1 Artėjo Neraugintos duonos šventė, vadinama Pascha.

2 Aukštieji kunigai ir Rašto žinovai ieškojo būdo nužudyti Jėzų, nes bijojo žmonių.

3 O šėtonas įėjo į Judą, vadinamą Iskarijotu, vieną iš dvylikos.

4 Tas nuėjęs tarėsi su aukštaisiais kunigais ir sargybos viršininkais, kaip Jį išduoti.

5 Šie apsidžiaugė ir sutarė duoti jam pinigų.

6 Judas pažadėjo ir ieškojo progos išduoti jiems Jėzų, miniai nematant.

7 Atėjo Neraugintos duonos diena, kada reikėjo pjauti Paschos avinėlį.

8 Jėzus pasiuntė Petrą ir Joną, liepdamas: "Eikite ir paruoškite mums valgyti Paschą".

9 Jie paklausė: "Kur nori, kad paruoštume?"

10 Jis atsakė: "Štai jums įeinant į miestą, jus pasitiks žmogus, vandens ąsočiu nešinas. Sekite paskui jį iki tų namų, į kuriuos jis įeis,

11 ir sakykite namų šeimininkui: ‘Mokytojas liepė paklausti: Kur svečių kambarys, kuriame galėčiau su mokiniais valgyti Paschą?’

12 Jis parodys jums didelį apstatytą aukštutinį kambarį. Ten ir paruoškite".

13 Nuėję jie rado viską, kaip Jis sakė, ir paruošė Paschą.

14 Atėjus metui, Jis sėdo prie stalo, ir dvylika apaštalų drauge su Juo.

15 Ir Jis tarė jiems: "Trokšte troškau valgyti su jumis šią Paschą prieš kentėdamas.

16 Sakau jums, nuo šiol daugiau jos nebevalgysiu, kol ji išsipildys Dievo karalystėje".

17 Paėmęs taurę, Jis padėkojo ir tarė: "Imkite ir dalykitės.

18 Sakau jums: Aš nebegersiu vynmedžio vaisiaus, kol ateis Dievo karalystė".

19 Ir, paėmęs duoną, Jis padėkojo, laužė ją ir davė jiems, sakydamas: "Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Tai darykite mano atminimui".

20 Lygiai taip po vakarienės Jis paėmė taurę, sakydamas: "Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas.

21 Bet štai mano išdavėjo ranka yra kartu su manąja ant stalo.

22 Žmogaus Sūnus, tiesa, eina, kaip Jam paskirta, bet vargas tam žmogui, kuris Jį išduoda!"

23 Tada jie pradėjo klausinėti vienas kito, kas gi iš jų yra tas, kuris tai padarys.

24 Tarp jų taip pat kilo ginčas, kuris iš jų turėtų būti laikomas didžiausiu.

25 Bet Jėzus jiems pasakė: "Pagonių karaliai viešpatauja jiems ir tie, kurie juos valdo, vadinami geradariais.

26 Jūs taip nedarykite. Kas didžiausias tarp jūsų, tebūnie tarsi mažiausias, o vadovaujantis tebūnie kaip tarnas.

27 Katras yra didesnis­kuris sėdi už stalo ar kuris jam patarnauja? Argi ne tas, kuris sėdi? O Aš tarp jūsų esu kaip tas, kuris patarnauja.

28 Jūs ištvėrėte su manimi mano išbandymuose,

29 todėl Aš jums skiriu valdyti karalystę, kaip ir man yra skyręs Tėvas,

30 kad mano karalystėje jūs valgytumėte ir gertumėte už mano stalo ir sėdėtumėte sostuose, teisdami dvylika Izraelio giminių".

31 Ir Viešpats tarė: "Simonai, Simonai! Štai šėtonas prašė persijoti jus tarsi kviečius.

32 Bet Aš meldžiau už tave, kad tavo tikėjimas nepalūžtų, ir tu atsivertęs stiprink savo brolius!"

33 Petras atsiliepė: "Viešpatie, aš pasiruošęs kartu su Tavimi eiti ir į kalėjimą, ir į mirtį!"

34 Bet Jėzus atsakė: "Sakau tau, Petrai: dar šiandien, gaidžiui nepragydus, tu tris kartus išsiginsi, kad mane pažįsti".

35 Jis paklausė juos: "Ar jums ko nors trūko, kai buvau jus išsiuntęs be piniginės, be krepšio ir be sandalų?" Jie atsakė: "Nieko".

36 Tada Jis jiems tarė: "Dabar, kas turi piniginę, tepasiima ją, taip pat ir krepšį, o kas neturi kalavijo, teparduoda apsiaustą ir tenusiperka.

37 Sakau jums, manyje privalo išsipildyti, kas parašyta: ‘Jis buvo priskaitytas prie piktadarių’; tai, kas man nustatyta, jau eina į pabaigą".

38 Jie tarė: "Viešpatie, štai čia du kalavijai!" Jis atsakė: "Gana!"

39 Išėjęs iš ten, Jis, kaip buvo pratęs, pasuko į Alyvų kalną. Paskui Jį nuėjo ir mokiniai.

40 Atėjus į vietą, Jis tarė jiems: "Melskitės, kad nepakliūtumėte į pagundymą!"

41 Ir Jis atsitolino nuo jų maždaug per akmens metimą ir atsiklaupęs ėmė melstis:

42 "Tėve, jei nori, atimk šitą taurę nuo manęs, tačiau tebūna ne mano, bet Tavo valia!"

43 Jam pasirodė iš dangaus angelas ir Jį sustiprino.

44 Vidinės kovos draskomas, Jis dar karščiau meldėsi. Jo prakaitas pasidarė tarsi tiršto kraujo lašai, varvantys žemėn.

45 Atsikėlęs po maldos, Jis atėjo pas mokinius ir rado juos iš sielvarto užmigusius.

46 Jis tarė jiems: "Kodėl miegate? Kelkitės ir melskitės, kad nepakliūtumėte į pagundymą!"

47 Jam dar tebekalbant, štai pasirodė minia, o priekyje­vienas iš dvylikos, vadinamas Judu. Jis priėjo prie Jėzaus Jo pabučiuoti.

48 Jėzus jam tarė: "Judai, pabučiavimu išduodi Žmogaus Sūnų?"

49 Esantieji su Juo, matydami, kas bus, paklausė: "Viešpatie, gal mums kirsti kalaviju?"

50 Vienas iš jų smogė vyriausiojo kunigo tarnui ir nukirto jam dešinę ausį.

51 Bet Jėzus sudraudė: "Liaukitės! Užteks!" Ir palietęs tarno ausį, išgydė jį.

52 Atėjusiems aukštiesiems kunigams, šventyklos apsaugos viršininkams ir vyresniesiems Jis pasakė: "Kaip prieš plėšiką išėjote prieš mane su kalavijais ir vėzdais.

53 Kai buvau kasdien su jumis šventykloje, jūs nepakėlėte prieš mane rankos. Bet ši valanda jūsų, tamsos valdžia".

54 Suėmę Jėzų, jie nusivedė Jį ir atvedė į vyriausiojo kunigo namus. Petras sekė iš tolo.

55 Susikūrę ugnį kiemo viduryje, jie susėdo. Petras atsisėdo kartu.

56 Viena tarnaitė, pamačiusi jį sėdintį prieš šviesą, įsižiūrėjo ir tarė: "Ir šitas buvo kartu su Juo".

57 Bet jis išsigynė, sakydamas: "Moterie, nepažįstu Jo!"

58 Truputį vėliau kažkas kitas, jį pamatęs, tarė: "Ir tu esi iš jų". Petras atsakė: "Ne, žmogau, nesu!"

59 Maždaug po valandos dar vienas ėmė tvirtinti, sakydamas: "Tikrai šitas buvo su Juo! Juk jis galilėjietis!"

60 Petras atsakė: "Žmogau, aš nesuprantu, ką tu sakai". Ir tuoj pat, dar jam kalbant, pragydo gaidys.

61 Tada Viešpats atsigręžęs pažvelgė į Petrą. Ir Petras atsiminė Viešpaties žodį, kaip Jis buvo jam pasakęs: "Dar gaidžiui nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi".

62 Petras išėjo laukan ir karčiai pravirko.

63 Jėzų saugantys vyrai tyčiojosi iš Jo ir mušė.

64 Uždengę akis, jie daužė Jam per veidą ir klausinėjo: "Pranašauk, kas Tave užgavo!"

65 Ir visaip kitaip jam piktžodžiavo.

66 Rytui išaušus, susirinko tautos vyresnieji, aukštieji kunigai ir Rašto žinovai. Jie atvedė Jėzų į savo sinedrioną ir sakė:

67 "Jei Tu Kristus, tai prisipažink mums!" Jėzus atsiliepė: "Jeigu jums ir pasakysiu, vis tiek netikėsite,

68 o jei paklausiu, man neatsakysite ir nepaleisite.

69 Tačiau nuo šio meto Žmogaus Sūnus sėdės Dievo Galybės dešinėje".

70 Tuomet jie visi klausė: "Tai Tu esi Dievo Sūnus?" Jis atsakė: "Taip yra kaip sakote: Aš Esu!"

71 Tada jie tarė: "Kam dar mums liudijimas?! Juk mes girdėjome iš Jo paties lūpų!"

1 Now the feast of unleavened bread was near, which is called the Passover.

2 And the chief priests and the scribes were looking for a chance to put him to death, but they went in fear of the people.

3 And Satan came into Judas Iscariot, who was one of the twelve.

4 And he went away and had a discussion with the chief priests and the rulers, about how he might give him up to them.

5 And they were glad, and undertook to give him money.

6 And he made an agreement with them to give him up to them, if he got a chance, when the people were not present.

7 And the day of unleavened bread came, when the Passover lamb is put to death.

8 And Jesus sent Peter and John, saying, Go and make the Passover ready for us, so that we may take it.

9 And they said to him, Where are we to get it ready?

10 And he said to them, When you go into the town you will see a man coming to you with a vessel of water; go after him into the house into which he goes.

11 And say to the master of the house, The Master says, Where is the guest-room, where I may take the Passover with my disciples?

12 And he will take you up to a great room with a table and seats: there make ready.

13 And they went, and it was as he had said: and they made the Passover ready.

14 And when the time had come, he took his seat, and the Apostles with him.

15 And he said, I have had a great desire to keep this Passover with you before I come to my death;

16 For I say to you, I will not take it till it is made complete in the kingdom of God.

17 And he took a cup and, having given praise, he said, Make division of this among yourselves;

18 For I say to you, I will not take of the fruit of the vine till the kingdom of God has come.

19 And he took bread and, having given praise, he gave it to them when it had been broken, saying, This is my body, which is given for you: do this in memory of me.

20 And in the same way, after the meal, he took the cup, saying, This cup is the new testament, made with my blood which is given for you.

21 But the hand of him who is false to me is with me at the table.

22 For it will be done to the Son of man after the purpose of God, but unhappy is that man by whom he is given up.

23 And they were wondering among themselves which of them it was who would do this thing.

24 And there was an argument among them about which of them was the greatest.

25 And he said, The kings of the Gentiles are lords over them, and those who have authority are given names of honour.

26 But let it not be so with you; but he who is greater, let him become like the younger; and he who is chief, like a servant.

27 For which is greater, the guest who is seated at a meal or the servant who is waiting on him? is it not the guest? but I am among you as a servant.

28 But you are those who have kept with me through my troubles;

29 And I will give you a kingdom as my Father has given one to me,

30 So that you may take food and drink at my table in my kingdom, and be seated like kings, judging the twelve tribes of Israel.

31 Simon, Simon, Satan has made a request to have you, so that he may put you to the test as grain is tested:

32 But I have made prayer for you, that your faith may not go from you: and when you are turned again, make your brothers strong.

33 And he said to him, Lord, I am ready to go with you to prison and to death.

34 And he said, I say to you, Peter, before the cock's second cry today, you will say three times that you have no knowledge of me.

35 And he said to them, When I sent you out without money or bag or shoes, were you in need of anything? And they said, Nothing.

36 And he said to them, But now, he who has a money-bag, or a bag for food, let him take it: and he who has not, let him give his coat for money and get a sword.

37 For I say to you that these words will be put into effect in me, And he was numbered among the evil-doers: for what has been said in the Writings about me has an end.

38 And they said, Lord, here are two swords. And he said, It is enough.

39 And he came out, and went, as his way was, to the Mountain of Olives, and the disciples went with him.

40 And when he came to the place, he said to them, Make a prayer that you may not be put to the test.

41 And he went a little distance away from them and, falling on his knees in prayer, he said,

42 Father, if it is your pleasure, take this cup from me: but still, let your pleasure, not mine, be done.

43 And an angel from heaven came to him, to give him strength.

44 And being in great trouble of soul, the force of his prayer became stronger, and great drops, like blood, came from him, falling to the earth.

45 And, getting up from prayer, he came to the disciples, and saw that they were sleeping for sorrow.

46 And he said, Why are you sleeping? Get up, and give yourselves to prayer, so that you may not be put to the test.

47 And while he was saying these words, there came a band of people, and Judas, one of the twelve, was in front of them, and he came near to Jesus to give him a kiss.

48 But Jesus said to him, Judas, will you be false to the Son of man with a kiss?

49 And when those who were with him saw what was coming, they said, Lord, may we not make use of our swords?

50 And one of them gave a blow to the servant of the high priest, cutting off his right ear.

51 But Jesus, answering, said, Put up with this, at least. And touching his ear, he made it well.

52 And Jesus said to the chief priests and the captains of the Temple and the rulers, who had come against him, Have you come out as against a thief, with swords and sticks?

53 When I was in the Temple with you every day, your hands were not stretched out against me: but this is your hour, and the authority of the dark power.

54 And they made him a prisoner and took him away to the house of the high priest. But Peter went after them at a distance.

55 And a fire was lighted in the middle of the open square, and they were seated together, and Peter was among them.

56 And a certain woman-servant, seeing him in the light of the fire, and looking at him with attention, said, This man was with him.

57 But he said, Woman, it is not true; I have no knowledge of him.

58 And after a little time, another saw him and said, You are one of them; and he said, Man, I am not.

59 And after about an hour, another man said, with decision, Certainly this man was with him, for he is a Galilaean.

60 And Peter said, Man, I have no knowledge of these things of which you are talking. And straight away, while he was saying these words, there came the cry of a cock.

61 And the Lord, turning, gave Peter a look. And the words of the Lord came to Peter's mind, how he had said, This night, before the hour of the cock's cry, you will be false to me three times.

62 And he went out, weeping bitterly.

63 And the men in whose hands Jesus was, made sport of him and gave him blows.

64 And, covering his eyes, they said to him, Are you prophet enough to say who gave you that blow?

65 And they said a number of other evil things against him.

66 And when it was day, the rulers of the people came together, with the chief priests and the scribes, and they took him before their Sanhedrin, saying,

67 If you are the Christ, say so. But he said, If I say so you will not have belief;

68 And if I put a question to you, you will not give an answer.

69 But in the future the Son of man will be seated at the right hand of the power of God.

70 And they all said, Are you then the Son of God? and he said, You say that I am.

71 And they said, What more need have we of witness? we have the very words of his mouth.