1 "Mano akys viską matė, ausys girdėjo ir suprato.

2 Kiek jūs žinote, tiek ir aš žinau, aš nesu menkesnis už jus.

3 Norėčiau kalbėti su Visagaliu ir ginčytis su Dievu.

4 Jūs esate melo kalviai, niekam tikę gydytojai.

5 Jei jūs tylėtumėte, tuo parodytumėte savo išmintį.

6 Pasiklausykite mano svarstymų, įsidėmėkite mano kalbą.

7 Ar kalbėsite nedorai už Dievą ir sakysite melą už Jį?

8 Ar, būdami šališki, norite Dievą ginti?

9 Ar bus gerai, kai Jis jus ištirs? Ar pasijuoksite iš Dievo kaip iš žmogaus?

10 Jis jus tikrai sudraus, jei būsite užslėpę šališkumą.

11 Ar Jo didybė jūsų negąsdins? Ar Jo baimė neapims jūsų?

12 Jūsų kalbos tarsi pelenai, o jūsų kūnai kaip molis.

13 Nutilkite ir leiskite man kalbėti, kas man bebūtų.

14 Kam aš draskau dantimis savo kūną ir nešioju savo sielą savo rankose?

15 Jei Jis mane ir nužudys, aš Juo pasitikėsiu ir išlaikysiu savo kelius Jo akivaizdoje.

16 Jis bus mano išgelbėjimas, nes veidmainis nepasirodys Dievo akivaizdoje.

17 Atidžiai klausykite mano kalbos ir savo ausimis išgirskite mano pasiteisinimą.

18 Štai aš iškėliau savo bylą, nes žinau, kad būsiu išteisintas.

19 Kas galėtų mane kaltinti? Jei aš nutilčiau, atiduočiau savo dvasią.

20 Nedaryk man dviejų dalykų, tada nesislėpsiu nuo Tavęs:

21 atitrauk nuo manęs savo ranką ir negąsdink manęs.

22 Tada Tu šauksi, ir aš atsiliepsiu; arba leisk man kalbėti ir atsakyk man.

23 Kiek nusikaltimų ir nuodėmių padariau? Parodyk man mano kaltes ir nuodėmes.

24 Kodėl slepi savo veidą ir mane laikai priešu?

25 Kodėl rodai savo jėgą prieš vėjo blaškomą lapą ir persekioji sausą šiaudą?

26 Tu rašai prieš mane karčius dalykus ir baudi už jaunystės nuodėmes;

27 Tu įtveri mano kojas į šiekštą ir seki visus mano žingsnius ir takus.

28 Esu sunaikintas kaip puvėsis, kaip drabužis, suėstas kandžių".

1 Ecco, l’occhio mio tutto questo l’ha veduto; l’orecchio mio l’ha udito e l’ha inteso.

2 Quel che sapete voi lo so pur io, non vi sono punto inferiore.

3 Ma io vorrei parlare con l’Onnipotente, avrei caro di ragionar con Dio;

4 giacché voi siete de’ fabbri di menzogne, siete tutti quanti de’ medici da nulla.

5 Oh se serbaste il silenzio! Esso vi conterebbe come sapienza.

6 Ascoltate, vi prego, quel che ho da rimproverarvi; state attenti alle ragioni delle mie labbra!

7 Volete dunque difendere Iddio parlando iniquamente? sostener la sua causa con parole di frode?

8 Volete aver riguardo alla sua persona? e costituirvi gli avvocati di Dio?

9 Sarà egli un bene per voi quando vi scruterà a fondo? credete ingannarlo come s’inganna un uomo?

10 Certo egli vi riprenderà severamente se nel vostro segreto avete dei riguardi personali.

11 La maestà sua non vi farà sgomenti? Il suo terrore non piomberà su di voi?

12 I vostri detti memorandi son massime di cenere; i vostri baluardi son baluardi d’argilla.

13 Tacete! lasciatemi stare! voglio parlare io, e m’avvenga quello che può!

14 Perché prenderei la mia carne coi denti? Metterò piuttosto la mia vita nelle mie mani.

15 Ecco, egli m’ucciderà; non spero più nulla; ma io difenderò in faccia a lui la mia condotta!

16 Anche questo servirà alla mia salvezza; poiché un empio non ardirebbe presentarsi a lui.

17 Ascoltate attentamente il mio discorso, porgete orecchio a quanto sto per dichiararvi.

18 Ecco, io ho disposto ogni cosa per la causa; so che sarò riconosciuto giusto.

19 V’è qualcuno che voglia farmi opposizione? Se v’è io mi taccio e vo’ morire.

20 Ma, o Dio, concedimi solo due cose, e non mi nasconderò dal tuo cospetto:

21 ritirami d’addosso la tua mano, e fa’ che i tuoi terrori non mi spaventin più.

22 Poi interpellami, ed io risponderò; o parlerò io, e tu replicherai.

23 Quante sono le mie iniquità, quanti i miei peccati? Fammi conoscere la mia trasgressione, il mio peccato!

24 Perché nascondi il tuo volto, e mi tieni in conto di nemico?

25 Vuoi tu atterrire una foglia portata via dal vento? Vuoi tu perseguitare una pagliuzza inaridita?

26 tu che mi condanni a pene così amare, e mi fai espiare i falli della mia giovinezza,

27 tu che metti i miei piedi nei ceppi, che spii tutti i miei movimenti, e tracci una linea intorno alla pianta de’ miei piedi?

28 Intanto questo mio corpo si disfa come legno tarlato, come un abito roso dalle tignuole.