1 以法莲人对基甸说： "你去与米甸人争战的时候， 没有召我们同去， 你为什么这样待我们呢？"他们就与他激烈地争辩起来。 2 基甸对他们说： "我所行的怎能比得上你们呢？在以法莲拾取剩下的葡萄， 不是比在亚比以谢收摘的葡萄更好吗？ 3 神已经把米甸人的两个首领： 俄立和西伊伯， 交在你们的手里了； 我所行的怎能与你们相比呢？"基甸说了这话， 他们的怒气就平息了。 4 基甸来到约旦河， 就过了河； 他和与他在一起的三百人虽然都很疲乏， 仍然追赶敌人。 5 基甸对疏割人说： "求你们把几个饼给跟随我的人吃， 因为他们疲乏了， 我还要继续追赶米甸人和两个王西巴和撒慕拿。" 6 疏割人的首领回答： "西巴和撒慕拿现在不是已经在你的手里吗？我们应该把饼送给你的军队吃吗？" 7 基甸说： "好吧， 耶和华把西巴和撒慕拿交在我手里的时候， 我就必用野地的荆棘鞭打你们的身体。" 8 基甸从那里上到毗努伊勒， 也向他们说了同样的话； 毗努伊勒人回答他也像疏割人回答的一样。 9 他亦对毗努伊勒人说： "我平平安安回来的时候， 我必拆毁这座望楼。" 10 那时， 西巴和撒慕拿正在加各， 与他们在一起的军队约有一万五千人， 就是东方人全营剩下的， 因为有十二万持刀的已经倒下了。 11 基甸就从挪巴和约比哈东面， 顺着住帐棚的人的路上去； 在敌军以为安全而不戒备的时候， 击败了敌军。 12 西巴和撒慕拿逃跑； 基甸追赶他们， 捉住了米甸人的两个王西巴和撒慕拿， 使全军都惊惶。 13 约阿施的儿子基甸从战场沿着希列斯的山坡回来， 14 捉住了疏割人中的一个青年人， 查问他； 他就把疏割的首领和长老的名字写给他， 共七十七人。 15 基甸到了疏割人那里， 就说： "你看， 西巴和撒慕拿， 你们为了他们曾经讥笑我说： ‘西巴和撒慕拿现在不是在你的手里吗？我们应该把饼送给你那些疲乏的人吃吗？’" 16 于是拿住那城的长老， 又拿起野地的荆棘， 用荆棘把疏割人教训了一顿； 17 又拆毁了毗努伊勒的望楼， 杀死了那城里的人。 18 基甸问西巴和撒慕拿： "你们在他泊山上所杀的人， 是什么模样的人？"他们回答： "他们像你一样， 每一个都像王子的模样。" 19 基甸说： "他们是我的兄弟， 是我母亲的儿子； 我指着永活的耶和华起誓， 如果你们从前让他们存活， 我现在就不杀你们了。" 20 于是对他的长子益帖说： "起来， 把他们杀了吧。"但是那孩子不敢拔刀， 只是害怕， 因为他还是个孩子。 21 西巴和撒慕拿说： "你亲自起来杀我们吧； 因为人怎样， 他的力量也怎样。"于是基甸起来， 把西巴和撒慕拿杀了， 拿了他们骆驼颈项上的月牙圈。 22 以色列人对基甸说： "你既然拯救我们脱离了米甸人的手， 求你和你的子孙统治我们。" 23 基甸回答他们： "我不统治你们， 我的子孙也不统治你们， 唯有耶和华统治你们。" 24 基甸又对他们说： "我有一个要求： 请把你们各人夺得的耳环给我。"原来敌人都戴金耳环， 因为他们是以实玛利人。 25 他们回答： "我们愿意给你。"于是铺开一件外衣， 各人把夺得的耳环丢在上面。 26 基甸所要的金耳环， 共重约二十公斤金子， 此外还有米甸王身上的月牙圈、耳坠和紫红色的衣服， 另外还有骆驼颈项上的链子。 27 基甸用这些金子做了一个以弗得， 安置在他的城俄弗拉； 后来以色列众人都在那里随从以弗得行了邪淫， 因此这就成了基甸和他全家的网罗。 28 这样， 米甸人在以色列人面前就被制伏了， 不能再抬起头来； 基甸在世的日子， 国中太平了四十年。 29 约阿施的儿子耶路．巴力回去， 住在自己家里。 30 基甸有七十个儿子， 都是他亲生的， 因为他有很多妻子。 31 他在示剑的妾， 也给他生了一个儿子， 他给他起名叫亚比米勒。 32 约阿施的儿子基甸寿数满足而死， 埋葬在亚比以谢族的俄弗拉， 在他父亲约阿施的坟墓里。 33 基甸死了以后， 以色列人又转去随从众巴力， 行邪淫， 并且以巴力．比利土作他们的神。 34 以色列人忘记了耶和华他们的 神， 就是曾经拯救他们脱离四围仇敌之手的那位； 35 也没有照着基甸向以色列人所施的一切恩惠， 恩待耶路．巴力， 就是基甸的家。

1 Efraimai sakė Gedeonui: "Kodėl mums taip padarei? Kodėl, nepasikvietęs mūsų, išėjai prieš midjaniečius?" Ir jie smarkiai ginčijosi su juo.2 Jis atsakė jiems: "Ar aš ką nuveikiau palyginti su jumis? Argi efraimitų vynuogių likutis nėra didesnis negu Abiezerio visas derlius?3 Į jūsų rankas Dievas atidavė Midjano kunigaikščius Orebą ir Zeebą. Kuo aš galiu lygintis su jumis?" Jam taip kalbant, atlyžo jų pyktis.4 Gedeonas, atėjęs prie Jordano su trimis šimtais vyrų, persikėlė per jį. Jie pavargo, besivydami priešą.5 Jis prašė Sukoto žmonių duonos savo kariams, kurie buvo išvargę, vydami Zebachą ir Calmuną, Midjano karalius.6 Sukoto vyresnieji paklausė: "Ar Zebachas ir Calmuna jau yra tavo rankose, kad mes duotume duonos tavo kariuomenei?"7 Gedeonas atsakė: "Kai Viešpats atiduos Zebachą ir Calmuną į mano rankas, aš plaksiu jus dykumų erškėčių dygliais".8 Jis traukė iš ten į Penuelį ir ten kalbėjo tą patį. Penuelio žmonių atsakymas buvo toks pat kaip Sukoto.9 Tada Gedeonas jiems tarė: "Po pergalės grįždamas aš nugriausiu šitą bokštą".10 Zebachas ir Calmuna buvo Karkore su savo kariuomene, apie penkiolika tūkstančių vyrų. Tiek buvo likę iš visos rytų kariuomenės. Kritusiųjų buvo apie šimtas dvidešimt tūkstančių ginkluotų karių.11 Gedeonas žygiavo keliu į rytus nuo Nobacho ir Jogbohos, kur žmonės gyveno palapinėse, ir nelauktai užpuolė midjaniečių stovyklą.12 Kai Zebachas ir Calmuna pabėgo, Gedeonas vijosi juos ir pagavo abu Midjano karalius, o jų kariuomenėje sukėlė paniką.13 Jehoašo sūnus Gedeonas grįžo iš mūšio dar saulei nepatekėjus.14 Jis sugavo jaunuolį iš Sukoto ir jį išklausinėjo. Tas jam surašė Sukoto miesto kunigaikščius ir vyresniuosius, septyniasdešimt septynis vyrus.15 Atėjęs į Sokotą, Gedeonas tarė: "Štai Zebahas ir Zalmunas, dėl kurių jūs išjuokėte mane, sakydami: ‘Ar Zebahas ir Zalmunas jau tavo rankose, kad prašai duonos savo pavargusiems žmonėms?’ "16 Jis Sukoto miesto vyresniuosius nuplakė dykumos erškėčiais ir taip pamokė juos.17 Penuelio bokštą jis nugriovė ir miesto vyrus išžudė.18 Po to jis klausė Zebachą ir Calmuną: "Kaip atrodė tie vyrai, kuriuos užmušėte Tabore?" Jie atsakė: "Taip, kaip tu. Jie atrodė kaip karaliaus sūnūs".19 Jis tarė: "Tai buvo mano broliai, mano motinos sūnūs. Kaip gyvas Viešpats, jei būtumėte palikę juos gyvus, nenužudyčiau jūsų".20 Tuomet jis sakė savo pirmagimiui Jeteriui: "Nužudyk juos!" Bet berniukas neištraukė kardo, nes bijojo, kadangi buvo dar vaikas.21 Zebachas ir Calmuna tarė: "Tu pats nužudyk mus! Nes koks vyras, tokia ir jo jėga". Gedeonas nužudė Zebachą ir Calmuną ir pasiėmė jų kupranugarių kaklų papuošalus.22 Izraelitai prašė Gedeono: "Valdyk mus tu, tavo sūnus ir sūnaus sūnus, nes tu mus išgelbėjai iš Midjano rankų".23 Gedeonas atsakė jiems: "Nei aš, nei mano sūnus nevaldys jūsų. Viešpats bus jūsų valdovas.24 Aš tik noriu paprašyti jūsų atiduoti man iš savo grobio auskarus". Mat izmaelitai nešiodavo auksinius auskarus.25 Jie atsakė: "Mielai atiduosime". Patiesę apsiaustą, jie sumetė ant jo auskarus iš savo grobio.26 Auksiniai auskarai svėrė tūkstantį septynis šimtus šekelių, be papuošalų, grandinėlių ir purpurinių drabužių, kuriais vilkėjo Midjano karaliai, bei grandinių, kurios buvo ant jų kupranugarių kaklų.27 Iš to aukso Gedeonas padarė efodą ir jį pastatė savo mieste Ofroje. Visi izraelitai eidavo ten ir garbino jį, todėl jis tapo spąstais Gedeonui ir jo namams.28 Midjaniečiai buvo nugalėti izraelitų ir daugiau nebekėlė savo galvų. Gedeono dienomis krašte buvo ramu keturiasdešimt metų.29 Jehoašo sūnus Jerubaalas, sugrįžęs gyveno savo namuose.30 Gedeonas turėjo septyniasdešimt sūnų, kurie gimė iš jo, nes turėjo daug žmonų.31 Jo sugulovė, gyvenusi Sicheme, taip pat pagimdė jam sūnų, kurį jis pavadino Abimelechu.32 Jehoašo sūnus Gedeonas mirė sulaukęs senatvės ir buvo palaidotas savo tėvo Jehoašo kape, abiezerių Ofroje.33 Gedeonui mirus, izraelitai vėl nuėjo paleistuvauti paskui Baalį ir savo dievu padarė Baal Beritą.34 Izraelitai neprisiminė Viešpaties, savo Dievo, kuris juos išgelbėjo iš visų aplinkui juos esančių priešų.35 Jie neparodė malonės Jerubaalio, kitaip Gedeono, giminei, nepaisydami to, kad jis Izraeliui padarė daug gero.