1 这月二十四日, 以色列人聚集, 一同禁食, 身穿麻衣, 头上蒙灰。 2 以色列的后裔跟所有外族人分离, 然后站立, 承认自己的罪过和他们列祖的罪孽。 3 那天四分之一的时间, 他们站在自己的地方, 宣读耶和华他们的 神的律法书; 另外四分之一的时间, 他们认罪和敬拜耶和华他们的 神。 4 耶书亚、巴尼、甲篾、示巴尼、布尼、示利比、巴尼和基拿尼, 站立在利未人的台阶上, 向耶和华他们的 神大声哀求。 5 利未人耶书亚、甲篾、巴尼、哈沙尼、示利比、荷第雅、示巴尼和毗他希雅说: "你们要起立, 称颂耶和华你们的 神, 直到永永远远。""耶和华啊, 你荣耀的名是应当称颂的; 愿你的名被尊崇, 超过一切称颂和赞美。 6 你, 唯独你是耶和华, 你造了天, 天上的天和天军, 地和地上的万物, 海和海中的万物, 你使这一切生存, 天军也都敬拜你。 7 你是耶和华 神, 你拣选亚伯兰, 带领他出了迦勒底的吾珥, 改他的名字为亚伯拉罕。 8 你见他在你面前心里诚实可靠, 就与他立约, 要把迦南人、赫人、亚摩利人、比利洗人、耶布斯人和革迦撒人之地, 赐给他的后裔; 你履行了你的诺言, 因为你是公义的。 9 你看见我们的列祖在埃及所受的困苦, 垂听他们在红海的哀求, 10 因为你知道埃及人怎样狂妄自大地对待他们, 所以就对法老和他的一切臣仆, 以及他国中所有的人民, 施行神迹奇事, 为你自己建立了至今仍存的名声。 11 你又在我们的列祖面前把海分开, 使他们在海中的干地上走过去; 把追赶他们的人丢在深处, 好像石头拋进怒海之中。 12 日间你用云柱引导他们, 夜间用火柱光照他们要行的路。 13 你降临西奈山上, 从天上与他们说话, 赐给他们正直的典章、真实的律法、美好的条例与诫命。 14 你使他们认识你的圣安息, 借你仆人摩西向他们颁布诫命、条例和律法。 15 你从天上赐下粮食, 给他们充饥, 吩咐水从磐石流出来给他们解渴; 你又吩咐他们进去占领, 你举手起誓要赐给他们的那地。 16 但是我们的列祖狂妄自大, 硬着颈项, 不听从你的命令。 17 他们拒绝听从, 也不记念你在他们中间所行的奇事, 硬着颈项, 存心悖逆, 自立首领, 要回到他们为奴之地去。但你是乐意饶恕的 神, 你有恩典, 有怜悯, 不轻易发怒, 并有丰盛的慈爱, 所以你没有撇弃他们。 18 他们更为自己铸造了一头牛犊, 说: ‘这就是把你们从埃及领上来的神! ’他们犯了亵渎大罪, 19 你还是因着你丰盛的怜悯, 没有把他们撇弃在旷野; 日间云柱没有离开他们, 仍然在路上引导他们; 夜间火柱也没有离开他们, 还是光照他们要行的路。 20 你赐下良善的灵教导他们; 你没有留住吗哪不给他们吃; 你给他们水解渴。 21 在旷野四十年, 你供养他们, 他们毫无缺乏, 衣服没有穿破, 他们的脚也没有肿痛。 22 你把列国和万民赐给他们, 你把列国分给他们作疆界, 他们就获得西宏之地, 希实本王之地和巴珊王噩之地。 23 你使他们的子孙众多, 像天上的星星那么多; 你把他们带进你应许他们的列祖要进去得为业的那地。 24 于是他们的子孙进去, 获得那地; 你使那地的迦南居民向他们屈服, 又把迦南众王和那地的各民族, 都交在以色列人手里, 以色列人可以随意对待他们。 25 他们夺取了坚固的城、肥沃的土地, 获得了满载各样财宝的房屋、挖好的水井、葡萄园、橄榄园和很多果树; 他们吃得饱足, 身体发胖, 因你的大恩生活安逸快乐。 26 "可是他们竟悖逆, 背叛你, 把你的律法丢在背后, 杀害那些控告他们, 要他们归向你的先知, 犯了亵渎的大罪。 27 所以你把他们交在敌人的手中, 好让他们受困苦; 他们受困苦的时候, 就向你呼求, 你就从天上垂听, 按着你丰盛的怜悯, 赐给他们拯救者, 拯救他们脱离敌人的手。 28 但他们得享安宁以后, 又在你面前行恶, 你就撇弃他们在仇敌的手中, 让仇敌管辖他们; 然而他们回转过来, 向你哀求, 你就从天上垂听, 按着丰盛的怜悯, 一次又一次拯救他们。 29 你警告他们, 要他们转向你的律法; 但他们狂妄自大, 不听从你的诫命, 犯罪干犯你的典章。人应遵行这些典章, 按照它们生活, 他们却固执地扭转肩头, 硬着颈项, 不肯听从。 30 你多年容忍他们, 你的灵借着你的众先知劝戒他们, 他们还是不侧耳而听, 所以你把他们交在各地的民族手中。 31 然而因你丰富的怜悯, 你不把他们灭尽, 也不撇弃他们, 因为你是有恩典有怜悯的 神。 32 "我们的 神啊, 你是至大、全能、至可畏、守约施慈爱的 神, 现在求你不要把我们、我们的君王和领袖、我们的祭司和先知、我们的列祖和你的众民, 从亚述列王的日子直到今日所遭遇的一切苦难, 看为小事。 33 在一切临到我们身上的事上, 你都是公义的; 因为你所行的是信实的, 我们所行的是邪恶的。 34 我们的君王和领袖, 我们的祭司和列祖, 都没有遵行你的律法, 也没有留心听从你的诫命和你向他们郑重的警告。 35 他们在本国中, 享受你赐给他们的大福, 在你摆在他们面前这广大肥沃的地上, 却不事奉你, 不转离他们的恶行。 36 我们今天竟成了奴仆! 就是在你赐给我们列祖享用其上果实和美物之地, 我们竟在这地上作了奴仆! 37 这地丰富的出产都归给列王, 就是你因我们的罪派来管辖我们的; 他们也随意管辖我们的身体和我们的牲畜; 我们遭遇大患难。 38 现在由于这一切事, 我们立下确实的约, 写在文件上; 我们的领袖、利未人和祭司, 都在上面盖了印。"(本节在《马索拉抄本》为10:1)
1 Šio mėnesio dvidešimt ketvirtą dieną izraelitai susirinko pasninkaudami, apsivilkę ašutinėmis ir apsibarstę galvas žemėmis.2 Izraelio palikuonys atsiskyrė nuo visų svetimtaučių ir sustoję išpažino savo nuodėmes bei tėvų nusikaltimus.3 Stovėdami savo vietose, jie ketvirtį dienos skaitė iš Viešpaties, savo Dievo, įstatymo knygos, o antrą dienos ketvirtį išpažino savo nuodėmes ir, parpuolę ant žemės, garbino Viešpatį, savo Dievą.4 Ant paaukštinimo stovėjo levitai: Ješūva, Banis, Kadmielis, Šebanija, Būnis, Šerebija, Banis ir Kenanisir garsiai šaukėsi Viešpaties, savo Dievo.5 Levitai Ješūva, Kadmielis, Banis, Hašabnėja, Šerebija, Hodija, Šebanija ir Petachija sakė: "Atsistokite ir šlovinkite Viešpatį, savo Dievą, per amžių amžius. Tebūna palaimintas Tavo šlovingas vardas, kuris išaukštintas virš visokio palaiminimo ir gyriaus".6 Ezra meldėsi: "Tu, Viešpatie, esi vienintelis. Tu sutvėrei dangų, dangaus dangų ir visą jų kareiviją, žemę, jūras ir visa, kas jose. Tu visa tai palaikai, ir dangaus kareivijos garbina Tave.7 Tu, Viešpatie, esi Dievas, kuris išsirinkai Abramą, jį išvedei iš chaldėjų Ūro ir davei jam Abraomo vardą.8 Patyręs, kad jis Tau ištikimas, padarei su juo sandorą, kad jo palikuonims duosi kraštą kanaaniečių, hetitų, amoritų, perizų, jebusiečių ir girgašų. Tu ištesėjai savo žodį, nes Tu esi teisus.9 Tu matei mūsų tėvų priespaudą Egipte ir išgirdai jų šauksmą prie Raudonosios jūros.10 Tu darei ženklų ir stebuklų faraonui, jo tarnams ir visiems jo krašto žmonėms, nes žinojai, kaip jie didžiavosi prieš juos. Taip Tu įsigijai vardą, kaip yra ir iki šios dienos.11 Tu perskyrei jūrą prieš juos, ir izraelitai perėjo sausuma per jūrą, o jų persekiotojus atidavei gelmėms kaip akmenį šėlstančioms bangoms.12 Debesies stulpu vedei juos dieną ir ugnies stulpu nušvietei naktį jiems kelią, kuriuo jie turėjo eiti.13 Tu nužengei ant Sinajaus kalno ir kalbėjaisi su jais iš dangaus; davei jiems teisingus potvarkius, tikrus įstatymus, gerus nuostatus ir įsakymus.14 Tu paskelbei jiems savo šventą sabatą; įsakymus, nuostatus bei įstatymus jiems davei per savo tarną Mozę.15 Kai jie badavo, davei jiems duonos iš dangaus, kai troško, leidai vandeniui tekėti iš uolos. Tu pažadėjai jiems, kad jie įeis į žemę, kurią Tu prisiekei jiems atiduoti.16 Bet jie ir mūsų tėvai elgėsi išdidžiai, sukietino savo sprandus ir neklausė Tavo įsakymų.17 Jie atsisakė paklusti ir neprisiminė Tavo stebuklų, kuriuos tarp jų padarei. Jie sukietino savo sprandus ir maištaudami išsirinko vadą, kuris juos parvestų vergijon. Bet Tu esi Dievas, pasiruošęs atleisti, maloningas ir gailestingas, lėtas pykti ir didžiai geras, todėl neapleidai jų.18 Kai jie nusiliejo veršį ir sakė: ‘Tai yra tavo dievas, kuris tave išvedė iš Egipto’, jie Tave labai supykdė.19 Tačiau Tu, Dieve, būdamas didžiai gailestingas, jų nepalikai dykumoje; debesies stulpas neatsitraukė nuo jų dieną nė ugnies stulpas naktį, rodydamas jiems kelią, kuriuo jie turėjo eiti.20 Tu davei savo gerąją dvasią ir mokei juos, maitinai mana ir girdei vandeniu.21 Keturiasdešimt metų aprūpinai juos dykumoje. Jiems nieko netrūko. Jų drabužiai nenusidėvėjo ir jų kojos neištino.22 Karalystes ir tautas Tu atidavei jiems ir paskirstei jas dalimis. Jie užėmė Hešbono karaliaus Sihono kraštą ir Bašano karaliaus Ogo žemę.23 Jų vaikus padauginai kaip dangaus žvaigždes ir jiems davei kraštą, kurį pažadėjai jų tėvams.24 Jų vaikai įėjo ir užėmė tą žemę. Tu pajungei jiems krašto gyventojus, kanaaniečius, ir atidavei juos į jų rankas su jų karaliais ir krašto žmonėmis, kad jie pasielgtų su jais, kaip jiems patinka.25 Jie paėmė sutvirtintus miestus, derlingą žemę, pasisavino jų namus, pilnus gėrybių, ir iškastus šulinius, vynuogynus, alyvmedžių sodus ir vaismedžių daugybę. Jie valgė, pasisotino ir pralobo. Jie džiaugėsi Tavo didžiu gerumu.26 Bet jie tapo neklusnūs, maištavo prieš Tave, atmetė Tavo įstatymus ir žudė Tavo pranašus, kurie įspėjo juos sugrįžti prie Tavęs; jie Tau labai nusikalto.27 Todėl Tu atidavei juos jų priešams, kurie juos užėmė ir pavergė. Priespaudos metu jie šaukėsi Tavęs. Tu juos išklausei ir, didžiai gailėdamasis jų, siuntei jiems gelbėtojų, kurie juos išgelbėjo iš jų priešų rankų.28 Sulaukę ramybės, jie vėl darydavo pikta prieš Tave. Tuomet Tu vėl juos atiduodavai į priešų rankas. Jiems atgailaujant, Tu daug kartų išklausei juos ir išvadavai iš priešų, gailėdamasis jų.29 Tu perspėdavai juos grįžti prie Tavo įstatymų, tačiau jie elgdavosi išdidžiai ir nepaklusdavo Tavo įsakymams, bet laužė Tavo nuostatus, kuriuos vykdydamas žmogus yra gyvas. Jie atsuko Tau nugarą ir pasiliko užkietėję.30 Daugelį metų Tu pakentei juos, liudydamas prieš juos per savo dvasią savo pranašuose. Jie neklausė Tavęs, todėl Tu atidavei juos į žemės tautų rankas.31 Tačiau dėl savo didžio gailestingumo Tu jų nesunaikinai visiškai ir neatstūmei, nes Tu esi maloningas ir gailestingas Dievas.32 O dabar, didis, galingas ir baisus Dieve, kuris laikaisi sandoros ir gailestingumo, pažvelk į mūsų vargus, kurie ištiko mūsų karalius, kunigaikščius, kunigus, pranašus, tėvus ir visą mūsų tautą nuo Asirijos karalių laikų iki šios dienos.33 Tu teisingai baudei mus. Tu buvai mums ištikimas, o mes nusikaltome Tau.34 Mūsų karaliai, kunigaikščiai, kunigai ir mūsų tėvai nevykdė įstatymų ir nepaisė Tavo įsakymų ir įspėjimų.35 Gyvendami savo karalystėje, jie naudojosi gėrybėmis, kurias jiems davei, Tavo jiems duotame derlingame ir plačiame krašte. Tačiau jie netarnavo Tau ir neatsisakė savo piktų darbų.36 Šiandien esame vergai šalyje, kurią davei mūsų tėvams ir leidai naudotis jos vaisiais ir gėrybėmis.37 Dabar jos derlius priklauso karaliams, kuriuos paskyrei mums už mūsų nuodėmes. Mūsų kūnai ir mūsų gyvuliai yra jų nuosavybė, su kuria jie elgiasi, kaip jiems patinka; mes papuolę į vargą.38 Todėl mes darome tvirtą sandorą ir ją užrašome, o mūsų kunigaikščiai, levitai ir kunigai ją užantspauduoja".