1 Rachelė matydama, kad ji nevaisinga, pavydėjo savo seseriai Lėjai ir tarė Jokūbui: "Duok man vaikų, kitaip aš mirsiu!"
2 Jokūbas, supykęs ant Rachelės, tarė: "Ar aš Dievas, kuris tau vaikų neduoda?"
3 Tada ji tarė: "Štai mano tarnaitė Bilha. Įeik pas ją, kad ji pagimdytų ant mano kelių ir aš galėčiau turėti vaikų iš jos".
4 Ji davė jam už žmoną savo tarnaitę Bilhą, ir Jokūbas įėjo pas ją.
5 Bilha pastojo ir pagimdė Jokūbui sūnų.
6 Tada Rachelė tarė: "Dievas teisingai nusprendė dėl manęs, išklausydamas mano balsą ir davė man sūnų". Todėl ji pavadino jį Danu.
7 Rachelės tarnaitė Bilha pastojo ir pagimdė Jokūbui antrą sūnų.
8 Tada Rachelė tarė: "Didžiose grumtynėse grūmiausi su savo seserimi ir nugalėjau". Ir ji pavadino jį Neftaliu.
9 Lėja matydama, kad nebegali daugiau gimdyti, davė Jokūbui savo tarnaitę Zilpą už žmoną.
10 Zilpa, Lijos tarnaitė, pagimdė Jokūbui sūnų.
11 Tada Lėja tarė: "Laimingai!" Ir ji pavadino jį Gadu.
12 Vėliau Zilpa pagimdė Jokūbui antrą sūnų.
13 Tada Lėja tarė: "Aš laimingoji! Nes moterys vadins mane palaiminta". Ir ji pavadino jį Ašeru.
14 Kviečių pjūties metu Rubenas išėjęs rado mandragorų ir juos parnešė savo motinai Lėjai. Tada Rachelė tarė Lėjai: "Duok man savo sūnaus mandragorų".
15 Bet ji atsakė: "Ar negana tau, kad turi mano vyrą, ar nori atimti ir mano sūnaus mandragorus?" Rachelė tarė: "Tegul jis šią naktį praleidžia su tavimi už tavo sūnaus mandragorus!"
16 Jokūbui pareinant vakare iš lauko, Lėja išėjo jo pasitikti ir tarė: "Tu eisi pas mane, nes aš tave pasamdžiau už mano sūnaus mandragorus". Taip jis praleido su ja tą naktį.
17 Dievas išklausė Lėją; ji pagimdė Jokūbui penktąjį sūnų.
18 Tada Lėja tarė: "Dievas man atlygino, nes aš daviau savo tarnaitę savo vyrui". Ji pavadino jį Isacharu.
19 Lėja vėl pastojo ir pagimdė Jokūbui šeštąjį sūnų.
20 Tada Lėja tarė: "Dievas apdovanojo mane gera dovana; dabar mano vyras gyvens su manimi, nes aš jam pagimdžiau šešis sūnus". Ir ji praminė jį Zabulonu.
21 Po to ji pagimdė dukterį ir ją pavadino Dina.
22 Dievas atsiminė Rachelę, išklausė ją ir padarė vaisingą.
23 Ji pagimdė sūnų ir tarė: "Dievas pašalino mano gėdą".
24 Ji pavadino jį Juozapu, sakydama: "Viešpats duos man dar kitą sūnų!"
25 Rachelei pagimdžius Juozapą, Jokūbas tarė Labanui: "Paleisk mane, grįšiu į tėvynę, į savo šalį!
26 Duok man mano žmonas ir mano vaikus, už kuriuos tau tarnavau, ir leisk man eiti. Tu juk žinai, kaip aš tau tarnavau!"
27 Labanas jam tarė: "O kad aš rasčiau malonę tavo akyse! Aš patyriau, kad Viešpats laimino mane dėl tavęs.
28 Nustatyk tu pats sau užmokestį, ir aš tau jį duosiu!"
29 Jokūbas atsakė: "Tu pats žinai, kaip tau tarnavau ir kokia tapo tavo banda mano priežiūroje.
30 Tu mažai turėjai prieš man atvykstant, bet dabar tai smarkiai padaugėjo, nes Viešpats tave laimino, kai aš atėjau. O dabar ar ne laikas man pasirūpinti savo namais?"
31 Labanas tarė: "Ką turiu tau duoti?" Jokūbas atsakė: "Nieko man neduok! Jei sutiksi su mano reikalavimu, aš vėl ganysiu ir saugosiu tavo kaimenę:
32 šiandien pereisiu visas avių bandas, išskirdamas iš jų kiekvieną dėmėtą bei lopiniuotą avį ir kiekvieną juodą avį, ir visas lopiniuotas bei dėmėtas ožkas. Tai bus mano atlyginimas.
33 Mano sąžiningumas kalbės už mane, kai ateis laikas man atsiimti užmokestį tavo akivaizdoje. Visa, kas nebus dėmėta bei lopiniuota tarp ožkų ir avių, tebūna kaip mano pavogta!"
34 Labanas atsakė: "Sutinku. Tebūna kaip sakai!"
35 Ir jis atskyrė tą dieną ožkas ir avis, ožius ir avinuslopiniuotus ir dėmėtus; visus vienos spalvos gyvulius atidavė savo sūnums.
36 Labanas nustatė, kad tarp jo ir Jokūbo būtų trijų dienų atstumas. Jokūbas ganė likusią Labano kaimenę.
37 Jokūbas, paėmęs žalias drebulių, migdolų ir liepų lazdeles, išlupinėjo jose dryžius, kad tose vietose, kur buvo žievė, būtų balta.
38 Jis tas išpjaustytas lazdeles sudėjo į lovius, į kuriuos pilamas vanduo, prie kurių bandos ateidavo gerti, ir atėję gerti imdavo poruotis.
39 Ir avys poruodavosi, žiūrėdamos į lazdeles; ir jos vesdavo dryžuotus, dėmėtus ir lopiniuotus ėriukus.
40 Jokūbas perskyrė savo bandą. Jis sudėjo lazdeles taip, kad jo avys ir Labano avys matytų jas. Jis laikė savo bandas atskirai ir nesuleisdavo jų su Labano bandomis.
41 Kai poravosi stipresnieji gyvuliai, Jokūbas įdėdavo lazdeles į lovius taip, kad gyvuliai matytų jas ir poruotųsi.
42 Silpnesniems gyvuliams poruojantis, jis neįdėdavo tų lazdelių. Taigi silpnesnieji teko Labanui, o stipresnieji Jokūbui.
43 Taip šis žmogus nepaprastai pralobo. Jis turėjo daug tarnų ir tarnaičių, galvijų, avių, kupranugarių ir asilų.
1 Now Rachel, because she had no children, was full of envy of her sister; and she said to Jacob, If you do not give me children I will not go on living.
2 But Jacob was angry with Rachel, and said, Am I in the place of God, who has kept your body from having fruit?
3 Then she said, Here is my servant Bilhah, go in to her, so that she may have a child on my knees, and I may have a family by her.
4 So she gave him her servant Bilhah as a wife, and Jacob went in to her.
5 And Bilhah became with child, and gave birth to a son.
6 Then Rachel said, God has been my judge, and has given ear to my voice, and has given me a son; so he was named Dan.
7 And again Bilhah, Rachel's servant, was with child, and gave birth to a second son.
8 And Rachel said, I have had a great fight with my sister, and I have overcome her: and she gave the child the name Naphtali.
9 When it was clear to Leah that she would have no more children for a time, she gave Zilpah, her servant, to Jacob as a wife.
10 And Zilpah, Leah's servant, gave birth to a son.
11 And Leah said, It has gone well for me: and she gave him the name Gad.
12 And Zilpah, Leah's servant, gave birth to a second son.
13 And Leah said, Happy am I! and all women will give witness to my joy: and she gave him the name Asher.
14 Now at the time of the grain-cutting, Reuben saw some love-fruits in the field, and took them to his mother Leah. And Rachel said to her, Let me have some of your son's love-fruits.
15 But Leah said to her, Is it a small thing that you have taken my husband from me? and now would you take my son's love-fruits? Then Rachel said, You may have him tonight in exchange for your son's love-fruits.
16 In the evening, when Jacob came in from the field, Leah went out to him and said, Tonight you are to come to me, for I have given my son's love-fruits as a price for you. And he went in to her that night.
17 And God gave ear to her and she became with child, and gave Jacob a fifth son.
18 Then Leah said, God has made payment to me for giving my servant-girl to my husband: so she gave her son the name Issachar.
19 And again Leah became with child, and she gave Jacob a sixth son.
20 And she said, God has given me a good bride-price; now at last will I have my husband living with me, for I have given him six sons: and she gave him the name Zebulun.
21 After that she had a daughter, to whom she gave the name Dinah.
22 Then God gave thought to Rachel, and hearing her prayer he made her fertile.
23 And she was with child, and gave birth to a son: and she said, God has taken away my shame.
24 And she gave him the name Joseph, saying, May the Lord give me another son.
25 Now after the birth of Joseph, Jacob said to Laban, Let me go away to my place and my country.
26 Give me my wives and my children, for whom I have been your servant, and let me go: for you have knowledge of all the work I have done for you.
27 And Laban said, If you will let me say so, do not go away; for I have seen by the signs that the Lord has been good to me because of you.
28 Say then what your payment is to be and I will give it.
29 Then Jacob said, You have seen what I have done for you, and how your cattle have done well under my care.
30 For before I came you had little, and it has been greatly increased; and the Lord has given you a blessing in everything I have done; but when am I to do something for my family?
31 And Laban said, What am I to give you? And Jacob said, Do not give me anything; but I will again take up the care of your flock if you will only do this for me:
32 Let me go through all your flock today, taking out from among them all the sheep which are marked or coloured or black, and all the marked or coloured goats: these will be my payment.
33 And so you will be able to put my honour to the test in time to come; if you see among my flocks any goats which are not marked or coloured, or any sheep which is not black, you may take me for a thief.
34 And Laban said, Let it be as you say.
35 So that day he took all the he-goats which were banded or coloured, and all the she-goats which were marked or coloured or had white marks, and all the black sheep, and gave them into the care of his sons;
36 And sent them three days' journey away: and Jacob took care of the rest of Laban's flock.
37 Then Jacob took young branches of trees, cutting off the skin so that the white wood was seen in bands.
38 And he put the banded sticks in the drinking-places where the flock came to get water; and they became with young when they came to the water.
39 And because of this, the flock gave birth to young which were marked with bands of colour.
40 These lambs Jacob kept separate; and he put his flock in a place by themselves and not with Laban's flock.
41 And whenever the stronger ones of the flock became with young, Jacob put the sticks in front of them in the drinking-places, so that they might become with young when they saw the sticks.
42 But when the flocks were feeble, he did not put the sticks before them; so that the feebler flocks were Laban's and the stronger were Jacob's.
43 So Jacob's wealth was greatly increased; he had great flocks and women-servants and men-servants and camels and asses.