1 And David spoke to Jehovah the words of this song in the day that Jehovah had delivered him out of the hand of all his enemies, and out of the hand of Saul.
2 And he said, Jehovah is my rock, and my fortress, and my deliverer;
3 God is my rock, in him will I trust-My shield, and the horn of my salvation, My high tower, and my refuge, My saviour: thou wilt save me from violence.
4 I will call upon Jehovah, who is to be praised; So shall I be saved from mine enemies.
5 For the waves of death encompassed me, Torrents of Belial made me afraid.
6 The bands of Sheol surrounded me; The cords of death encountered me;
7 In my distress I called upon Jehovah, And I cried to my God; And he heard my voice out of his temple, And my cry {came} into his ears.
8 Then the earth shook, and quaked; The foundations of the heavens trembled And shook because he was wroth.
9 There went up a smoke out of his nostrils, And fire out of his mouth devoured: Coals burned forth from it.
10 And he bowed the heavens, and came down; And darkness was under his feet.
11 And he rode upon a cherub, and did fly; And he was seen upon the wings of the wind.
12 And he made darkness round about him a tent, Gatherings of waters, thick clouds of the skies.
13 From the brightness before him Burned forth coals of fire.
14 Jehovah thundered from the heavens, And the Most High uttered his voice.
15 And he sent arrows, and scattered {mine enemies}; Lightning, and discomfited them.
16 And the beds of the sea were seen, The foundations of the world were uncovered At the rebuke of Jehovah, At the blast of the breath of his nostrils.
17 He reached forth from above, he took me, He drew me out of great waters;
18 He delivered me from my strong enemy, From them that hated me; For they were mightier than I.
19 They encountered me in the day of my calamity; But Jehovah was my stay.
20 And he brought me forth into a large place; He delivered me, because he delighted in me.
21 Jehovah hath rewarded me according to my righteousness, According to the cleanness of my hands hath he recompensed me.
22 For I have kept the ways of Jehovah, And have not wickedly departed from my God.
23 For all his ordinances were before me, And his statutes, I did not depart from them,
24 And I was upright before him, And kept myself from mine iniquity.
25 And Jehovah hath recompensed me according to my righteousness, According to my cleanness in his sight.
26 With the gracious thou dost shew thyself gracious; With the upright man thou dost shew thyself upright;
27 With the pure thou dost shew thyself pure; And with the perverse thou dost shew thyself contrary.
28 And the afflicted people thou dost save; And thine eyes are upon the haughty, {whom} thou bringest down.
29 For thou art my lamp, Jehovah; And Jehovah enlighteneth my darkness.
30 For by thee I have run through a troop; By my God have I leaped over a wall.
31 As for *God, his way is perfect; The word of Jehovah is tried: He is a shield to all that trust in him.
32 For who is *God, save Jehovah? And who is a rock, save our God?
33 *God is my strong fortress, And he maketh my way perfectly smooth.
34 He maketh my feet like hinds' {feet}, And setteth me upon my high places.
35 He teacheth my hands to war, And mine arms bend a bow of brass.
36 And thou didst give me the shield of thy salvation, And thy condescending gentleness hath made me great.
37 Thou enlargedst my steps under me; And mine ankles did not slip.
38 I pursued mine enemies, and destroyed them, And I turned not again till they were consumed.
39 And I have consumed them and have crushed them, and they rose not again; Yea, they fell under my feet.
40 And thou girdedst me with strength to battle: Thou didst subdue under me those that rose up against me.
41 And mine enemies didst thou make to turn their backs unto me, And those that hated me I destroyed.
42 They looked, and there was none to save-Unto Jehovah, and he answered them not.
43 And I did beat them small as the dust of the earth, I trod them as the mire of the streets; I stamped upon them.
44 And thou hast delivered me from the strivings of my people, Thou hast kept me to be head of the nations: A people I knew not doth serve me:
45 Strangers come cringing unto me: At the hearing of the ear, they obey me.
46 Strangers have faded away, And they come trembling forth from their close places.
47 Jehovah liveth; and blessed be my rock; And exalted be the God, the rock of my salvation,
48 The *God who hath avenged me, And hath brought the peoples under me.
49 He brought me forth from mine enemies: Yea, thou hast lifted me up above them that rose up against me; From the man of violence hast thou delivered me.
50 Therefore will I give thanks to thee, Jehovah, among the nations, And will sing psalms to thy name.
51 {It is he} who giveth great deliverances to his king, And sheweth loving-kindness to his anointed, To David, and to his seed for evermore.
1 Dovydas kalbėjo Viešpačiui šios giesmės žodžius tą dieną, kai Viešpats jį išgelbėjo iš visų jo priešų ir iš Sauliaus rankų.
2 Jis sakė: "Viešpats yra mano uola, tvirtovė ir išlaisvintojas.
3 Dievas yra mano uola, Juo pasitikėsiu; Jis mano skydas ir išgelbėjimo ragas, mano apsauga ir mano aukštas bokštas, mano gelbėtojas. Tu gelbsti mane iš smurto.
4 Šauksiuosi Viešpaties, kuris vertas gyriaus, ir taip būsiu išgelbėtas nuo priešų.
5 Mirties bangos supo mane, bedievių antplūdis gąsdino mane.
6 Pragaro kančios apraizgė mane, mirties pinklės laukė manęs.
7 Sielvarte šaukiausi Viešpaties, savo Dievo. Jis išgirdo savo šventykloje mano balsą, ir mano šauksmas pasiekė Jo ausis.
8 Susvyravo, sudrebėjo žemė, ir dangaus pamatai sujudėjo ir drebėjo, nes Jis užsirūstino.
9 Iš Jo šnervių kilo dūmai, iš burnos veržėsi naikinančios liepsnos, įkaitusios žarijos skraidė.
10 Jis palenkė dangų ir nužengė, tamsa buvo po Jo kojomis.
11 Jis skrido ant cherubo ir lėkė vėjo sparnais;
12 Jį supo tamsūs skliautai, vandenys, tiršti debesys.
13 Nuo spindesio prieš Jį užsidegė žarijos.
14 Viešpats sugriaudė iš dangaus, Aukščiausiojo balsas pasigirdo.
15 Jis laidė strėles ir išsklaidė juos, žaibais sunaikino juos.
16 Iškilo jūros dugnas, atsivėrė žemės pamatai nuo Viešpaties balso ir Jo rūstybės kvapo.
17 Iš aukštybės Jis ištiesė ranką ir paėmė mane, ištraukė iš gausių vandenų.
18 Jis išgelbėjo mane iš galingo priešo, iš tų, kurie nekentė manęs, nes jie buvo stipresni už mane.
19 Jie puolė mane aną pražūtingąją dieną, bet mano atrama buvo Viešpats.
20 Jis išvedė mane į platybes ir išlaisvino mane, nes Jis pamėgo mane.
21 Viešpats atlygino man pagal mano teisumą, pagal mano rankų švarumą atmokėjo man.
22 Aš laikiausi Viešpaties kelio ir neatsitraukiau nuo savo Dievo nusikalsdamas.
23 Jo įsakymai buvo priešais mane, ir nuo Jo nuostatų neatsitraukiau.
24 Prieš Jį buvau tyras ir saugojausi, kad nenusikalsčiau.
25 Todėl atlygino Viešpats pagal mano teisumą, pagal mano švarumą Jo akyse.
26 Gailestingam Tu pasirodai gailestingas, tobulamtobulas,
27 tyram Tu pasirodai tyras, o su sukčiumi elgiesi suktai.
28 Tu gelbsti prispaustuosius, bet išdidžiuosius pažemini.
29 Viešpatie, Tu esi mano žiburys. Viešpats šviečia man tamsumoje.
30 Su Tavimi galiu pulti priešą, su Dievuperšokti sieną.
31 Dievo kelias tobulas, Viešpaties žodis ugnimi valytas. Jis yra skydas visiems, kurie Juo pasitiki.
32 Kas yra Dievas, jei ne Viešpats? Kas yra uola, jei ne mūsų Dievas?
33 Dievas yra stiprybė ir jėga. Jis padaro mano kelią tobulą.
34 Jis padaro mano kojas kaip stirnos ir iškelia mane į aukštumas.
35 Jis moko mano rankas kovoti, kad mano rankos sulaužytų plieninį lanką.
36 Tu man davei išgelbėjimo skydą, Tavo gerumas išaukštino mane.
37 Tu praplatinai mano žingsnius, kad mano koja nepaslystų.
38 Aš persekiojau savo priešus ir sunaikinau, nepasukau atgal, jų neišnaikinęs.
39 Aš naikinau juos ir sužeidžiau, kad jie nebegalėjo atsikelti; jie krito man po kojomis.
40 Tu apjuosei mane jėga kovai, atidavei man tuos, kurie kilo prieš mane.
41 Tu palenkei prieš mane priešus, kad galėčiau sunaikinti tuos, kurie manęs nekenčia.
42 Jie ieškojo pagalbos, tačiau jos nebuvo, kreipėsi į Viešpatį, bet Jis neatsiliepė.
43 Aš sutrypiau juos į žemės dulkes, kaip gatvių purvą sumyniau juos.
44 Tu išgelbėjai mane tautos kovose, man skyrei valdyti pagonis. Tautos, kurių nepažinau, tarnaus man.
45 Svetimšaliai pasiduos man; kai tik išgirs apie mane, jie paklus man.
46 Svetimšaliai išblykš, drebėdami išeis iš savo pilių.
47 Viešpats yra gyvas! Palaiminta tebūna mano uola, išaukštintas tebūna Dievasmano išgelbėjimo uola.
48 Dievas atkeršija už mane ir pajungia man tautas,
49 Jis išgelbsti mane iš mano priešų. Tu iškėlei mane aukščiau tų, kurie sukyla prieš mane, ir išlaisvinai iš žiauraus žmogaus.
50 Todėl dėkosiu Tau, Viešpatie, tarp pagonių ir giedosiu gyrių Tavo vardui.
51 Jis išgelbėjimo bokštas karaliui; Jis parodo gailestingumą savo pateptajam Dovydui ir jo palikuonims per amžius".