1 Apaštalai ir broliai, kurie buvo Judėjoje, išgirdo, kad ir pagonys priėmė Dievo žodį.
2 Todėl, kai Petras atvyko į Jeruzalę, žydų kilmės tikintieji ėmė ginčytis su juo, sakydami:
3 "Tu nuėjai pas neapipjaustytus vyrus ir su jais valgei!"
4 Tada Petras pradėjo jiems iš eilės aiškinti:
5 "Aš kartą meldžiausi Jopės mieste ir Dvasios pagavoje mačiau regėjimą. Kažkoks indas, tarsi didžiulė marška, už keturių kampų leidžiama iš dangaus, nusileido prie manęs.
6 Atidžiai įsižiūrėjęs, pamačiau jame keturkojų žemės gyvių, laukinių žvėrių, roplių ir padangės paukščių.
7 Ir išgirdau balsą, kuris man sakė: ‘Kelkis, Petrai, pjauk ir valgyk!’
8 Aš atsakiau: ‘Jokiu būdu, Viešpatie! Dar niekada suteptas ir nešvarus maistas nebuvo mano burnoje’.
9 Bet balsas iš dangaus prabilo antrą kartą: ‘Ką Dievas apvalė, tu nevadink suteptu!’
10 Taip atsitiko tris kartus, ir vėl viskas pakilo į dangų.
11 Ir štai prie namų, kuriuose aš buvau, tuojau atėjo trys vyrai. Jie buvo siųsti pas mane iš Cezarėjos.
12 Dvasia man pasakė nė kiek nedvejojant keliauti su jais. Su manimi ėjo ir šitie šeši broliai, ir mes kartu atvykome į vieno vyro namus.
13 Jis mums papasakojo savo namuose regėjęs stovintį angelą, kuris jam liepė: ‘Nusiųsk į Jopę žmones ir pasikviesk Simoną, vadinamą Petru.
14 Jis pasakys tau žodžius, kuriais išsigelbėsi tu ir visi tavo namai’.
15 Kai pradėjau kalbėti, Šventoji Dvasia nužengė ant jų, kaip ir pradžioje ant mūsų.
16 Tada prisiminiau Viešpaties žodžius: ‘Jonas krikštijo vandeniu, o jūs būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia’.
17 Jeigu tad Dievas suteikė jiems tokią pačią dovaną, kaip ir mums, įtikėjusiems Viešpatį Jėzų Kristų, tai kas gi aš toks, kad galėčiau trukdyti Dievui?!"
18 Tai išgirdę, jie nusiramino ir šlovino Dievą, sakydami: "Vadinasi, Dievas ir pagonims suteikė atgailą, kad jie gyventų".
19 Išblaškytieji persekiojimo, kuris buvo kilęs dėl Stepono, nukeliavo į Finikiją, Kiprą ir Antiochiją. Jie pamokslavo žodį vien tik žydams.
20 Kai kurie iš jų, būtent kipriečiai ir kirėniečiai, atvykę į Antiochiją, kreipėsi ir į graikus, skelbdami Viešpatį Jėzų.
21 Viešpaties ranka buvo su jais: didelis žmonių skaičius įtikėjo ir atsivertė į Viešpatį.
22 Žinia apie juos pasiekė Jeruzalės bažnyčios ausis, ir ji išsiuntė Barnabą į Antiochiją.
23 Atvykęs ir pamatęs Dievo malonę, jis apsidžiaugė ir visus ragino ryžtinga širdimi pasilikti su Viešpačiu.
24 Mat jis buvo geras vyras, pilnas Šventosios Dvasios ir tikėjimo. Ir Viešpačiui prisidėjo didelis būrys.
25 Tada Barnabas nukeliavo į Tarsą ieškoti Sauliaus
26 ir, radęs jį, atsivedė į Antiochiją. Jiedu ištisus metus darbavosi bažnyčioje ir mokė gausų būrį. Antiochijoje pirmą kartą imta vadinti mokinius "krikščionimis".
27 Tomis dienomis iš Jeruzalės į Antiochiją atvyko pranašų.
28 Vienas iš jų, vardu Agabas, Dvasios įkvėptas, išpranašavo didelį badą, kuris ištiksiąs visą pasaulį. Ir badas atėjo, Klaudijui valdant.
29 Tada mokiniai, kiekvienas pagal savo išteklius, nusprendė nusiųsti paramą Jeruzalės broliams.
30 Jie taip ir padarė, per Barnabą bei Saulių nusiųsdami tai vyresniesiems.
1 Now the Apostles and the brothers who were in Judaea had news that the word of God had been given to the Gentiles.
2 And when Peter came to Jerusalem, those who kept the rule of circumcision had an argument with him,
3 Saying, You went to men without circumcision, and took food with them.
4 But Peter gave them an account of it all in order, saying to them,
5 I was in the town of Joppa, at prayer: and falling into a deep sleep, I saw in a vision a vessel like a great cloth let down from heaven, and it came down to me:
6 And looking on it with attention I saw in it all sorts of beasts and birds.
7 And a voice came to my ears saying, Come, Peter; take them for food.
8 But I said, No, Lord; for nothing common or unclean has ever come into my mouth.
9 But the voice, coming a second time from heaven, said, What God has made clean, do not you make common.
10 And this was done three times, and they were all taken up again into heaven.
11 And at that minute, three men, sent from Caesarea, came to the house where we were.
12 And the Spirit gave me orders to go with them, doubting nothing. And these six brothers came with me; and we went into that man's house:
13 And he gave us an account of how he had seen the angel in his house, saying, Send to Joppa, and get Simon, named Peter, to come to you;
14 Who will say words to you through which you and all your family may get salvation.
15 And, while I was talking to them, the Holy Spirit came on them, as on us at first.
16 And the words of the Lord came into my mind, how he said, The baptism of John was with water, but you will have baptism with the Holy Spirit.
17 If then God gave them, when they had faith in the Lord Jesus Christ, the same as he gave to us, who was I to go against God?
18 And hearing these things they said nothing more, but gave glory to God, saying, Then to the Gentiles as to us has God given a change of heart, so that they may have life.
19 Then those who had gone away at the time of the trouble about Stephen, went as far as Phoenicia and Cyprus, preaching to the Jews only.
20 But some of them, men of Cyprus and Cyrene, when they came to Antioch, gave the good news about the Lord Jesus to the Greeks.
21 And the power of the Lord was with them, and a great number had faith and were turned to the Lord.
22 And news of them came to the ears of the church at Jerusalem: and they sent Barnabas as far as Antioch:
23 Who, when he came and saw the grace of God, was glad; and he made clear to them the need of keeping near the Lord with all the strength of their hearts:
24 For he was a good man and full of the Holy Spirit and of faith: and a great number were joined to the Lord.
25 Then he went on to Tarsus, looking for Saul;
26 And when he had come across him, he took him to Antioch. And they were with the church there for a year, teaching the people; and the disciples were first given the name of Christians in Antioch.
27 Now in those days prophets came from Jerusalem to Antioch.
28 And one of them, named Agabus, said publicly through the Spirit that there would be serious need of food all over the earth: which came about in the time of Claudius.
29 And the disciples, everyone as he was able, made a decision to send help to the brothers living in Judaea:
30 Which they did, sending it to the rulers of the church by the hand of Barnabas and Saul.