1 O senseless Galatians, who has bewitched you; to whom, as before your very eyes, Jesus Christ has been portrayed, crucified {among you}?
2 This only I wish to learn of you, Have ye received the Spirit on the principle of works of law, or of {the} report of faith?
3 Are ye so senseless? having begun in Spirit, are ye going to be made perfect in flesh?
4 Have ye suffered so many things in vain, if indeed also in vain?
5 He therefore who ministers to you the Spirit, and works miracles among you, {is it} on the principle of works of law, or of {the} report of faith?
6 Even as Abraham believed God, and it was reckoned to him as righteousness.
7 Know then that they that are on the principle of faith, these are Abraham's sons;
8 and the scripture, foreseeing that God would justify the nations on the principle of faith, announced beforehand the glad tidings to Abraham: In thee all the nations shall be blessed.
9 So that they who are on the principle of faith are blessed with believing Abraham.
10 For as many as are on the principle of works of law are under curse. For it is written, Cursed is every one who does not continue in all things which {are} written in the book of the law to do them;
11 but that by law no one is justified with God {is} evident, because The just shall live on the principle of faith;
12 but the law is not on the principle of faith; but, He that shall have done these things shall live by them.
13 Christ has redeemed us out of the curse of the law, having become a curse for us, (for it is written, Cursed {is} every one hanged upon a tree,)
14 that the blessing of Abraham might come to the nations in Christ Jesus, that we might receive the promise of the Spirit through faith.
15 Brethren, (I speak according to man,) even man's confirmed covenant no one sets aside, or adds other dispositions to.
16 But to Abraham were the promises addressed, and to his seed: he does not say, And to seeds, as of many; but as of one, And to thy seed; which is Christ.
17 Now I say this, A covenant confirmed beforehand by God, the law, which took place four hundred and thirty years after, does not annul, so as to make the promise of no effect.
18 For if the inheritance {be} on the principle of law, {it is} no longer on the principle of promise; but God gave it in grace to Abraham by promise.
19 Why then the law? It was added for the sake of transgressions, until the seed came to whom the promise was made, ordained through angels in {the} hand of a mediator.
20 But a mediator is not of one, but God is one.
21 {Is} then the law against the promises of God? Far be the thought. For if a law had been given able to quicken, then indeed righteousness were on the principle of law;
22 but the scripture has shut up all things under sin, that the promise, on the principle of faith of Jesus Christ, should be given to those that believe.
23 But before faith came, we were guarded under law, shut up to faith {which was} about to be revealed.
24 So that the law has been our tutor up to Christ, that we might be justified on the principle of faith.
25 But, faith having come, we are no longer under a tutor;
26 for ye are all God's sons by faith in Christ Jesus.
27 For ye, as many as have been baptised unto Christ, have put on Christ.
28 There is no Jew nor Greek; there is no bondman nor freeman; there is no male and female; for ye are all one in Christ Jesus:
29 but if *ye* {are} of Christ, then ye are Abraham's seed, heirs according to promise.
1 O neprotingi galatai! Kas jus, kuriems akivaizdžiai buvo nupieštas Jėzus Kristus tarsi pas jus nukryžiuotas, apkerėjo, kad nepaklustumėte tiesai?
2 Noriu jus paklausti tiktai vieno dalyko: ar jūs gavote Dvasią įstatymo darbais, ar klausydami tikėjimo?
3 Nejaugi jūs tokie neprotingi, kad, pradėję Dvasia, dabar užbaigsite kūnu?
4 Ar tiek daug iškentėjote veltui? Jei iš tiesų būtų veltui!
5 Ar Tas, kuris jums teikia Dvasią ir pas jus daro stebuklus, tai daro per įstatymo darbus, ar dėl tikėjimo klausymo?
6 Taip "Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu".
7 Todėl supraskite, kad Abraomo sūnūs yra tie, kurie tiki.
8 Ir Raštas, numatydamas, kad Dievas tikėjimu išteisins pagonis, iš anksto paskelbė Abraomui Evangeliją: "Tavyje bus palaimintos visos tautos".
9 Taip tikintys susilaukia palaiminimo kartu su tikinčiuoju Abraomu.
10 Visi, kurie remiasi įstatymo darbais, yra prakeikimo galioje, nes parašyta: "Prakeiktas kiekvienas, kuris nuolatos nesilaiko visko, kas įstatymo knygoje parašyta, ir to nevykdo".
11 Kad įstatymu niekas neišteisinamas Dievo akyse, aišku, nes "teisusis gyvens tikėjimu".
12 O įstatymas nėra kilęs iš tikėjimo, bet "kas juos vykdo, tas gyvens jais".
13 Kristus mus atpirko iš įstatymo prakeikimo, tapdamas už mus prakeikimu, nes parašyta: "Prakeiktas kiekvienas, kuris kybo ant medžio",
14 kad Abraomo palaiminimas Jėzuje Kristuje atitektų pagonims ir mes tikėjimu gautume pažadėtąją Dvasią.
15 Broliai, kalbu, kaip įprasta žmonėms: net žmogaus testamento, kuris patvirtintas, niekas neatmeta ir nepapildo.
16 Pažadai buvo duoti Abraomui ir jo palikuoniui. Jis nesako "ir palikuonims", ne daugeliui, bet kaip apie vieną: "ir tavo palikuoniui", kuris yra Kristus.
17 Noriu pasakyti, kad Dievo Kristuje anksčiau patvirtinto testamento negali panaikinti po keturių šimtų trisdešimties metų atsiradęs įstatymas, ir jis negali pažado paversti negaliojančiu.
18 Jei paveldėjimas būtų iš įstatymo, tai jau nebe iš pažado, o Dievas davė tai Abraomui pažadu.
19 Tad kam gi reikalingas įstatymas? Jis buvo pridėtas dėl nusižengimų, kol ateis palikuonis, kuriam buvo skirtas pažadas; įstatymas buvo perduotas per angelus, tarpininko ranka.
20 Tarpininkas neatstovauja vienai pusei, bet Dievas yra vienas.
21 Tad gal įstatymas priešingas Dievo pažadams? Anaiptol! Jei būtų duotas įstatymas, galintis suteikti gyvenimą, tai iš tikrųjų teisumas būtų iš įstatymo.
22 Bet Raštas viską apjuosė nuodėme, kad pažadas dėl tikėjimo Jėzumi Kristumi tektų tiems, kurie tiki.
23 Prieš ateinant tikėjimui, buvome įstatymo įkalinti, kad lauktume apsireiškiant tikėjimo.
24 Todėl įstatymas buvo mūsų auklėtojas, vedęs į Kristų, kad būtume tikėjimu išteisinti.
25 Bet, tikėjimui atėjus, jau nesame auklėtojo globoje.
26 Juk jūs visi esate Dievo sūnūs per tikėjimą Jėzumi Kristumi.
27 Ir visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi.
28 Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi esate viena Kristuje Jėzuje!
29 O jeigu esate Kristaus, tai esate Abraomo palikuonys ir paveldėtojai pagal pažadą.