1 Todėl, šventieji broliai, dangiškojo pašaukimo dalininkai, įsižiūrėkite mūsų išpažinimo Apaštalą ir vyriausiąjį Kunigą Jėzų Kristų,

2 kuris buvo ištikimas Jį paskyrusiam, kaip ir Mozė visuose Jo namuose.

3 Juk Jis yra pripažintas vertu didesnės šlovės už Mozę, kaip didesnės pagarbos vertas statytojas už namą.

4 Mat kiekvienas namas kažkieno pastatytas, o viską pastatęs yra Dievas.

5 Ir Mozė buvo ištikimas visuose Jo namuose kaip tarnas, kad paliudytų tai, kas ateity turėjo būti pasakyta.

6 O Kristus kaip Sūnus viešpatauja Jo namuose, ir tie namai esame mes, jei pasitikėjimą ir tvirtą vilties pasigyrimą išsaugosime iki galo.

7 Todėl, kaip Šventoji Dvasia sako: "Jei šiandien išgirsite Jo balsą,

8 neužkietinkite savo širdžių, kaip per maištą, gundymo dieną dykumoje,

9 kur jūsų tėvai gundė mane, mėgino ir matė mano darbus per keturiasdešimt metų.

10 Todėl Aš užpykau ant tos kartos ir pasakiau: ‘Visada jie klysta savo širdyje ir nepažino mano kelių’.

11 Taigi Aš prisiekiau savo rūstybėje: ‘Jie neįeis į mano poilsį!’ "

12 Žiūrėkite, broliai, kad kuris iš jūsų nebūtų piktos, netikinčios širdies, atitolusios nuo gyvojo Dievo.

13 Verčiau raginkite vieni kitus kasdien,­kol dar sakoma "šiandien",­kad kurio iš jūsų neužkietintų nuodėmės klasta.

14 Juk mes esame tapę Kristaus dalininkais,­jei tik išlaikysime tvirtą pradinį pasitikėjimą iki galo,

15 kol yra sakoma: "Šiandien, jei išgirsite Jo balsą, neužkietinkite savo širdžių kaip per maištą".

16 Kas gi buvo tie, kurie išgirdę maištavo? Ar ne visi Mozės išvestieji iš Egipto?

17 Ant ko Jis buvo užpykęs per keturiasdešimt metų? Ar ne ant nusidėjusių, kurių lavonai krito dykumoje?

18 O kam prisiekė, jog neįeis į Jo poilsį, jei ne tiems, kurie nepakluso?

19 Taigi matome, kad jie negalėjo įeiti dėl netikėjimo.

1 Perciò, fratelli santi, che siete partecipi d’una celeste vocazione, considerate Gesù, l’Apostolo e il ommo Sacerdote della nostra professione di fede,

2 il quale è fedele a Colui che l’ha costituito, come anche lo fu Mosè in tutta la casa di Dio.

3 Poiché egli è stato reputato degno di tanta maggior gloria che Mosè, di quanto è maggiore l’onore di olui che fabbrica la casa, in confronto di quello della casa stessa.

4 Poiché ogni casa è fabbricata da qualcuno; ma chi ha fabbricato tutte le cose è Dio.

5 E Mosè fu bensì fedele in tutta la casa di Dio come servitore per testimoniar delle cose che dovevano esser dette;

6 ma Cristo lo è come Figlio, sopra la sua casa; e la sua casa siamo noi se riteniam ferma sino alla fine la nostra franchezza e il vanto della nostra speranza.

7 Perciò, come dice lo Spirito Santo, Oggi, se udite la sua voce,

8 non indurate i vostri cuori, come nel dì della provocazione, come nel dì della tentazione nel deserto

9 dove i vostri padri mi tentarono mettendomi alla prova, e videro le mie opere per quarant’anni!

10 Perciò mi disgustai di quella generazione, e dissi: Sempre erra in cuor loro; ed essi non han conosciuto le mie vie,

11 talché giurai nell’ira mia: Non entreranno nel mio riposo!

12 Guardate, fratelli, che talora non si trovi in alcuno di voi un malvagio cuore incredulo, che vi porti a ritrarvi dall’Iddio vivente;

13 ma esortatevi gli uni gli altri tutti i giorni, finché si può dire: "Oggi," onde nessuno di voi sia indurato per inganno del peccato;

14 poiché siam diventati partecipi di Cristo, a condizione che riteniam ferma sino alla fine la fiducia che avevamo da principio,

15 mentre ci vien detto: Oggi, se udite la sua voce, non indurate i vostri cuori, come nel dì della provocazione.

16 Infatti, chi furon quelli che dopo averlo udito lo provocarono? Non furon forse tutti quelli ch’erano usciti dall’Egitto, condotti da Mosè?

17 E chi furon quelli di cui si disgustò durante quarant’anni? Non furon essi quelli che peccarono, i cui cadaveri caddero nel deserto?

18 E a chi giurò Egli che non entrerebbero nel suo riposo, se non a quelli che furon disubbidienti?

19 E noi vediamo che non vi poterono entrare a motivo dell’incredulità.