1 Would that ye would bear with me {in} a little folly; but indeed bear with me.

2 For I am jealous as to you with a jealousy {which is} of God; for I have espoused you unto one man, to present {you} a chaste virgin to Christ.

3 But I fear lest by any means, as the serpent deceived Eve by his craft, {so} your thoughts should be corrupted from simplicity as to the Christ.

4 For if indeed he that comes preaches another Jesus, whom we have not preached, or ye get a different Spirit, which ye have not got, or a different glad tidings, which ye have not received, ye might well bear with {it}.

5 For I reckon that in nothing I am behind those who are in surpassing degree apostles.

6 But if {I am} a simple person in speech, yet not in knowledge, but in everything making {the truth} manifest in all things to you.

7 Have I committed sin, abasing myself in order that *ye* might be exalted, because I gratuitously announced to you the glad tidings of God?

8 I spoiled other assemblies, receiving hire for ministry towards you.

9 And being present with you and lacking, I did not lazily burden any one, (for the brethren who came from Macedonia supplied what I lacked,) and in everything I kept myself from being a burden to you, and will keep myself.

10 {The} truth of Christ is in me that this boasting shall not be stopped as to me in the regions of Achaia.

11 Why? because I do not love you? God knows.

12 But what I do, I will also do, that I may cut off the opportunity of those wishing {for} an opportunity, that wherein they boast they may be found even as we.

13 For such {are} false apostles, deceitful workers, transforming themselves into apostles of Christ.

14 And {it is} not wonderful, for Satan himself transforms himself into an angel of light.

15 It is no great thing therefore if his ministers also transform themselves as ministers of righteousness; whose end shall be according to their works.

16 Again I say, Let not any one think me to be a fool; but if otherwise, receive me then even as a fool, that *I* also may boast myself some little.

17 What I speak I do not speak according to {the} Lord, but as in folly, in this confidence of boasting.

18 Since many boast according to flesh, *I* also will boast.

19 For ye bear fools readily, being wise.

20 For ye bear if any one bring you into bondage, if any one devour {you}, if any one get {your money}, if any one exalt himself, if any one beat you on the face.

21 I speak as to dishonour, as though *we* had been weak; but wherein any one is daring, (I speak in folly,) *I* also am daring.

22 Are they Hebrews? *I* also. Are they Israelites? *I* also. Are they seed of Abraham? *I* also.

23 Are they ministers of Christ? (I speak as being beside myself) *I* above measure {so}; in labours exceedingly abundant, in stripes to excess, in prisons exceedingly abundant, in deaths oft.

24 From the Jews five times have I received forty {stripes}, save one.

25 Thrice have I been scourged, once I have been stoned, three times I have suffered shipwreck, a night and day I passed in the deep:

26 in journeyings often, in perils of rivers, in perils of robbers, in perils from {my own} race, in perils from {the} nations, in perils in {the} city, in perils in {the} desert, in perils on {the} sea, in perils among false brethren;

27 in labour and toil, in watchings often, in hunger and thirst, in fastings often, in cold and nakedness.

28 Besides those things that are without, the crowd {of cares} pressing on me daily, the burden of all the assemblies.

29 Who is weak, and I am not weak? Who is stumbled, and I burn not?

30 If it is needful to boast, I will boast in the things which concern my infirmity.

31 The God and Father of the Lord Jesus knows-he who is blessed for ever-that I do not lie.

32 In Damascus the ethnarch of Aretas the king kept the city of the Damascenes shut up, wishing to take me;

33 and through a window in a basket I was let down by the wall, and escaped his hands.

1 O, kad jūs pakęstumėte truputėlį mano kvailumo! Betgi jūs ir pakenčiate.

2 Aš pavyduliauju dėl jūsų Dievo pavydu, nes sužiedavau jus su vienu vyru, kad nuvesčiau jus Kristui kaip skaisčią mergelę.

3 Bet bijau, kad kaip gyvatė savo gudrumu suvedžiojo Ievą, taip ir jūsų mintys nesugestų be paprastumo Kristuje.

4 Mat jei kas užklydęs ima skelbti kitą Jėzų, kurio mes neskelbėme, arba jei jūs priimate kitą dvasią, kurios nebuvote priėmę, ar kitą evangeliją, kurios nebuvote gavę, jūs ramiausiai tai pakenčiate.

5 Bet aš manau nesąs prastesnis už pačius didžiausius apaštalus.

6 Ir jei man trūksta iškalbingumo, tai anaiptol ne pažinimo. Ir tai jums esame aiškiai įrodę visais atžvilgiais.

7 Nejaugi nusidėjau, kad pažeminau save ir išaukštinau jus, paskelbdamas jums Dievo Evangeliją už dyką?

8 Apiplėšiau kitas bažnyčias, imdamas iš jų atlyginimą, kad galėčiau tarnauti jums.

9 O būdamas pas jus ir stokodamas, nė vieno neapsunkinau, nes ko man trūko, parūpino iš Makedonijos atvykę broliai. Aš saugojausi ir ateityje saugosiuos tapti jums našta bet kuria prasme.

10 Sakau jums vardan Kristaus tiesos, esančios manyje, kad šio pasididžiavimo Achajos srityse niekas iš manęs neatims.

11 Kodėl? Ar todėl, kad jūsų nemyliu? Dievas žino!

12 Ką darau, darysiu ir toliau, kad negalėtų pasiteisinti norintys pasiteisinti, kad tuo, kuo giriasi, jie pasirodytų esą tokie kaip ir mes.

13 Juk tokie yra netikri apaštalai, apgaulingi darbininkai, besidedantys Kristaus apaštalais.

14 Ir nenuostabu. Juk pats šėtonas apsimeta šviesos angelu.

15 Tad nieko ypatingo, jei jo tarnai apsimeta teisumo tarnais. Bet jų galas bus pagal jų darbus.

16 Kartoju: tegu nei vienas nelaiko manęs kvailiu! O jeigu jau laikote, tai pasiklausykite manęs kaip kvailo, kad irgi galėčiau truputį pasigirti.

17 Ką pasakysiu, pasakysiu ne pagal Viešpatį, bet tarytum kvailiodamas ir manydamas galįs pasigirti.

18 Matydamas, kad daug kas giriasi pagal kūną, tai pasigirsiu ir aš.

19 Juk, būdami protingi, mokate mielai pakęsti kvailius.

20 Nes jūs pakenčiate, kai jus pavergia, kai apryja, kai atima, kai didžiuojasi, kai smogia per veidą.

21 Mūsų gėdai pasakysiu, kad buvome tam per silpni. Bet jei kas kuo nors drąsus,­tai sakau iš kvailumo,­ aš drąsus taip pat.

22 Jie žydai? Ir aš. Jie izraelitai? Ir aš. Jie Abraomo palikuonys? Ir aš.

23 Jie Kristaus tarnai? Kalbu kaip kvailys: aš juo labiau! Aš daug daugiau darbavausi, gavau rykščių be saiko, daugiau kalėjau ir daugel kartų buvau mirties pavojuje.

24 Nuo žydų gavau penkis kartus po keturiasdešimt be vieno kirčio.

25 Tris kartus buvau muštas lazdomis, vienąkart buvau užmėtytas akmenimis. Tris kartus pergyvenau laivo sudužimą, ištisą parą plūduriavau jūroje.

26 Dažnai buvau kelionėse, upių pavojuose, pavojuose nuo plėšikų, pavojuose nuo tautiečių, pavojuose nuo pagonių, pavojuose mieste, dykumos pavojuose, pavojuose jūroje, pavojuose nuo netikrų brolių.

27 Kenčiau nuovargį ir skausmą, dažnai budėjau naktimis, alkau ir troškau, dažnai pasninkavau, kenčiau šaltį ir nuogumą.

28 Neminint viso kito, kas atsitinka kasdien, rūpinuosi visomis bažnyčiomis.

29 Jei kas silpsta, ar aš nesilpstu? Jei kas piktinasi, ar aš nedegu apmaudu?

30 Jei reikia girtis, girsiuosi savo silpnumu.

31 Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, kuris palaimintas per amžius, žino, kad nemeluoju.

32 Damaske karaliaus Areto valdytojas saugojo damaskiečių miestą, norėdamas mane suimti,

33 bet buvau pro langą nuleistas pintinėje per sieną ir taip ištrūkau iš jo rankų.