1 Šuachas Bildadas atsakydamas tarė:

2 "Ar dar ilgai tu šitaip kalbėsi? Tavo žodžiai yra kaip stiprus vėjas.

3 Argi Dievas neteisingai teisia, ar Visagalis iškreipia teisingumą?

4 Jei tavo sūnūs Jam nusidėjo, Jis juos atidavė jų nusikaltimams.

5 Jei tu ieškosi Dievo ir maldausi Visagalį,

6 būsi tyras ir doras, tai Jis pakils dėl tavęs ir duos klestėjimą tavo teisumo buveinei.

7 Nors tavo pradžia buvo maža, tačiau galiausiai tai labai išaugs.

8 Patyrinėk ankstesnius laikus ir sužinok, ką patyrė jų tėvai.

9 Mes gyvename tik nuo vakar dienos ir nieko nežinome, nes mūsų dienos žemėje lyg šešėlis.

10 Jie tikrai pamokys tave, duos nuoširdžių patarimų.

11 Ar auga papirusas, kur nėra drėgmės, ir nendrės be vandens?

12 Dar žydėdamas ir nenuskintas, jis sudžiūsta pirma visų žolių.

13 Tokie keliai yra visų, kurie pamiršta Dievą; ir veidmainių viltis pražus.

14 Jų viltis sunyks ir jų pasitikėjimas­ tik voratinklis.

15 Atsirems į savo namus, bet jie sugrius, įsitvers jų, bet jie neatlaikys.

16 Jis žaliuoja saulėje, jo atžalos plečiasi sode.

17 Akmenų krūvą apraizgo jo šaknys, jos laikosi akmenuotoje žemėje.

18 Jei Jis išraus jį iš tos vietos, ši išsigins jo: ‘Aš tavęs niekada nemačiau’.

19 Toks yra jo kelių džiaugsmas, o iš žemės auga kiti.

20 Dievas neatmes tobulojo ir nepadės piktadariams.

21 Jis pripildys tavo burną juoko ir tavo lūpas džiaugsmo.

22 Tie, kurie tavęs nekenčia, bus aprengti gėda, ir nedorėlio palapinės sunyks".

1 Allora Bildad di Suach rispose e disse:

2 "Fino a quando terrai tu questi discorsi e saran le parole della tua bocca come un vento impetuoso?

3 Iddio perverte egli il giudizio? L’Onnipotente perverte egli la giustizia?

4 Se i tuoi figliuoli han peccato contro lui, egli li ha dati in balìa del loro misfatto;

5 ma tu, se ricorri a Dio e implori grazia dall’Onnipotente,

6 se proprio sei puro e integro, certo egli sorgerà in tuo favore, e restaurerà la dimora della tua giustizia.

7 Così sarà stato piccolo il tuo principio, ma la tua fine sarà grande oltre modo.

8 Interroga le passate generazioni, rifletti sull’esperienza de’ padri;

9 giacché noi siam d’ieri e non sappiamo nulla; i nostri giorni sulla terra non son che un’ombra;

10 ma quelli certo t’insegneranno, ti parleranno, e dal loro cuore trarranno discorsi.

11 Può il papiro crescere ove non c’è limo? Il giunco viene egli su senz’acqua?

12 Mentre son verdi ancora, e senza che li si tagli, prima di tutte l’erbe, seccano.

13 Tale la sorte di tutti quei che dimenticano Dio, e la speranza dell’empio perirà.

14 La sua baldanza è troncata, la sua fiducia e come una tela di ragno.

15 Egli s’appoggia alla sua casa, ma essa non regge; vi s’aggrappa, ma quella non sta salda.

16 Egli verdeggia al sole, e i suoi rami si protendono sul suo giardino;

17 le sue radici s’intrecciano sul mucchio delle macerie, penetra fra le pietre della casa.

18 Ma divelto che sia dal suo luogo, questo lo rinnega e gli dice: "Non ti ho mai veduto!"

19 Ecco il gaudio che gli procura la sua condotta! E dalla polvere altri dopo lui germoglieranno.

20 No, Iddio non rigetta l’uomo integro, ne porge aiuto a quelli che fanno il male.

21 Egli renderà ancora il sorriso alla tua bocca, e sulle tue labbra metterà canti d’esultanza.

22 Quelli che t’odiano saran coperti di vergogna, e la tenda degli empi sparirà".