1 亚达薛西王二十年尼散月， 王面前摆上了酒席， 我拿酒来奉给王。我在他面前素来没有露出愁容。 2 王却问我： "你既然没有病， 为什么面带愁容呢？这没有别的可能， 必是心中愁烦。"我就非常惧怕， 3 对王说： "愿王万岁， 我列祖坟墓所在的城成了荒芜之地， 城门被火焚毁， 我怎能不面带愁容呢？" 4 王问我： "你想要什么呢？"我就向天上的 神祷告， 5 然后对王说： "如果王认为好， 仆人能在你面前蒙恩宠， 就请你差派我往犹大， 到我列祖坟墓所在的城去， 让我重建那城。" 6 那时， 王后坐在王的旁边。王问我： "你的行程需时多久？你什么时候回来？"王既然认为好， 就差派我去， 我也定了一个归期。 7 我又问王： "王若是认为好， 请赐给我诏书， 通知河西那边的省长准我经过， 直至我到达犹大； 8 又赐诏书， 给看守王的园林的亚萨， 吩咐他给我木材， 建造圣殿的营楼大门的横梁， 以及建造城墙和我要入住的房屋。"因为我的 神施恩的手帮助我， 王就赐给我这一切。 9 于是我到了河西那边的省长那里去， 把王的诏书交给他们； 王又派了军长和马兵护送我。 10 和伦人参巴拉和作臣仆的亚扪人多比雅听见有人来到， 要为以色列求利益， 他们就非常恼怒。 11 我到了耶路撒冷， 在那里停留了三天。 12 我在夜间起来， 和几个人一起出去， 我没有告诉任何人我的 神使我定意要为耶路撒冷作的事， 除了我所骑的一头牲口以外， 没有带着别的牲口。 13 我夜间出了谷门， 向着龙泉走去， 到了粪门， 视察耶路撒冷破坏了的城墙和被火焚毁的城门。 14 我又往前走， 到了泉门和王池， 因为地方不够让我骑着牲口过去， 15 我只得在夜间沿溪而上， 视察城墙， 然后转回， 经过谷门， 回到城里。 16 没有一个官长知道我去过什么地方， 作了什么事。我也一直没有告诉犹大人、或祭司、或贵胄、或官长， 或其余作工的人。 17 后来我对他们说： "你们都看见我们遭遇的患难： 耶路撒冷成了荒芜之地， 城门被火焚毁， 你们都来吧！ 让我们重建耶路撒冷的城墙， 免得我们再受凌辱。" 18 我告诉他们， 我的 神施恩的手怎样帮助我， 以及王对我所说的话； 他们就说： "我们要起来建造！ "于是他们奋勇着手作这善工。 19 但和伦人参巴拉和作臣仆的亚扪人多比雅， 以及阿拉伯人基善听见了， 就讥笑我们， 藐视我们， 说： "你们在干什么？你们要背叛王吗？" 20 我回答他们说： "天上的 神必使我们成功； 我们是他的仆人， 我们要起来建造， 但你们在耶路撒冷无分、无权， 无人记念。"

1 Dvidešimtaisiais karaliaus Artakserkso metais, Nisano mėnesį, aš pakėliau vyno taurę ir ją padaviau karaliui. Kadangi aš niekada nebūdavau nuliūdęs jo akivaizdoje,2 karalius klausė manęs: "Kodėl tavo veidas nusiminęs? Juk nesergi. Tai ne kas kita, kaip širdies skausmas". Aš labai nusigandau3 ir tariau karaliui: "Tegyvuoja karalius amžinai! Kaip man neliūdėti, kai miestas, kuriame yra mano tėvų kapai, apleistas ir jo vartai ugnies sunaikinti?"4 Karalius klausė: "Ko norėtum?" Aš meldžiausi dangaus Dievui5 ir tariau karaliui: "Jei karaliui patiktų ir tavo tarnas surastų malonę tavo akyse, siųsk mane į Judą, į mano tėvų kapų miestą, kad galėčiau jį atstatyti".6 Karalius, karalienei sėdint šalia jo, sakė man: "Kiek užtruksi kelionėje ir kada sugrįši?" Karaliui patiko mane pasiųsti, ir aš nurodžiau jam laiką.7 Be to, aš sakiau karaliui: "Jei karaliui patiktų, tegul duoda man laiškų valdytojams anapus upės, kad jie mane praleistų vykti į Judą,8 ir laišką Asafui, karaliaus girininkui, kad jis man duotų medžių rūmų vartams, miesto sienai ir namams, kuriuose apsigyvensiu". Karalius davė man, ko prašiau, nes gera Dievo ranka buvo ant manęs.9 Nuvykęs pas valdytojus anapus upės, įteikiau jiems karaliaus laiškus; kartu su manimi buvo karaliaus pasiųsti kariuomenės vadai ir raiteliai.10 Sanbalatas iš Horono ir Tobija, tarnas iš Amono, sužinoję, kad atvyko besirūpinąs izraelitų gerove žmogus, buvo labai nepatenkinti.11 Atvykęs į Jeruzalę ir išbuvęs tris dienas,12 atsikėliau naktį, su manimi atsikėlė ir keli vyrai. Niekam nesakiau, ką Dievas buvo įdėjęs man į širdį daryti Jeruzalėje. Su savimi turėjau tik gyvulį, ant kurio jojau.13 Naktį aš išjojau pro Slėnio vartus priešais Slibino versmę ir jojau Šiukšlių vartų link, apžiūrėdamas Jeruzalės sugriautas sienas ir ugnies sunaikintus vartus.14 Prijojus prie Versmės vartų ir Karaliaus tvenkinio, nebuvo vietos, kur galėtų praeiti gyvulys, kuriuo jojau.15 Aš ėjau palei upelį, apžiūrėdamas sieną ir grįžau atgal pro Slėnio vartus.16 Valdininkai nežinojo, kur aš buvau ir ką dariau. Aš iki šiol niekam nebuvau sakęs: nei žydams, nei kunigams, nei kilmingiesiems, nei valdininkams, nei tiems, kurie turėjo dirbti.17 Tada jiems tariau: "Jūs matote, kokiame varge esame; Jeruzalė apleista ir jos vartai sudeginti. Atstatykime Jeruzalės sieną, kad nebūtų mums pažeminimo".18 Ir papasakojau jiems, kaip mano Dievo ranka buvo su manimi; taip pat papasakojau, ką karalius man kalbėjo. Jie sakė: "Pakilkime ir statykime". Taip jie sutvirtino savo rankas geram darbui.19 Kai Sanbalatas iš Horono, Tobija, tarnas iš Amono, ir arabas Gešemas apie tai išgirdo, jie tyčiojosi iš mūsų ir niekino mus, sakydami: "Ką jūs čia dirbate? Ar norite sukilti prieš karalių?"20 Jiems atsakiau: "Dangaus Dievas duos mums sėkmę, o mes, Jo tarnai, statysime. Bet jūs neturite dalies, teisės nė atminimo Jeruzalėje".