Êxodo 12 - Bíblia Online

And Jehovah spoke to Moses and Aaron in the land of Egypt, saying, 
This month shall be unto you the beginning of months: it shall be the first month of the year to you. 
Speak unto all the assembly of Israel, saying, On the tenth of this month let them take themselves each a lamb, for a father's house, a lamb for a house. 
And if the household be too small for a lamb, let him and his neighbour next unto his house take {it} according to the number of the souls; each according to {the measure} of his eating shall ye count for the lamb. 
Your lamb shall be without blemish, a yearling male; ye shall take {it} from the sheep, or from the goats. 
And ye shall keep it until the fourteenth day of this month; and the whole congregation of the assembly of Israel shall kill it between the two evenings. 
And they shall take of the blood, and put {it} on the two door-posts and on the lintel of the houses in which they eat it. 
And they shall eat the flesh in that night, roast with fire, and unleavened bread; with bitter {herbs} shall they eat it. 
Ye shall eat none of it raw, nor boiled at all with water, but roast with fire; its head with its legs and with its in-wards. 
And ye shall let none of it remain until the morning; and what remaineth of it until the morning ye shall burn with fire. 
And thus shall ye eat it: your loins shall be girded, your sandals on your feet, and your staff in your hand; and ye shall eat it in haste; it is Jehovah's passover. 
And I will go through the land of Egypt in that night, and smite all the firstborn in the land of Egypt, both man and beast; and against all the gods of Egypt I will execute judgment: I am Jehovah. 
And the blood shall be for you as a sign on the houses in which ye are; and when I see the blood, I will pass over you; and the plague shall not be among you for destruction, when I smite the land of Egypt. 
And this day shall be unto you for a memorial; and ye shall celebrate it {as} a feast to Jehovah; throughout your generations {as} an ordinance for ever shall ye celebrate it. 
Seven days shall ye eat unleavened bread: on the very first day ye shall put away leaven out of your houses; for whoever eateth leavened bread from the first day until the seventh day-that soul shall be cut off from Israel. 
And on the first day ye shall have a holy convocation, and on the seventh day a holy convocation: no manner of work shall be done on them, save what is eaten by every person-that only shall be done by you. 
And ye shall keep the {feast of} unleavened {bread}; for in this same day have I brought your hosts out of the land of Egypt; and ye shall keep this day in your generations {as} an ordinance for ever. 
In the first {month}, on the fourteenth day of the month, in the evening, ye shall eat unleavened bread until the one and twentieth day of the month in the evening. 
Seven days shall there be no leaven found in your houses; for whoever eateth what is leavened-that soul shall be cut off from the assembly of Israel, whether he be a sojourner, or born in the land. 
Ye shall eat nothing leavened: in all your dwellings shall ye eat unleavened bread. 
And Moses called all the elders of Israel, and said to them, Seize and take yourselves lambs for your families, and kill the passover. 
And take a bunch of hyssop, and dip {it} in the blood that is in the bason, and smear the lintel and the two door-posts with the blood that is in the bason; and none of you shall go out of the door of his house until the morning. 
And Jehovah will pass through to smite the Egyptians; and when he sees the blood on the lintel, and on the two door-posts, Jehovah will pass over the door, and will not suffer the destroyer to come into your houses to smite {you}. 
And ye shall observe this as an ordinance for thee and for thy sons for ever. 
And it shall come to pass, when ye are come into the land that Jehovah will give you, as he has promised, that ye shall keep this service. 
And it shall come to pass, when your children shall say to you, What mean ye by this service? 
that ye shall say, It is a sacrifice of passover to Jehovah, who passed over the houses of the children of Israel in Egypt when he smote the Egyptians and delivered our houses. And the people bowed their heads and worshipped. 
And the children of Israel went away, and did as Jehovah had commanded Moses and Aaron; so did they. 
And it came to pass that at midnight Jehovah smote all the firstborn in the land of Egypt, from the firstborn of Pharaoh who sat on his throne to the firstborn of the captive that was in the dungeon, and all the firstborn of cattle. 
And Pharaoh rose up in the night, he, and all his bondmen, and all the Egyptians; and there was a great cry in Egypt; for there was not a house in which there was not one dead. 
And he called Moses and Aaron in the night, and said, Rise up, go away from among my people, both ye and the children of Israel; and go, serve Jehovah, as ye have said. 
Also take your flocks and your herds, as ye have said, and go; and bless me also. 
And the Egyptians urged the people, to send them out of the land in haste; for they said, We are all dead {men}! 
And the people took their dough before it was leavened; their kneading-troughs bound up in their clothes upon their shoulders. 
And the children of Israel had done according to the word of Moses, and they had asked of the Egyptians utensils of silver, and utensils of gold, and clothing. 
And Jehovah had given the people favour in the eyes of the Egyptians, and they gave to them; and they spoiled the Egyptians. 
And the children of Israel journeyed from Rameses to Succoth, about six hundred thousand on foot {that were} men, besides children. 
And a mixed multitude went up also with them; and flocks and herds-very much cattle. 
And they baked the dough that they brought forth out of Egypt into unleavened cakes, for it was not leavened; for they were driven out of Egypt, and could not wait; neither had they prepared for themselves any food. 
And the residence of the children of Israel that they resided in Egypt was four hundred and thirty years. 
And it came to pass at the end of the four hundred and thirty years, on that same day it came to pass that all the hosts of Jehovah went out from the land of Egypt. 
It is a night of observance to Jehovah, because of their being brought out from the land of Egypt: that same night is an observance to Jehovah for all the children of Israel in their generations. 
And Jehovah said to Moses and Aaron, This is the ordinance of the passover: No stranger shall eat of it; 
but every man's bondman that is bought for money-let him be circumcised: then shall he eat it. 
A settler and a hired servant shall not eat it. 
In one house shall it be eaten; thou shalt not carry forth any of the flesh abroad out of the house; neither shall ye break a bone thereof. 
All the assembly of Israel shall hold it. 
And when a sojourner sojourneth with thee, and would hold the passover to Jehovah, let all his males be circumcised, and then let him come near and hold it; and he shall be as one that is born in the land; but no uncircumcised person shall eat thereof. 
One law shall be for him that is home-born and for the sojourner that sojourneth among you. 
And all the children of Israel did as Jehovah had commanded Moses and Aaron; so did they. 
And it came to pass on that same day, {that} Jehovah brought the children of Israel out of the land of Egypt according to their hosts. 

Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui Egipto šalyje: 
"Šitas mėnuo tebūna jums pirmasis metų mėnuo. 
Pasakykite visiems izraelitams, kad šito mėnesio dešimtąją dieną jie paimtų po avinėlį savo tėvų namams, po vieną avinėlį kiekvienai šeimai. 
O jei šeima yra per maža avinėlį suvalgyti, tepaima kartu su savo artimiausiu kaimynu, kad susidarytų tiek asmenų, kiek gali suvalgyti avinėlį. 
Avinėlis privalo būti be trūkumų, metinis patinėlis; paimsite jį iš avių ar ožkų. 
Laikykite jį iki šio mėnesio keturioliktos dienos; kiekviena Izraelio tautos šeima turi jį papjauti tos dienos vakare. 
Jo krauju patepkite abi durų staktas ir skersinį tų namų, kuriuose valgysite avinėlį. 
Tą naktį valgykite mėsą, keptą ant ugnies, su nerauginta duona ir karčiomis žolėmis. 
Jūs neturite jos valgyti žalios ar išvirtos vandenyje, tik keptą ugnyje, taip pat galvą, kojas ir vidurius. 
Nieko iš jo nepalikite iki ryto. O kas paliks ligi ryto, tą sudeginkite. 
Valgykite jį paskubomis, susijuosę strėnas, apsiavę, laikydami lazdą rankoje; tai Viešpaties Pascha. 
Tą naktį pereisiu visą Egipto šalį ir išžudysiu visus pirmagimius, žmones ir gyvulius; ir visiems Egipto dievams įvykdysiu teismą. Aš­Viešpats! 
O kraujas ant namų bus ženklas, kur jūs gyvenate. Pamatęs kraują, aplenksiu jus, kad Egipto šalies bausmė nepaliestų jūsų. 
Ta diena tebūna jums atmintina diena; jūs privalote ją švęsti kaip šventę Viešpačiui per kartų kartas. 
Septynias dienas valgysite neraugintą duoną. Jau pirmąją dieną pašalinkite raugą iš savo namų, nes kiekvienas, kuris valgys raugintą maistą nuo pirmosios iki septintosios dienos, bus išnaikintas iš Izraelio. 
Pirmąją dieną susirinkite šventei, taip pat ir septintąją. Jokio darbo nevalia dirbti tomis dienomis, išskyrus tai, ko reikia kiekvieno žmogaus maistui. 
Jūs švęsite Neraugintos duonos šventę per kartų kartas, nes tą dieną Aš išvedžiau jūsų pulkus iš Egipto šalies. 
Pirmojo mėnesio keturioliktos dienos vakare pradėsite valgyti neraugintą duoną ir valgysite iki dvidešimt pirmosios dienos vakaro. 
Septynias dienas nebus raugo jūsų namuose, nes kiekvienas, kuris valgys ką nors rauginto, bus išnaikintas iš Izraelio, ar jis būtų ateivis, ar vietinis gyventojas. 
Nieko rauginto jūs nevalgysite. Savo namuose valgysite neraugintą duoną". 
Tada Mozė sušaukė visus Izraelio vyresniuosius ir jiems tarė: "Eikite, imkite avinėlį savo šeimoms ir pjaukite jį Paschai. 
Po to imkite yzopo ryšulėlį ir, pamirkę dubenyje su krauju, patepkite juo abi durų staktas ir skersinį; nė vienas jūsų teneišeina iki ryto iš savo namų! 
Nes Viešpats pereis, žudydamas egiptiečius; pamatęs kraują ant abiejų durų staktų ir skersinio, aplenks ir neleis žudytojui įeiti į jūsų namus. 
Tai bus įstatas jums ir jūsų vaikams per amžius. 
Kai atvyksite į šalį, kurią Viešpats jums duos, kaip Jis pažadėjo, laikykitės šitų nuostatų. 
Kai jūsų vaikai klaus: ‘Ką reiškia šitos apeigos?’, 
atsakykite: ‘Tai yra Paschos auka Viešpačiui, kuris aplenkė izraelitų namus Egipte, kai Jis išžudė egiptiečius ir išlaisvino mūsų namus’ ". Tada žmonės nusilenkė ir pagarbino Viešpatį. 
Izraelitai ėjo ir padarė, kaip Viešpats įsakė Mozei ir Aaronui. 
Vidurnaktį Viešpats išžudė visus pirmagimius Egipto šalyje, pradedant faraono, kuris sėdėjo soste, pirmagimiu, baigiant pirmagimiu kalinio, sėdinčio kalėjime, ir visus gyvulių pirmagimius. 
Naktį atsikėlė faraonas, jo tarnai ir visi egiptiečiai. Ir kilo didelis verksmas Egipte, nes nebuvo namų, kuriuose nebūtų mirusio. 
Tą naktį faraonas, pasišaukęs Mozę ir Aaroną, tarė: "Išeikite iš mano krašto, jūs ir izraelitai! Eikite, tarnaukite Viešpačiui, kaip sakėte. 
Pasiimkite avis ir galvijus, kaip sakėte! Eikite ir palaiminkite mane taip pat!" 
Egiptiečiai ragino tautą skubiai išeiti iš jų šalies, sakydami: "Mes visi išmirsime!" 
Žmonės ėmė ant pečių dar neįrūgusią tešlą duonkubiliuose, įvyniotą į apsiaustus. 
Ir izraelitai padarė, kaip Mozė buvo sakęs; jie paprašė iš egiptiečių sidabrinių bei auksinių daiktų ir drabužių. 
Viešpats palankiai nuteikė izraelitams egiptiečius, kurie patenkino jų prašymą. Taip jie apiplėšė egiptiečius. 
Apie šeši šimtai tūkstančių vyrų iš Izraelio sūnų, neskaičiuojant vaikų, išėjo iš Ramzio į Sukotą. 
Taip pat daugybė kitų žmonių ėjo su jais ir didelės kaimenės avių bei galvijų. 
Jie kepė iš tešlos, kurią išsinešė iš Egipto, neraugintus papločius. Ji dar nebuvo įrūgusi, nes jie buvo skubiai išvaryti iš Egipto ir nespėjo pasigaminti maisto kelionei. 
Izraelitai pragyveno Egipte keturis šimtus trisdešimt metų. 
Praėjus keturiems šimtams trisdešimčiai metų, vieną dieną visi Viešpaties pulkai iškeliavo iš Egipto. 
Ta naktis, kurią juos išvedė iš Egipto krašto, yra Viešpaties šventė. Izraelitai privalo tą naktį švęsti per kartų kartas. 
Viešpats kalbėjo Mozei ir Aaronui: "Šitas yra Paschos įstatymas: jokiam svetimšaliui nevalia Paschos valgyti. 
Tačiau pirktas vergas turi teisę ją valgyti tada, kai jį apipjaustai. 
Svetimšaliui ir samdiniui negalima jos valgyti. 
Ji turi būti valgoma namuose. Nevalia mėsos išnešti iš namų ir neleidžiama sulaužyti jokio kaulo. 
Visa Izraelio tauta privalo ją švęsti. 
Jei ateivis apsistotų pas tave ir norėtų švęsti Paschą, tai visi jo vyrai privalo būti apipjaustyti. Tuo atveju leidžiama jam švęsti Paschą, ir jis bus tarsi vietinis šalies gyventojas. Bet niekam neapipjaustytam neleistina jos valgyti. 
Tas pats įstatymas galioja ir pas jus gimusiam, ir ateiviui, apsigyvenusiam tarp jūsų". 
Izraelitai darė, kaip Viešpats įsakė Mozei ir Aaronui. 
Tą dieną Viešpats išvedė izraelitų pulkus iš Egipto šalies. 

Êxodo 13

Veja também

O que é amor para Jesus?

O que a Bíblia ensina sobre comunicação no casamento e como evitar conflitos?