskas yra tuštybė.20 Visi eina į vieną vietą; visi yra iš dulkių ir vėl pavirs dulkėmis.21 Kas žino žmogaus dvasią, kuri kyla aukštyn, ir gyvulių kvapą, kuris eina žemyn, į žemę?22 Aš supratau, kad žmogui nėra nieko geresnio, kaip džiaugtis savo darbais, nes tai yra jo dalia. Nes kas gi jam parodys, kas bus po jo?