1 耶路撒冷王亚多尼．洗德听见约书亚占领了艾城， 把城完全毁灭， 约书亚怎样对待耶利哥和耶利哥的王， 也照样对待艾城和艾城的王； 又听见基遍的居民已经与以色列人议和， 并可以住在这地， 2 他们就非常惧怕。因为基遍是大城， 好像一座王城； 又因为基遍比艾城大， 城里所有的人都是勇士。 3 因此， 耶路撒冷王亚多尼．洗德派人到希伯仑王何咸、耶末王毗兰、拉吉王雅非亚和伊矶伦王底璧那里去， 对他们说： 4 "求你们上我这里来帮助我， 我们好攻打基遍， 因为基遍已经与约书亚和以色列人议和了。" 5 于是亚摩利人的那五个王， 就是耶路撒冷王、希伯仑王、耶末王、拉吉王和伊矶伦王， 联合起来， 带着他们所有的军队上去， 在基遍的对面安营， 攻打基遍。 6 基遍人就派人到吉甲营中约书亚那里去， 说： "不可丢弃你的仆人， 求你快快上我们这里来拯救我们、帮助我们； 因为住在山地的亚摩利人所有的王都集合起来攻击我们。" 7 于是约书亚和所有能作战的人， 以及所有英勇的战士， 都一起从吉甲上去。 8 耶和华对约书亚说： "你不要怕他们， 因为我已经把他们交在你手里了； 他们必没有一人能在你面前站立得住。" 9 于是约书亚乘夜从吉甲上去， 突然来到他们那里。 10 耶和华使他们在以色列人面前溃乱， 约书亚在基遍大大地击杀他们， 沿着伯．和仑的上坡路追赶他们， 击打他们， 直到亚西加和玛基大。 11 他们从以色列人面前逃跑， 正在下伯．和仑斜坡的时候， 耶和华从天上降大冰雹在他们身上， 一直到亚西加， 打死他们； 被冰雹打死的， 比以色列人用刀杀死的还多。 12 那时， 就是耶和华把亚摩利人交给以色列人的时候， 约书亚在以色列人面前对耶和华说： "太阳啊， 停在基遍； 月亮啊， 停在亚雅仑谷。" 13 于是太阳停住， 月亮站住， 直到以色列人在仇敌的身上报了仇。这事不是写在《雅煞珥书》上吗？太阳在天空中站住， 不急速下落， 约有一整天。 14 在这日以前或这日以后， 耶和华听人的祷告， 没有像这日一样的， 因为耶和华为以色列作战。 15 后来， 约书亚和众以色列人回到吉甲营那里去。 16 那五个王逃跑了， 躲藏在玛基大洞里。 17 有人告诉约书亚， 说： "那五个王已经找到了， 都躲藏在玛基大洞里。" 18 约书亚说： "你们把几块大石头辊到洞口那里去， 并派人到洞口去看守他们。 19 你们却不可站着， 要追赶你们的仇敌， 从后面击杀他们， 不可让他们逃进自己的城中， 因为耶和华你们的 神已经把他们交在你们的手里了。" 20 约书亚和以色列人把他们杀得惨败， 直到把他们灭绝为止， 那些逃脱的人都逃进设防的城里； 21 众以色列人都平平安安回到玛基大营中约书亚那里。没有人敢说话攻击以色列人。 22 约书亚说： "你们打开洞口， 把那五个王从洞里拉出来， 带到我这里来。" 23 众人就照着执行， 他们把那五个王， 就是耶路撒冷王、希伯仑王、耶末王、拉吉王和伊矶伦王， 从洞里拉出来， 带到约书亚那里去。 24 众人把那五个王带到约书亚那里去的时候， 约书亚把所有的以色列人都召了来， 对那些与他同去作战的军长说： "你们走前来， 把脚踏在这些王的颈项上。"他们就走前来， 把脚踏在那些王的颈项上。 25 约书亚对他们说： "你们不要惧怕， 不要惊慌； 总要坚强勇敢， 因为耶和华必这样对待你们要攻打的所有仇敌。" 26 随后， 约书亚把那五个王杀死， 悬在五棵树上； 他们就悬在树上， 直到晚上。 27 到了日落的时候， 约书亚吩咐人把他们从树上取下来， 丢在他们躲藏过的洞里， 把几块大石头放在洞口； 这些石头一直存到今日。 28 在那天， 约书亚占领了玛基大， 用刀击杀了那城的人和那城的王， 把城中所有的人完全毁灭， 不容一人逃脱； 他对待玛基大王就像对待耶利哥王一样。 29 约书亚和跟他在一起的众以色列人从玛基大往立拿去， 攻打立拿。 30 耶和华把立拿和立拿的王也交在以色列人手里， 约书亚用刀攻击那城， 杀了城里所有的人， 不容一人逃脱； 他对待立拿王就像对待耶利哥王一样。 31 约书亚和跟他在一起的众以色列人从立拿往拉吉去， 对着拉吉安营， 攻打这城。 32 耶和华把拉吉交在以色列人手里， 第二天约书亚就占领了拉吉， 用刀攻击那城， 杀了城中所有的人， 跟他对立拿所行的一切一样。 33 那时， 基色王荷兰上来帮助拉吉， 约书亚就把他和他的人民都击杀了， 没有留下一人。 34 约书亚和与他在一起的众以色列人从拉吉往伊矶伦去， 对着伊矶伦安营， 攻打这城。 35 那一天， 他们占领了这城， 用刀攻击那城， 杀了城中所有的人； 那一天约书亚把他们完全毁灭， 跟他对拉吉所行的一切一样。 36 约书亚和与他在一起的众以色列人从伊矶伦上希伯仑去， 攻打这城。 37 他们占领了这城， 用刀攻击这城， 杀了这城的王， 又攻击属于这城的城镇， 杀了城中所有的人， 不容一人逃脱， 跟他对伊矶伦所行的一切一样， 把这城和城中所有的人完全毁灭。 38 约书亚和与他在一起的众以色列人回到了底璧， 攻打这城。 39 约书亚占领了这城， 抓住这城的王， 又占领了属于这城的一切城镇； 以色列人用刀击杀他们， 把城中所有的人都毁灭了； 约书亚不容一人逃脱， 他怎样对待希伯仑， 也照样对待底璧和底璧的王； 也好像他对待立拿和立拿的王一样。 40 这样， 约书亚击杀了全地的人， 就是山地、南地、高原和山坡的人， 以及那些地方所有的王， 不容一人逃脱； 约书亚照着耶和华以色列的 神的吩咐， 把有气息的都完全毁灭了。 41 约书亚从加低斯．巴尼亚击杀他们， 直到迦萨， 又从歌珊全地击杀他们， 直到基遍。 42 约书亚在这一次战役中击败了这些王和占领了他们的地， 是因为耶和华以色列的 神为以色列作战。 43 于是约书亚和与他在一起的众以色列人回到吉甲营中。

1 Adoni Cedekas, Jeruzalės karalius, išgirdęs, kad Jozuė paėmė Ają ir jį sunaikino, kaip buvo sunaikinęs Jerichą ir jo karalių, ir kad Gibeono gyventojai sudarė taiką su Izraeliu,2 nusigando, nes Gibeonas buvo didelis miestas, vienas iš karališkųjų miestų, didesnis už Ają, o visi jo vyrai­karžygiai.3 Jeruzalės karalius Adonizedekas siuntė pasiuntinius pas Hebrono karalių Hohamą, Jarmuto karalių Piramą, Lachišo karalių Jafiją ir Eglono karalių Debyrą su tokiu pranešimu:4 "Atžygiuokite pas mane ir padėkite man sumušti Gibeoną, nes jis sudarė taiką su Jozue ir izraelitais!"5 Penki amoritų karaliai: Jeruzalės, Hebrono, Jarmuto, Lachišo ir Eglono­susivienijo prieš Gibeoną ir su savo kariuomenėmis apgulė jį ir pradėjo karą su juo.6 Tada Gibeono vyrai siuntė Jozuei į Gilgalo stovyklą pranešimą: "Nepalik savo tarnų vienų! Skubiai ateik mums padėti ir išgelbėk mus! Prieš mus susirinko visi amoritų karaliai, gyvenantys kalnuose".7 Jozuė su ginkluota kariuomene žygiavo iš Gilgalo.8 Viešpats tarė Jozuei: "Nebijok jų, Aš juos atidaviau į tavo rankas! Nė vienas iš jų tau nepasipriešins".9 Jozuė, visą naktį žygiavęs iš Gilgalo, netikėtai juos užklupo.10 Viešpats sukėlė paniką tarp jų izraelitų akivaizdoje, ir šie juos stipriai sumušė Gibeone. Jozuė juos vijosi link Bet Horono ir persekiojo ligi Azekos ir Makedos.11 Jiems bėgant nuo Izraelio ir esant Bet Horono kalno papėdėje, Viešpats lydino ant jų didelių ledų krušą iki Azekos. Jų žuvo daugiau nuo ledų, negu nuo izraelitų kardo.12 Tą dieną, kai Viešpats atidavė amoritus izraelitams, Jozuė šaukėsi Viešpaties izraelitų akivaizdoje ir tarė: "Saule, stovėk Gibeone ir, mėnuli, Ajalono slėnyje!"13 Saulė ir mėnulis stovėjo vietoje, kol tauta atkeršijo savo priešams. Argi tai neparašyta Josaro knygoje? Taip saulė sustojo danguje ir neskubėjo nusileisti beveik ištisą dieną.14 Niekad daugiau nebuvo tokios dienos, kad Viešpats klausytų žmogaus, nes Jis kariavo Izraelio pusėje.15 Po to Jozuė ir visi kariai sugrįžo stovyklon į Gilgalą.16 Anie penki karaliai pabėgo ir pasislėpė oloje prie Makedos.17 Jozuei buvo pranešta: "Penki karaliai rasti pasislėpę oloje prie Makedos".18 Jozuė įsakė: "Užriskite didžiuliais akmenimis olos angą ir pastatykite vyrus juos saugoti.19 O jūs nesustokite! Vykitės priešus ir žudykite atsiliekančius. Neleiskite jiems pasiekti miestų, nes Viešpats, jūsų Dievas, juos atidavė į jūsų rankas".20 Jozuė ir izraelitai juos visiškai sunaikino, tik kai kurie paspruko ir pasislėpė sutvirtintuose miestuose.21 Visa kariuomenė saugiai sugrįžo į Jozuės stovyklą Makedoje; niekas nedrįso išsižioti prieš izraelitus.22 Jozuė įsakė atidaryti olos angą ir atvesti pas jį tuos penkis karalius.23 Jie taip ir padarė: atvedė pas jį Jeruzalės, Hebrono, Jarmuto, Lachišo ir Eglono karalius.24 Tada Jozuė sušaukė visus Izraelio karius ir tarė jų vadams, kurie buvo žygiavę su juo: "Priartėkite ir užlipkite šitiems karaliams ant sprandų!" Jie taip ir padarė.25 Jozuė jiems tarė: "Nebijokite ir nenusigąskite! Būkite drąsūs ir stiprūs, nes taip Viešpats padarys visiems jūsų priešams, su kuriais kariausite".26 Po to Jozuė juos nužudė ir pakabino ant penkių medžių. Pakabinti jie išbuvo iki vakaro.27 Saulei leidžiantis, Jozuei įsakius, jie nuėmė juos nuo medžių ir sumetė į olą, kurioje jie buvo pasislėpę, o olos angą užrito dideliais akmenimis, tebegulinčiais iki šios dienos.28 Jozuė užėmė tą pačią dieną Makedą ir nužudė jos gyventojus bei karalių, sunaikino visus gyventojus taip, kad nė vienas neišliko gyvas. Jis pasielgė su Makedos karaliumi taip, kaip su Jericho karaliumi.29 Jozuė ir visa Izraelio kariuomenė nužygiavo iš Makedos į Libną ir puolė ją.30 Viešpats ją ir jos karalių atidavė į rankas izraelitų, kurie išžudė visus gyventojus kardu. Jozuė padarė jos karaliui taip, kaip buvo padaręs Jericho karaliui.31 Jozuė ir jo kariuomenė nužygiavo iš Libnos į Lachišą, apsupo ir puolė jį.32 Viešpats atidavė ir Lachišą į Izraelio rankas, kuris antrą dieną paėmė jį, išžudė kardu visus jo gyventojus taip, kaip padarė Libnoje.33 Tuo metu Gezero karalius Horamas atžygiavo padėti Lachišui. Jozuė sumušė jį ir jo karius taip, kad nebeliko nė vieno gyvo.34 Vėliau Jozuė ir visa Izraelio kariuomenė nužygiavo iš Lachišo į Egloną, apsupo ir puolė jį.35 Tą pačią dieną jį užėmė. Jie išžudė kardu visus jo gyventojus ir sunaikino taip, kaip Lachišą.36 Jozuė ir visa Izraelio kariuomenė žygiavo iš Eglono į Hebroną ir puolė jį.37 Jie paėmė jį, nužudė kardu karalių, paėmė visus jo miestus ir jų gyventojus išžudė. Jie padarė su juo taip, kaip su Eglonu.38 Jozuė ir visa Izraelio kariuomenė sugrįžo prie Debyro ir puolė jį.39 Paėmė jį, jo karalių ir visus jo miestus. Izraelitai išžudė visus gyventojus, nepaliko nė vieno gyvo. Kaip jie padarė Hebronui, Libnai ir jų karaliams, taip jie padarė Debyrui ir jo karaliui.40 Taip Jozuė nugalėjo visas kalnų, pietų, žemumų ir šlaitų šalis ir visus jų karalius; nė vieno jų nepaliko gyvo, bet visa, kas kvėpuoja, sunaikino, kaip įsakė Viešpats, Izraelio Dievas.41 Jozuė nugalėjo juos nuo Kadeš Barnėjos iki Gazos ir visą Gošeno šalį iki Gibeono.42 Visus šituos karalius ir jų šalis Jozuė paėmė vienu metu, nes Viešpats, Izraelio Dievas, kariavo už Izraelį.43 Pagaliau Jozuė ir su juo visas Izraelis sugrįžo stovyklon į Gilgalą.