1 Well, it is not of profit to me to boast, for I will come to visions and revelations of {the} Lord.

2 I know a man in Christ, fourteen years ago, (whether in {the} body I know not, or out of the body I know not, God knows;) such {a one} caught up to {the} third heaven.

3 And I know such a man, (whether in {the} body or out of the body I know not, God knows;)

4 that he was caught up into paradise, and heard unspeakable things said which it is not allowed to man to utter.

5 Of such {a one} I will boast, but of myself I will not boast, unless in my weaknesses.

6 For if I shall desire to boast, I shall not be a fool; for I will say {the} truth; but I forbear, lest any one should think as to me above what he sees me {to be}, or whatever he may hear of me.

7 And that I might not be exalted by the exceeding greatness of the revelations, there was given to me a thorn for the flesh, a messenger of Satan that he might buffet me, that I might not be exalted.

8 For this I thrice besought the Lord that it might depart from me.

9 And he said to me, My grace suffices thee; for {my} power is perfected in weakness. Most gladly therefore will I rather boast in my weaknesses, that the power of the Christ may dwell upon me.

10 Wherefore I take pleasure in weaknesses, in insults, in necessities, in persecutions, in straits, for Christ: for when I am weak, then I am powerful.

11 I have become a fool; *ye* have compelled me; for *I* ought to have been commended by you; for I have been nothing behind those who were in surpassing degree apostles, if also I am nothing.

12 The signs indeed of the apostle were wrought among you in all endurance, signs, and wonders, and works of power.

13 For in what is it that ye have been inferior to the other assemblies, unless that I myself have not been in laziness a charge upon you? Forgive me this injury.

14 Behold, this third time I am ready to come to you, and I will not be in laziness a charge; for I do not seek yours, but you; for the children ought not to lay up for the parents, but the parents for the children.

15 Now *I* shall most gladly spend and be utterly spent for your souls, if even in abundantly loving you I should be less loved.

16 But be it so. *I* did not burden you, but being crafty I took you by guile.

17 Did I make gain of you by any of those whom I have sent to you?

18 I begged Titus, and sent the brother with {him}: did Titus at all make gain of you? have we not walked in the same spirit? {have we} not in the same steps?

19 Ye have long been supposing that we excuse ourselves to you: we speak before God in Christ; and all things, beloved, for your building up.

20 For I fear lest perhaps coming I find you not such as I wish, and that *I* be found by you such as ye do not wish: lest {there might be} strifes, jealousies, angers, contentions, evil speakings, whisperings, puffings up, disturbances;

21 lest my God should humble me as to you when I come again, and that I shall grieve over many of those who have sinned before, and have not repented as to the uncleanness and fornication and licentiousness which they have practised.

1 Jei reikia girtis (nors iš to jokios naudos), eisiu prie Viešpaties regėjimų ir apreiškimų.

2 Pažįstu žmogų Kristuje, kuris prieš keturiolika metų,­ar kūne, ar be kūno­nežinau, Dievas žino,­buvo paimtas iki trečiojo dangaus.

3 Ir žinau, kad šitas žmogus,­ar kūne, ar be kūno­nežinau, Dievas žino,­

4 buvo paimtas į rojų ir girdėjo neišreiškiamus žodžius, kurių nevalia žmogui ištarti.

5 Tokiu pasigirsiu, o ne savimi, nebent savo negaliomis.

6 Jei norėčiau girtis, nebūčiau kvailys, nes kalbėčiau tiesą. Bet susilaikau, kad kas nors apie mane nepagalvotų daugiau negu tai, ką manyje mato ar iš manęs girdi.

7 Ir kad perdėm neišpuikčiau dėl gausybės apreiškimų, man duotas dyglys kūne, šėtono pasiuntinys, kad mane smūgiuotų ir aš neišpuikčiau.

8 Dėl to tris kartus meldžiau Viešpatį, kad tai nuo manęs atitrauktų.

9 Bet Viešpats man pasakė: "Pakanka tau mano malonės, nes mano stiprybė tampa tobula silpnume". Todėl mieliausiai girsiuosi savo silpnumais, kad Kristaus jėga ilsėtųsi ant manęs.

10 Patenkintas tad silpnumu, paniekinimais, sunkumais, persekiojimais ir priespauda dėl Kristaus, nes, būdamas silpnas, esu galingas.

11 Jūsų verčiamas, tapau kvailiu besigirdamas. Iš tikro tai jūs turėtumėte mane girti, nes aš ne prastesnis už pačius didžiausius apaštalus, nors esu niekas.

12 Iš tiesų jūsų akyse pasitvirtino apaštalo ženklai: visokeriopa kantrybė, ženklai, stebuklai ir galingi darbai.

13 Tad ko jums trūksta palyginti su kitomis bažnyčiomis? Vien to, kad nebuvau jums našta. Atleiskite man šitą nusikaltimą!

14 Esu pasiruošęs trečią kartą atvykti pas jus, tačiau neapsunkinsiu jūsų. Ieškau ne to, kas jūsų, bet jūsų pačių. Juk ne vaikai privalo krauti turtą tėvams, bet tėvai vaikams.

15 Todėl mielai išleisiu tai, kas mano, ir dar save pridėsiu jūsų sielų labui; nors, kuo daugiau jus myliu, tuo mažiau esu mylimas.

16 Tebūnie ir taip,­sakysite,­aš jūsų neapsunkinau, bet, būdamas gudrus, klasta jus pagavau.

17 Bet ar kaip nors išnaudojau jus per kurį savo pasiuntinį?

18 Paprašiau Titą keliauti ir pasiunčiau su juo vieną brolį. Ar Titas jus išnaudojo? Ar mes veikėme ne ta pačia dvasia? Ar nevaikščiojome tomis pačiomis pėdomis?

19 Vėl jūs manote, kad prieš jus teisinamės. Mes kalbame prieš Dievą Kristuje: viską darome, mylimieji, jūsų ugdymui.

20 Mat bijau, kad atvykęs nerasčiau jūsų tokių, kokių nenoriu, ir kad pats nebūčiau toks, kokio jūs nenorite; kad nebūtų nesantaikos, pavydo, piktumo, barnių, šmeižtų, apkalbų, pasididžiavimo, netvarkos,

21 kad, kai vėl atvyksiu, Dievas nepažemintų manęs prieš jus ir man netektų liūdėti dėl daugelio, kurie pirmiau buvo nusidėję ir dar neatgailavo dėl padarytų netyrumo, ištvirkavimo ir gašlumo darbų.