1 Temanas Elifazas atsakydamas tarė:

2 "Ar gali žmogus būti naudingas Dievui? Išminčiaus nauda yra jam pačiam.

3 Ar Visagaliui malonu, jei esi teisus? Ar Jis turi naudos, jei tavo kelias nepeiktinas?

4 Ar dėl to, kad Jo bijai, Jis bara tave ir patraukia tave į teismą?

5 Ar ne dėl tavo didelės nedorybės ir nesuskaičiuojamų kalčių?

6 Ėmei užstatą iš savo brolių už nieką, nuplėšei nuogiesiems drabužius,

7 nepagirdei ištroškusio, alkano nepamaitinai.

8 Savo jėga įsigijai nuosavybę, būdamas galingas, pasilaikei ją.

9 Našles išvarei be nieko ir našlaičius palikai tuščiomis rankomis.

10 Todėl tu patekai į spąstus ir netikėta baimė vargina tave,

11 tamsoje tu negali matyti; vandens gausybė apdengė tave.

12 Argi Dievo nėra dangaus aukštybėje? Žiūrėk, kaip aukštai yra žvaigždės.

13 Tu sakai: ‘Ką Dievas žino? Ar Jis gali teisti pro tamsius debesis?

14 Tamsūs debesys dengia Jį, Jis nieko nemato vaikščiodamas dangaus skliautu’.

15 Ar vis dar laikaisi seno kelio, kuriuo piktadariai vaikščiojo?

16 Todėl jie nelaiku žuvo, jų pamatą nunešė tvanas.

17 Jie sakė Dievui: ‘Atsitrauk nuo mūsų’. Ką Visagalis padarys jiems?

18 Jis pripildė jų namus gėrybių, tačiau nedorėlių patarimas yra toli nuo manęs.

19 Teisusis mato tai ir džiaugiasi, nekaltieji tyčiojasi iš jų:

20 ‘Mūsų turtai nepražuvo, o tai, ką jie turėjo, suėdė ugnis’.

21 Susitaikyk su Juo ir nusiramink; tuomet ateis tau gerovė.

22 Priimk Jo pamokymus ir įsidėk Jo žodžius į širdį.

23 Jei grįši prie Visagalio, būsi sutvirtintas ir pašalinsi nedorybę iš savo palapinių,

24 tada krausi auksą kaip dulkes, Ofyro auksą kaip upelių akmenis.

25 Visagalis bus tau apsauga ir tu turėsi gausybę sidabro.

26 Tada gėrėsies Visagaliu ir pakelsi savo akis į Dievą.

27 Kai tu melsi Jį, Jis tave išklausys, ir tu ištesėsi savo įžadus.

28 Tu nuspręsi, ir bus tau, šviesa švies tau kelyje.

29 Kai žmogus pažemintas, tu sakysi: ‘Yra išaukštinimas’, ir Jis išgelbės nuolankų žmogų.

30 Jis išgelbės ir kaltą; jis bus išgelbėtas dėl tavo rankų švarumo".

1 Allora Elifaz di Teman rispose e disse:

2 "Può l’uomo recar qualche vantaggio a Dio? No; il savio non reca vantaggio che a sé stesso.

3 Se sei giusto, ne vien forse qualche diletto all’Onnipotente? Se sei integro nella tua condotta, ne ritrae egli un guadagno?

4 E’ forse per la paura che ha di te ch’egli ti castiga o vien teco in giudizio?

5 La tua malvagità non è essa grande e le tue iniquità non sono esse infinite?

6 Tu, per un nulla, prendevi pegno da’ tuoi fratelli, spogliavi delle lor vesti i mezzo ignudi.

7 Allo stanco non davi a bere dell’acqua, all’affamato rifiutavi del pane.

8 La terra apparteneva al più forte, e l’uomo influente vi piantava la sua dimora.

9 Rimandavi a vuoto le vedove, e le braccia degli orfani eran spezzate.

10 Ecco perché sei circondato di lacci, e spaventato da sùbiti terrori.

11 O non vedi le tenebre che t’avvolgono e la piena d’acque che ti sommerge?

12 Iddio non è egli lassù ne’ cieli? Guarda lassù le stelle eccelse, come stanno in alto!

13 E tu dici: "Iddio che sa? Può egli giudicare attraverso il buio?

14 Fitte nubi lo coprono e nulla vede; egli passeggia sulla vòlta de’ cieli".

15 Vuoi tu dunque seguir l’antica via per cui camminarono gli uomini iniqui,

16 che furon portati via prima del tempo, e il cui fondamento fu come un torrente che scorre?

17 Essi dicevano a Dio: "Ritirati da noi!" e chiedevano che mai potesse far per loro l’Onnipotente.

18 Eppure Iddio avea riempito le loro case di beni! Ah lungi da me il consiglio degli empi!

19 I giusti, vedendo la loro ruina, ne gioiscono e l’innocente si fa beffe di loro:

20 "Vedete se non son distrutti gli avversari nostri! la loro abbondanza l’ha divorata il fuoco!"

21 Riconciliati dunque con Dio; avrai pace, e ti sarà resa la prosperità.

22 Ricevi istruzioni dalla sua bocca, e riponi le sue parole nel tuo cuore.

23 Se torni all’Onnipotente, se allontani l’iniquità dalle tue tende, sarai ristabilito.

24 Getta l’oro nella polvere e l’oro d’Ophir tra i ciottoli del fiume

25 e l’Onnipotente sarà il tuo oro, egli ti sarà come l’argento acquistato con fatica.

26 Allora farai dell’Onnipotente la tua delizia, e alzerai la faccia verso Dio.

27 Lo pregherai, egli t’esaudirà, e tu scioglierai i voti che avrai fatto.

28 Quello che imprenderai, ti riuscirà; sul tuo cammino risplenderà la luce.

29 Se ti abbassano, tu dirai: "In alto!" e Dio soccorrerà chi ha gli occhi a terra;

30 libererà anche chi non è innocente, ei sarà salvo per la purità delle tue mani".