1 Elihuvas tęsė:

2 "Ar manai, kad tu teisingai kalbi sakydamas: ‘Aš esu teisesnis už Dievą’?

3 Nes tu sakai: ‘Kokia nauda man iš to, jei aš nenusidedu?’

4 Aš atsakysiu tau ir tavo draugams.

5 Pažvelk į dangaus debesis, kurie yra aukštai.

6 Jei nusikaltai, ar Jam pakenkei? Jei savo nuodėmes daugini, ar Jam ką padarai?

7 Jei teisus esi, kokia nauda Jam? Ką Jis gaus iš tavęs?

8 Tavo nedorybės kenkia tokiems kaip tu, ir tavo teisumas naudingas žmogaus sūnui.

9 Didelių vargų prispausti, žmonės šaukiasi pagalbos prieš smurtininkus.

10 Bet niekas neklausia: ‘Kur yra Dievas, mano Kūrėjas, kuris duoda giesmes naktį,

11 kuris sutvėrė mus išmintingesnius už gyvulius ir padangių paukščius?’

12 Ten jie šaukia, bet niekas neatsako dėl piktadarių išdidumo.

13 Dievas nepaiso tuščių kalbų ir Visagalis nekreipia į jas dėmesio.

14 Nors tu sakai, kad Jo nematai, bet teisingumas yra prieš Jį, todėl pasitikėk Juo.

15 Kadangi Jis neaplankė savo rūstybėje ir nekreipė dėmesio į kvailybę,

16 todėl Jobas tuščiai atveria savo burną, išdidžiais žodžiais neišmintingai kalba".

1 Poi Elihu riprese il discorso e disse:

2 "Credi tu d’aver ragione quando dici: "Dio non si cura della mia giustizia"?

3 Infatti hai detto: "Che mi giova? che guadagno io di più a non peccare?"

4 Io ti darò la risposta: a te ed agli amici tuoi.

5 Considera i cieli, e vedi! guarda le nuvole, come sono più in alto di te!

6 Se pecchi, che torto gli fai? Se moltiplichi i tuoi misfatti, che danno gli rechi?

7 Se sei giusto, che gli dài? Che ricev’egli dalla tua mano?

8 La tua malvagità non nuoce che al tuo simile, e la tua giustizia non giova che ai figli degli uomini.

9 Si grida per le molte oppressioni, si levano lamenti per la violenza dei grandi;

10 ma nessuno dice: "Dov’è Dio, il mio creatore, che nella notte concede canti di gioia,

11 che ci fa più intelligenti delle bestie de’ campi e più savi degli uccelli del cielo?"

12 Si grida, sì, ma egli non risponde, a motivo della superbia dei malvagi.

13 Certo, Dio non dà ascolto a lamenti vani; l’Onnipotente non ne fa nessun caso.

14 E tu, quando dici che non lo scorgi, la causa tua gli sta dinanzi; sappilo aspettare!

15 Ma ora, perché la sua ira non punisce, perch’egli non prende rigorosa conoscenza delle trasgressioni,

16 Giobbe apre vanamente le labbra e accumula parole senza conoscimento".