1 "Ar gali pagauti leviataną kabliu ir užnerti virvę jam ant liežuvio?

2 Ar gali perverti kabliu jo šnerves ir akstinu perdurti jo žiaunas?

3 Ar jis maldaus tave, ar kalbės švelniais žodžiais?

4 Ar jis sudarys sutartį su tavimi ir tarnaus tau amžinai?

5 Ar gali žaisti su juo kaip su paukščiu ir jį pririšti savo mergaitėms?

6 Ar dėl jo tarsis žvejai ir pasidalins jį pirkliai?

7 Ar gali prismaigstyti strėlių į jo odą ir žeberklu persmeigti jo galvą?

8 Jei paliesi jį ranka, atsiminsi ir daugiau to nebedarysi.

9 Tuščia viltis jį nugalėti, nes vien į jį pažvelgus, baimė ima.

10 Niekas nedrįstų jo erzinti. Kas tad galėtų atsilaikyti prieš mane?

11 Kas davė man pirmas, kad jam atlyginčiau? Viskas po dangumi priklauso man.

12 Neslėpsiu jo didybės, galios ir tobulos sandaros.

13 Kas atidengs jo drabužio kraštą? Kas sieks tarp jo dantų?

14 Kas jį pražiodys? Jo dantys baisūs.

15 Jis didžiuojasi savo žvynais, kurie sutvirtinti lyg antspaudu.

16 Jie taip arti vienas kito, kad nė oras nepatenka į jų tarpą.

17 Jie vienas su kitu neatskiriamai sujungti.

18 Nuo jo čiaudėjimo blykčioja žaibai, jo akys spindi lyg aušra.

19 Iš jo nasrų eina ugnis, skraido ugnies kibirkštys.

20 Iš jo šnervių kyla garai kaip iš verdančio katilo.

21 Jo kvapas uždega anglis, liepsna veržiasi iš jo nasrų.

22 Jo jėga sprande; jo išvaizda baugina.

23 Jo kūno dalys tvirtai sujungtos, jos nepajudinamos.

24 Širdis jo kieta kaip akmuo, tvirta kaip apatinė girnų pusė.

25 Prieš jį dreba galiūnai, išgąsdinti pasitraukia.

26 Nei kardu, nei strėle ar ietimi jo nesužeisi.

27 Geležis jam kaip šiaudai, varis kaip supuvęs medis.

28 Strėlės jo negąsdina, mėtyklės akmenys jam tik pelai.

29 Lazdos jam kaip ražienos, jis juokiasi iš švilpiančių iečių.

30 Po juo aštrūs akmenys, ant aštrių šukių jis guli kaip ant dumblo.

31 Jis užvirina gelmę kaip puodą, jūrą padaro kaip tepalų puodą.

32 Jam nuplaukus, lieka šviesus takas, gelmė atrodo pražilusi.

33 Žemėje nėra jam lygaus; jis nepažįsta baimės.

34 Jis žiūri į viską iš aukšto; jis karalius visų išdidumo vaikų".

1 (40:25) Prenderai tu il coccodrillo all’amo? Gli assicurerai la lingua colla corda?

2 (40:26) Gli passerai un giunco per le narici? Gli forerai le mascelle con l’uncino?

3 (40:27) Ti rivolgerà egli molte supplicazioni? Ti dirà egli delle parole dolci?

4 (40:28) Farà egli teco un patto perché tu lo prenda per sempre al tuo servizio?

5 (40:29) Scherzerai tu con lui come fosse un uccello? L’attaccherai a un filo per divertir le tue ragazze?

6 (40:30) Ne trafficheranno forse i pescatori? Lo spartiranno essi fra i negozianti?

7 (40:31) Gli coprirai tu la pelle di dardi e la testa di ramponi?

8 (40:32) Mettigli un po’ le mani addosso!… Ti ricorderai del combattimento e non ci tornerai!

9 (41:1) Ecco, fallace è la speranza di chi l’assale; basta scorgerlo e s’è atterrati.

10 (41:2) Nessuno è tanto ardito da provocarlo. E chi dunque oserà starmi a fronte?

11 (41:3) Chi mi ha anticipato alcun che perch’io glielo debba rendere? Sotto tutti i cieli, ogni cosa è mia.

12 (41:4) E non vo’ tacer delle sue membra, della sua gran forza, della bellezza della sua armatura.

13 (41:5) Chi l’ha mai spogliato della sua corazza? Chi è penetrato fra la doppia fila de’ suoi denti?

14 (41:6) Chi gli ha aperti i due battenti della gola? Intorno alla chiostra de’ suoi denti sta il terrore.

15 (41:7) Superbe son le file de’ suoi scudi, strettamente uniti come da un sigillo.

16 (41:8) Uno tocca l’altro, e tra loro non passa l’aria.

17 (41:9) Sono saldati assieme, si tengono stretti, sono inseparabili.

18 (41:10) I suoi starnuti dànno sprazzi di luce; i suoi occhi son come le palpebre dell’aurora.

19 (41:11) Dalla sua bocca partono vampe, ne scappan fuori scintille di fuoco.

20 (41:12) Dalle sue narici esce un fumo, come da una pignatta che bolla o da una caldaia.

21 (41:13) L’alito suo accende i carboni, e una fiamma gli erompe dalla gola.

22 (41:14) Nel suo collo risiede la forza, dinanzi a lui salta il terrore.

23 (41:15) Compatte sono in lui le parti flosce della carne, gli stanno salde addosso, non si muovono.

24 (41:16) Il suo cuore è duro come il sasso, duro come la macina di sotto.

25 (41:17) Quando si rizza, tremano i più forti, e dalla paura son fuori di sé.

26 (41:18) Invano lo si attacca con la spada; a nulla valgon lancia, giavellotto, corazza.

27 (41:19) Il ferro è per lui come paglia; il rame, come legno tarlato.

28 (41:20) La figlia dell’arco non lo mette in fuga; le pietre della fionda si mutano per lui in stoppia.

29 (41:21) Stoppia gli par la mazza e si ride del fremer della lancia.

30 (41:22) Il suo ventre è armato di punte acute, e lascia come tracce d’erpice sul fango.

31 (41:23) Fa bollire l’abisso come una caldaia, del mare fa come un gran vaso da profumi.

32 (41:24) Si lascia dietro una scia di luce; l’abisso par coperto di bianca chioma.

33 (41:25) Non v’è sulla terra chi lo domi; è stato fatto per non aver paura.

34 (41:26) Guarda in faccia tutto ciò ch’è eccelso, è re su tutte le belve più superbe".