Números 31 - Bíblia Online

POI il Signore parlò a Mosè, dicendo: 
Fa’ la vendetta de’ figliuoli d’Israele sopra i Madianiti; e poi tu sarai raccolto a’ tuoi popoli. 
E Mosè parlò al popolo, dicendo: Mettasi in ordine un certo numero di voi, per andare alla guerra, e vadano contro a Madian, per far la vendetta del Signore sopra Madian. 
Mandate a questa guerra mille uomini per ciascuna di tutte le tribù d’Israele. 
Così furono dati mille uomini per ciascuna tribù, d’infra le migliaia d’Israele, che furono in tutto dodicimila uomini in ordine per la guerra. 
E Mosè mandò alla guerra que’ mille uomini di ciascuna tribù, e con loro Finees, figliuolo del Sacerdote Eleazaro, il quale avea in mano gli arredi del Santuario, e le trombe da sonare 
Ed essi fecero guerra contro a Madian, siccome il Signore avea comandato a Mosè, e uccisero tutti i maschi. 
Uccisero ancora fra’ loro uccisi i re di Madian, Evi, e Rechem, e Sur, e Hur, e Reba, i cinque re di Madian; uccisero eziando con la spada Balaam, figliuolo di Beor. 
E i figliuoli d’Israele ne menarono prigioni le donne di Madian, e i lor piccoli fanciulli; e predarono tutto il lor grosso e minuto bestiame, e tutte le lor facoltà. 
E bruciarono col fuoco tutte le lor città, nelle loro stanze; e tutte le lor castella. 
E presero tutte le spoglie e tutta la preda, così degli uomini, come degli animali. 
E addussero a Mosè e al Sacerdote Eleazaro, e alla raunanza de’ figliuoli d’Israele, i prigioni e la preda, e le spoglie, nel campo, nelle campagne di Moab, che sono lungo il Giordano di Gerico 
E Mosè, e il Sacerdote Eleazaro e tutti i Capi della raunanza, uscirono loro incontro fuor del campo. 
E Mosè si adirò gravemente contro a’ condottieri dell’esercito, Capi di migliaia, e Capi di centinaia, che ritornavano da quella guerra. 
E Mosè disse loro: Avete voi scampata la vita a tutte le femmine? 
Ecco, esse furono quelle che, secondo la parola di Balaam, servirono a porgere a’ figliuoli d’Israele cagione di misfatto contro al Signore, nel fatto di Peor; onde fu quella piaga nella raunanza del Signore. 
Ora dunque uccidete tutti i maschi d’infra i piccoli fanciulli; uccidete parimente ogni femmina che ha conosciuto carnalmente uomo. 
E serbatevi in vita tutte le femmine che son di piccola età, le quali non hanno conosciuto carnalmente uomo. 
E voi, campeggiate per sette giorni fuor del campo. Ogni persona, così d’infra voi, come d’infra i vostri prigioni, che avrà ucciso alcuno, e avrà tocco alcuno ucciso, purifichisi al terzo, e al settimo giorno. 
Purificate parimente ogni vestimento, e ogni arnese fatto di pelle, e ogni lavorio fatto di pel di capra, e ogni vasello di legno. 
E il Sacerdote Eleazaro disse alla gente di guerra, ch’era andata a quella guerra: Questo è lo statuto di legge che il Signore ha comandato a Mosè. 
Ma fate passar per lo fuoco l’oro, l’argento, il rame, il ferro, lo stagno, e il piombo, 
e in somma tutto ciò che può portare il fuoco; e così sarà netto; ma pure ancora sia purificato con l’acqua di purificazione; e tutto ciò che non può portare il fuoco, fatelo passar per l’acqua. 
E lavate i vostri vestimenti al settimo giorno, e sarete netti, e poi potrete entrar nel campo 
Il Signore parlò ancora a Mosè, dicendo: 
Tu, e il Sacerdote Eleazaro, e i Capi delle nazioni paterne della raunanza, levate la somma delle persone che sono state menate prigioni, e del bestiame ch’è stato predato; 
e partisci la preda per la metà, fra la gente di guerra ch’è andata a questa guerra, e tutta la raunanza. 
E leva, della gente di guerra, ch’è andata a questa guerra, un tributo per lo Signore, una testa di cinquecento, degli uomini, de’ buoi, degli asini, e delle pecore. 
Prendete quel tributo della metà che appartiene loro; e dallo al Sacerdote Eleazaro per un’offerta al Signore. 
E, della metà appartenente ai figliuoli d’Israele, prendi uno, tratto di cinquanta, degli uomini, de’ buoi, degli asini, delle pecore, e in somma di tutto il bestiame; e da’ quelli a’ Leviti che fanno la fazione del Tabernacolo del Signore. 
E Mosè e il Sacerdote Eleazaro fecero come il Signore avea comandato a Mosè. 
Or la preda, cioè il rimasto della preda, che la gente ch’era andata a quella guerra avea fatta, fu di seicensettanta cinquemila pecore, 
e di settantaduemila buoi, 
e di settantunmila asini. 
E quanto all’anime umane, le femmine che non aveano carnalmente conosciuto uomo, furono in tutto trentaduemila anime. 
E la metà, cioè la parte di coloro ch’erano andati a quella guerra, fu di trecentrenta settemila cinquecento pecore, 
delle quali il tributo per lo Signore fu di seicensettanta cinque pecore; 
e di trentaseimila buoi, de’ quali il tributo per lo Signore fu di settantadue buoi; 
e di trentamila cinquecento asini, de’ quali il tributo per lo Signore fu di sessantun asini; 
e di sedicimila anime umane; delle quali il tributo per lo Signore fu di trentadue anime. 
E Mosè diede il tributo, levato per offerta al Signore, al Sacerdote Eleazaro, come il Signore gli avea comandato. 
E della metà appartenente a’ figliuoli d’Israele, secondo che Mosè avea partito per metà, fra loro, e quelli ch’erano andati a quella guerra; 
or la metà appartenente alla raunanza fu di trecentrenta settemila cinquecento pecore, 
e di trentaseimila buoi, 
e di trentamila cinquecento asini, 
e di sedicimila anime umane; 
di questa metà, appartenente a’ figliuoli d’Israele, Mosè prese uno, tratto di cinquanta, così degli uomini, come degli animali; e diede quelli a’ Leviti che fanno la fazione del Tabernacolo del Signore; come il Signore avea comandato a Mosè 
E i condottieri delle migliaia di quell’esercito, Capi di migliaia, e Capi di centinaia, si accostarono a Mosè; 
e gli dissero: I tuoi servitori hanno fatta la rassegna della gente di guerra ch’era sotto la nostra condotta, e non ne manca pure uno. 
Perciò noi offeriamo per offerta al Signore, ciascuno ciò che gli è caduto in mano, di vasellamenti d’oro, di cerchielli da gamba, di maniglie, d’anella, e di fermagli, per pagare il riscatto delle nostre persone, davanti al Signore. 
E Mosè e il Sacerdote Eleazaro presero da loro tutto quell’oro, tutto lavorato in vasellamenti, e monili. 
E tutto l’oro dell’offerta, che fu offerto al Signore da’ Capi delle migliaia, e da’ Capi delle centinaia, fu di peso di sedicimila settecencinquanta sicli. 
Ma la gente di guerra guardò per sè ciò che ciascuno avea predato. 
E Mosè e il Sacerdote Eleazaro presero quell’oro da’ Capi delle migliaia, e delle centinaia, e lo portarono nel Tabernacolo della convenenza, per ricordanza per li figliuoli d’Israele, nel cospetto del Signore 

Viešpats tarė Mozei: 
"Atkeršyk midjaniečiams už izraelitams padarytas skriaudas ir tada susijungsi su savo tauta". 
Mozė įsakė apginkluoti vyrus, kurie vykdys Viešpaties kerštą midjaniečiams, 
ir pasiųsti po tūkstantį vyrų iš kiekvienos giminės. 
Buvo atskirta po tūkstantį vyrų iš kiekvienos giminės, iš viso dvylika tūkstančių, pasirengusių kovai. 
Mozė juos išsiuntė su kunigo Eleazaro sūnumi Finehasu, kuriam pavedė šventus daiktus ir trimitus. 
Jie nugalėjo midjaniečius ir išžudė visus jų vyrus, kaip Viešpats buvo įsakęs Mozei, 
taip pat ir jų karalius: Evį, Rekemą, Cūrą, Hūrą ir Rebą. Užmušė kardu ir Beoro sūnų Balaamą. 
Jie paėmė į nelaisvę jų moteris, vaikus, visus galvijus ir visą midjaniečių lobį, 
sudegino jų miestus ir stovyklas. 
Belaisvius, gyvulius ir visą karo grobį 
izraelitai atgabeno pas Mozę ir kunigą Eleazarą į izraelitų stovyklą Moabo lygumose prie Jordano, ties Jerichu. 
Mozė, kunigas Eleazaras ir visi izraelitų kunigaikščiai išėjo jų pasitikti už stovyklos. 
Užsirūstinęs ant kariuomenės vadų, tūkstantininkų ir šimtininkų, kurie grįžo iš kovos lauko, 
Mozė tarė: "Kodėl palikote gyvas moteris? 
Argi ne jos suvedžiojo izraelitus, patariant Balaamui, nusikalsti Viešpačiui Baal Peore, dėl ko tauta buvo nubausta maru. 
Nužudykite visus berniukus bei moteris, kurios gyveno su vyrais! 
Mergaites, kurios nėra pažinusios vyro, pasilaikykite sau. 
Pasilikite už stovyklos septynias dienas. Kas užmušė žmogų ar užmuštąjį palietė, apsivalykite patys ir jūsų belaisviai trečią ir septintą dieną. 
Reikia apvalyti ir visą grobį: ar tai būtų drabužiai, ar indai, ar bet koks daiktas, padarytas iš odos, ožkų vilnų ar iš medžio". 
Kunigas Eleazaras kalbėjo kovoje dalyvavusiems kariams: "Štai Viešpaties nurodymas: 
auksą, sidabrą, varį, geležį, šviną, ciną 
ir visa, kas nedega liepsnoje, apvalykite ugnimi ir apvalomuoju vandeniu, kas dega ugnyje, apvalykite vandeniu. 
Septintą dieną išplaukite savo drabužius ir, taip apsivalę, įeikite į stovyklą". 
Viešpats kalbėjo Mozei: 
"Tu, kunigas Eleazaras ir tautos vyresnieji suskaičiuokite visą grobį­ žmones ir galvijus. 
Padalykite grobį į dvi lygias dalis kovojusiems ir kitiems izraelitams. 
Iš tų, kurie kovojo kare ir gavo karo grobio, atskirk Viešpaties daliai po vieną iš penkių šimtų žmonių, taip pat iš galvijų, asilų ir avių; 
viską atiduok kunigui Eleazarui, nes tai yra auka Viešpačiui. 
O iš nekariavusių izraelitų grobio imk kiekvieną penkiasdešimtą žmogų, taip pat galviją, asilą, avį ir kitų gyvulių ir atiduok levitams, kurie tarnauja Viešpačiui". 
Mozė ir Eleazaras padarė, kaip Viešpats įsakė. 
Karo grobis buvo: šeši šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai avių, 
septyniasdešimt du tūkstančiai galvijų, 
šešiasdešimt vienas tūkstantis asilų, 
trisdešimt du tūkstančiai nekaltų mergaičių. 
Pusė buvo atiduota kare dalyvavusiems: trys šimtai trisdešimt septyni tūkstančiai penki šimtai avių; 
iš jų Viešpačiui atskirta šeši šimtai septyniasdešimt penkios avys. 
Trisdešimt šeši tūkstančiai galvijų; iš jų Viešpačiui atskirta septyniasdešimt du; 
trisdešimt tūkstančių penki šimtai asilų, iš kurių atskirta Viešpačiui šešiasdešimt vienas asilas. 
Šešiolika tūkstančių žmonių, iš kurių Viešpačiui teko trisdešimt du. 
Mozė atidavė, kaip buvo liepta, Viešpaties aukos dalį Eleazarui. 
Izraelitams, nedalyvavusiems kare, buvo duota: 
trys šimtai trisdešimt septyni tūkstančiai penki šimtai avių, 
trisdešimt šeši tūkstančiai galvijų, 
trisdešimt tūkstančių penki šimtai asilų, 
šešiolika tūkstančių belaisvių. 
Mozė ėmė kas penkiasdešimtą gyvulį ir belaisvį ir atidavė levitams, tarnaujantiems prie Viešpaties palapinės, kaip Viešpats buvo įsakęs. 
Kariuomenės vadai, tūkstantininkai ir šimtininkai, priėję prie Mozės, kalbėjo: 
"Mes, tavo tarnai, suskaičiavome kareivius, kuriuos turime savo žinioje, ir nė vieno nepasigedome. 
Todėl kiekvienas atnešame kaip dovaną Viešpačiui visus auksinius papuošalus, kuriuos paėmėme karo grobiu: grandinėles, apyrankes, žiedus, auskarus ir kaklo papuošalus, kad sutaikintum mus su Viešpačiu". 
Mozė ir kunigas Eleazaras priėmė auką Viešpačiui iš tūkstantininkų ir šimtininkų, visus atneštus auksinius papuošalus, 
kurie svėrė šešiolika tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt šekelių. 
Eiliniai kareiviai grobį pasilaikė sau. 
Paimtą auksą iš tūkstantininkų ir šimtininkų Mozė ir kunigas Eleazaras įnešė į Susitikimo palapinę, kad Viešpats atmintų izraelitus. 

Números 32

Veja também

10 Versículos Bíblicos para enviar no Natal

Como crescer espiritualmente?