1 Remember, O LORD, what is come upon us: consider, and behold our reproach. 2 Our inheritance is turned to strangers, our houses to aliens. 3 We are orphans and fatherless, our mothers are as widows. 4 We have drunken our water for money; our wood is sold unto us. 5 Our necks are under persecution: we labour, and have no rest. 6 We have given the hand to the Egyptians, and to the Assyrians, to be satisfied with bread. 7 Our fathers have sinned, and are not; and we have borne their iniquities. 8 Servants have ruled over us: there is none that doth deliver us out of their hand. 9 We gat our bread with the peril of our lives because of the sword of the wilderness. 10 Our skin was black like an oven because of the terrible famine. 11 They ravished the women in Zion, and the maids in the cities of Judah. 12 Princes are hanged up by their hand: the faces of elders were not honoured. 13 They took the young men to grind, and the children fell under the wood. 14 The elders have ceased from the gate, the young men from their musick. 15 The joy of our heart is ceased; our dance is turned into mourning. 16 The crown is fallen from our head: woe unto us, that we have sinned!

17 For this our heart is faint; for these things our eyes are dim. 18 Because of the mountain of Zion, which is desolate, the foxes walk upon it. 19 Thou, O LORD, remainest for ever; thy throne from generation to generation. 20 Wherefore dost thou forget us for ever, and forsake us so long time? 21 Turn thou us unto thee, O LORD, and we shall be turned; renew our days as of old. 22 But thou hast utterly rejected us; thou art very wroth against us.

1 Viešpatie, atsimink, kas įvyko. Pažvelk, atkreipk dėmesį į mūsų vargus.

2 Mūsų paveldas ir namai svetimųjų rankose.

3 Mes esame našlaičiai, mūsų motinos­našlės;

4 privalome pirkti savo vandenį ir mokėti pinigus už savo malkas.

5 Mus vargina sunkiais darbais ir pavargus neleidžia atsikvėpti.

6 Prašėme pagalbos egiptiečių ir asirų, kad bent duonos gautume.

7 Mūsų tėvai nusikalto, o mes turime nešti jų kaltę.

8 Vergai viešpatauja mums, ir niekas negali mūsų išvaduoti iš jų rankos.

9 Bijodami kardo dykumoje, mes parsigabenome duonos.

10 Mūsų oda pajuodusi kaip krosnis nuo siaučiančio bado.

11 Moterys ir mergaitės prievartaujamos Sione ir Judo miestuose.

12 Kunigaikščius jie pakorė, o vyresniųjų negerbia.

13 Jauni vyrai verčiami girnomis malti, vaikai klumpa po sunkiomis naštomis.

14 Vyresnieji nebesirodo prie miesto vartų, ir vaikai nebesusirenka žaisti.

15 Mūsų širdies džiaugsmas dingo, žaidimai virto liūdesiu.

16 Karūna nuo galvos nukrito. Vargas mums, nes mes nusikaltome.

17 Todėl mūsų širdis alpsta, akys aptemo.

18 Siono kalnas apleistas, lapės gyvena jame.

19 Bet Tu, Viešpatie, pasilieki per amžius. Tavo sostas lieka kartų kartoms.

20 Kodėl Tu mus taip ilgai užmiršai ir palikai?

21 Viešpatie, sugrąžink mus pas save, ir mes sugrįšime. Atnaujink mus kaip anomis dienomis!

22 Argi Tu mus visiškai atstūmei ir rūstausi amžinai?