1 But seeing the crowds, he went up into the mountain, and having sat down, his disciples came to him;
2 and, having opened his mouth, he taught them, saying,
3 Blessed {are} the poor in spirit, for *theirs* is the kingdom of the heavens.
4 Blessed they that mourn, for *they* shall be comforted.
5 Blessed the meek, for *they* shall inherit the earth.
6 Blessed they who hunger and thirst after righteousness, for *they* shall be filled.
7 Blessed the merciful, for *they* shall find mercy.
8 Blessed the pure in heart, for *they* shall see God.
9 Blessed the peace-makers, for *they* shall be called sons of God.
10 Blessed they who are persecuted on account of righteousness, for *theirs* is the kingdom of the heavens.
11 Blessed are ye when they may reproach and persecute you, and say every wicked thing against you, lying, for my sake.
12 Rejoice and exult, for your reward is great in the heavens; for thus have they persecuted the prophets who were before you.
13 *Ye* are the salt of the earth; but if the salt have become insipid, wherewith shall it be salted? It is no longer fit for anything but to be cast out and to be trodden under foot by men.
14 *Ye* are the light of the world: a city situated on the top of a mountain cannot be hid.
15 Nor do {men} light a lamp and put it under the bushel, but upon the lamp-stand, and it shines for all who are in the house.
16 Let your light thus shine before men, so that they may see your upright works, and glorify your Father who is in the heavens.
17 Think not that I am come to make void the law or the prophets; I am not come to make void, but to fulfil.
18 For verily I say unto you, Until the heaven and the earth pass away, one iota or one tittle shall in no wise pass from the law till all come to pass.
19 Whosoever then shall do away with one of these least commandments, and shall teach men so, shall be called least in the kingdom of the heavens; but whosoever shall practise and teach {them}, *he* shall be called great in the kingdom of the heavens.
20 For I say unto you, that unless your righteousness surpass {that} of the scribes and Pharisees, ye shall in no wise enter into the kingdom of the heavens.
21 Ye have heard that it was said to the ancients, Thou shalt not kill; but whosoever shall kill shall be subject to the judgment.
22 But *I* say unto you, that every one that is lightly angry with his brother shall be subject to the judgment; but whosoever shall say to his brother, Raca, shall be subject to {be called before} the sanhedrim; but whosoever shall say, Fool, shall be subject to the penalty of the hell of fire.
23 If therefore thou shouldest offer thy gift at the altar, and there shouldest remember that thy brother has something against thee,
24 leave there thy gift before the altar, and first go, be reconciled to thy brother, and then come and offer thy gift.
25 Make friends with thine adverse party quickly, whilst thou art in the way with him; lest some time the adverse party deliver thee to the judge, and the judge deliver thee to the officer, and thou be cast into prison.
26 Verily I say to thee, Thou shalt in no wise come out thence till thou hast paid the last farthing.
27 Ye have heard that it has been said, Thou shalt not commit adultery.
28 But *I* say unto you, that every one who looks upon a woman to lust after her has already committed adultery with her in his heart.
29 But if thy right eye be a snare to thee, pluck it out and cast it from thee: for it is profitable for thee that one of thy members perish, and not thy whole body be cast into hell.
30 And if thy right hand be a snare to thee, cut it off and cast it from thee: for it is profitable for thee that one of thy members perish, and not thy whole body be cast into hell.
31 It has been said too, Whosoever shall put away his wife, let him give her a letter of divorce.
32 But *I* say unto you, that whosoever shall put away his wife, except for cause of fornication, makes her commit adultery, and whosoever marries one that is put away commits adultery.
33 Again, ye have heard that it has been said to the ancients, Thou shalt not forswear thyself, but shalt render to the Lord what thou hast sworn.
34 But *I* say unto you, Do not swear at all; neither by the heaven, because it is {the} throne of God;
35 nor by the earth, because it is {the} footstool of his feet; nor by Jerusalem, because it is {the} city of the great King.
36 Neither shalt thou swear by thy head, because thou canst not make one hair white or black.
37 But let your word be Yea, yea; Nay, nay; but what is more than these is from evil.
38 Ye have heard that it has been said, Eye for eye and tooth for tooth.
39 But *I* say unto you, not to resist evil; but whoever shall strike thee on thy right cheek, turn to him also the other;
40 and to him that would go to law with thee and take thy body coat, leave him thy cloak also.
41 And whoever will compel thee to go one mile, go with him two.
42 To him that asks of thee give, and from him that desires to borrow of thee turn not away.
43 Ye have heard that it has been said, Thou shalt love thy neighbour and hate thine enemy.
44 But *I* say unto you, Love your enemies, {bless those who curse you,} do good to those who hate you, and pray for those who {insult you and} persecute you,
45 that ye may be {the} sons of your Father who is in {the} heavens; for he makes his sun rise on evil and good, and sends rain on just and unjust.
46 For if ye should love those who love you, what reward have ye? Do not also the tax-gatherers the same?
47 And if ye should salute your brethren only, what do ye extraordinary? Do not also the Gentiles the same?
48 Be *ye* therefore perfect as your heavenly Father is perfect.
1 Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie Jo priėjo mokiniai.
2 Atvėręs lūpas, Jis ėmė mokyti:
3 "Palaiminti vargšai dvasia, nes jų yra dangaus karalystė.
4 Palaiminti, kurie liūdi, nes jie bus paguosti.
5 Palaiminti romieji, nes jie paveldės žemę.
6 Palaiminti, kurie alksta ir trokšta teisumo, nes jie bus pasotinti.
7 Palaiminti gailestingieji, nes jie susilauks gailestingumo.
8 Palaiminti tyraširdžiai, nes jie regės Dievą.
9 Palaiminti taikdariai, nes jie bus vadinami Dievo vaikais.
10 Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisumo, nes jų yra dangaus karalystė.
11 Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus šmeižia ir persekioja bei meluodami visaip piktžodžiauja.
12 Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes didelis jūsų atlygis danguje. Juk lygiai taip persekiojo ir iki jūsų buvusius pranašus".
13 "Jūs esate žemės druska. Jei druska netenka sūrumo, kuo gi ją reikėtų pasūdyti? Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti.
14 Jūs esate pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, pastatyto ant kalno.
15 Ir niekas, uždegęs žiburį, nevožia jo indu, bet stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose.
16 Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą, kuris danguje".
17 "Nemanykite, jog Aš atėjau panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti.
18 Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, kol viskas išsipildys.
19 Todėl, kas sulaužytų bent vieną iš mažiausių įsakymų ir taip mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje.
20 Taigi sakau jums: jeigu jūsų teisumas nepranoks Rašto žinovų ir fariziejų teisumo,neįeisite į dangaus karalystę".
21 "Jūs girdėjote, kad protėviams buvo pasakyta: ‘Nežudyk’; o kas nužudo, turės atsakyti teisme.
22 O Aš jums sakau: kas be reikalo pyksta ant savo brolio, turės atsakyti teisme. Kas sako savo broliui: ‘Pusgalvi’, turės stoti prieš sinedrioną. O kas sako: ‘Beproti’, tas smerktinas į pragaro ugnį.
23 Todėl jei neši dovaną prie aukuro ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš tave,
24 palik savo dovaną ten prie aukuro, eik pirmiau susitaikinti su savo broliu, ir tik tada sugrįžęs aukok savo dovaną.
25 Greitai susitark su savo kaltintoju, dar kelyje į teismą, kad kaltintojas neįduotų tavęs teisėjui, o teisėjasteismo vykdytojui ir kad nepakliūtum į kalėjimą.
26 Iš tiesų sakau tau: neišeisi iš ten, kol neatsiteisi iki paskutinio skatiko".
27 "Jūs girdėjote, jog protėviams buvo pasakyta: ‘Nesvetimauk!’
28 O Aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žiūri į moterį, jau svetimauja savo širdyje.
29 Jeigu tavo dešinioji akis skatina tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą.
30 Ir jeigu tavo dešinioji ranka skatina tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Geriau tau netekti vieno nario, negu kad visas kūnas būtų įmestas į pragarą".
31 "Taip pat buvo pasakyta: ‘Kas atleidžia savo žmoną, teišduoda jai skyrybų raštą’.
32 O Aš jums sakau: kiekvienas, kuris atleidžia savo žmoną,jei ne ištvirkavimo atveju,skatina ją svetimauti; ir jeigu kas atleistąją vedasvetimauja".
33 "Taip pat girdėjote, jog protėviams buvo pasakyta: ‘Neprisiek melagingai, bet ištesėk Viešpačiui savo priesaikas’.
34 O Aš jums sakau: iš viso neprisiekinėkite nei dangumi, nes jis Dievo sostas,
35 nei žeme, nes jiJo pakojis, nei Jeruzale, nes jididžiojo Karaliaus miestas.
36 Neprisiek nei savo galva, nes negali nė vieno plauko padaryti balto ar juodo.
37 Verčiau jūs sakykite: ‘Taip’, jei taip, ‘Ne’, jei ne, o kas viršaus, tai iš pikto".
38 "Jūs girdėjote, jog buvo pasakyta: ‘Akis už akį’ ir ‘dantis už dantį’.
39 O Aš jums sakau: nesipriešinkite piktam, bet, jei kas tave muštų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą.
40 Jei kas nori su tavimi bylinėtis ir paimti tavo tuniką, atiduok jam ir apsiaustą.
41 Jei kas verstų tave nueiti mylią, nueik su juo dvi.
42 Prašančiam duok ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti nenusigręžk.
43 Jūs girdėjote, jog buvo pasakyta: ‘Mylėk savo artimą’ ir nekęsk savo priešo.
44 O Aš jums sakau: mylėkite savo priešus, laiminkite jus keikiančius, darykite gera tiems, kurie nekenčia jūsų, ir melskitės už savo skriaudėjus ir persekiotojus,
45 kad būtumėte vaikai savo Tėvo, kuris danguje; Jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų.
46 Jei mylite tuos, kurie jus myli, kokį gi atlygį turite? Argi taip nesielgia ir muitininkai?
47 Ir jeigu sveikinate tik savo brolius, kuo gi viršijate kitus? Argi to nedaro ir muitininkai?
48 Taigi būkite tobuli, kaip ir jūsų Tėvas, kuris danguje, yra tobulas".