1 Šuachas Bildadas atsakydamas tarė:

2 "Ar ilgai jūs dar taip kalbėsite? Nutilkite ir leiskite mums kalbėti.

3 Kodėl mes laikomi gyvuliais ir neišmanėliais?

4 Tu plėšai save pykčiu. Ar dėl tavęs žemė taps tuščia ir uolos pajudės iš savo vietos?

5 Nedorėlio šviesa užges ir jo liepsnos kibirkštis nebešvies.

6 Jo palapinėje bus tamsu ir jo žiburys užges su juo.

7 Jo buvę tvirti žingsniai sutrumpės, jo paties sumanymas jį parblokš.

8 Jo kojos įkliuvusios į tinklą, jis eina uždengta duobe.

9 Jo kulnis pateks į spąstus, ir jis paklius plėšikui.

10 Kilpa padėta jam ant žemės, spąstai ant tako.

11 Pavojai gąsdins jį iš visų pusių ir nuvarys jį nuo kojų.

12 Jo jėgos išseks nuo bado, žlugimas pasiruošęs prie jo šono.

13 Jo odą suės ligos, mirties pirmagimis prarys jo jėgą.

14 Jo pasitikėjimas bus išrautas iš jo palapinės ir nuves jį pas siaubų karalių.

15 Tai gyvens jo palapinėje, nes ji nebepriklauso jam, jo buveinė bus apibarstyta siera.

16 Jo šaknys nudžius žemėje, o šakos bus nukirstos viršuje.

17 Jo atsiminimas dings krašte ir jo vardas nebus minimas gatvėje.

18 Jis bus išvytas iš šviesos į tamsą ir išvarytas iš pasaulio.

19 Palikuonių jis nepaliks tautoje ir niekas nepasiliks jo buveinėje.

20 Po jo atėję stebėsis jo diena ir prieš jį buvę bus išgąsdinti.

21 Tikrai tokia yra nedorėlio buveinė ir vieta to, kuris nepažįsta Dievo".

1 Allora Bildad di Suach rispose e disse:

2 "Quando porrete fine alle parole? Fate senno, e poi parleremo.

3 Perché siamo considerati come bruti e perché siamo agli occhi vostri degli esseri impuri?

4 O tu, che nel tuo cruccio laceri te stesso, dovrà la terra, per cagion tua, essere abbandonata e la roccia esser rimossa dal suo luogo?

5 Sì, la luce dell’empio si spegne, e la fiamma del suo fuoco non brilla.

6 La luce si oscura nella sua tenda, e la lampada che gli sta sopra si spegne.

7 I passi che facea nella sua forza si raccorciano, e i suoi propri disegni lo menano a ruina.

8 Poiché i suoi piedi lo traggon nel tranello, e va camminando sulle reti.

9 Il laccio l’afferra pel tallone, e la trappola lo ghermisce.

10 Sta nascosta in terra per lui un’insidia, e sul sentiero lo aspetta un agguato.

11 Paure lo atterriscono d’ogn’intorno, lo inseguono, gli stanno alle calcagna.

12 La sua forza vien meno dalla fame, la calamità gli sta pronta al fianco.

13 Gli divora a pezzo a pezzo la pelle, gli divora le membra il primogenito della morte.

14 Egli è strappato dalla sua tenda che credea sicura, e fatto scendere verso il re degli spaventi.

15 Nella sua tenda dimora chi non è de’ suoi, e la sua casa è cosparsa di zolfo.

16 In basso s’inaridiscono le sue radici, in alto son tagliati i suoi rami.

17 La sua memoria scompare dal paese, più non s’ode il suo nome per le campagne.

18 E’ cacciato dalla luce nelle tenebre, ed è bandito dal mondo.

19 Non lascia tra il suo popolo né figli, né nipoti, nessun superstite dov’egli soggiornava.

20 Quei d’occidente son stupiti della sua sorte, e quei d’oriente ne son presi d’orrore.

21 Certo son tali le dimore dei perversi e tale è il luogo di chi non conosce Iddio".