1 "Šauk, jei kas nors tau atsakys. Į kurį iš šventųjų kreipsies?

2 Kvailį sunaikina pyktis, ir prastuolis žūva dėl pavydo.

3 Aš mačiau kvailį, kuris suleido šaknis, tačiau tuoj pat prakeikiau jo buveinę.

4 Jo vaikai nėra saugūs; jie yra mušami vartuose, ir niekas jų neišgelbsti.

5 Alkanas suvalgo jų derlių, erškėčiai nekliudo jam pasiimti. Plėšikas praryja jo nuosavybę.

6 Vargas neiškyla iš dulkių ir bėda neišauga iš žemės.

7 Tačiau žmogus gimęs vargti, kaip paukštis skrajoti.

8 Aš ieškočiau Dievo ir patikėčiau savo bylą Jam,

9 kuris daro didelių, neištiriamų ir nuostabių dalykų be skaičiaus.

10 Jis duoda žemei lietaus ir siunčia vandens laukams.

11 Jis pakelia pažemintus ir liūdinčius nuramina.

12 Gudriųjų sumanymus Jis paverčia niekais, todėl jų darbai nesėkmingi.

13 Jis sugauna gudriuosius jų pačių klastose, ir sukčių sumanymai nueina niekais.

14 Dienos metu jie susiduria su tamsa ir vidudienį vaikšto apgraibomis kaip naktį.

15 Jis išgelbsti vargšą nuo kardo, nuo jų kalbų ir stipriųjų rankos.

16 Vargšas turi viltį, o neteisybei užčiaupiama burna.

17 Laimingas žmogus, kurį Dievas pamoko, todėl nepaniekink Visagalio drausmės.

18 Jis sužeidžia, bet ir aptvarsto, Jis sumuša, tačiau ir pagydo.

19 Jis išgelbės tave iš šešių nelaimių, o septintoje pikta nepalies tavęs.

20 Bado metu Jis išpirks tave iš mirties, o kare­nuo kardo jėgos.

21 Tavęs nepalies liežuvių plakimai ir nebaugins gresiantis sunaikinimas.

22 Sunaikinimo ir bado metu tu juoksiesi, laukinių žvėrių nebijosi.

23 Lauko akmenys bus tavo sąjungininkai, o laukiniai žvėrys bus taikoje su tavimi.

24 Tu patirsi, kad tavo palapinė bus saugi, tu lankysiesi savo buveinėje ir nenusidėsi.

25 Tu patirsi, kad tavo sėkla bus gausi, o tavo palikuonys kaip žolė lankoje.

26 Tu nueisi į kapą senatvėje, būsi kaip javų pėdai, suvežami savo laiku.

27 Mes tai ištyrėme ir taip yra. Klausyk ir žinok tai savo labui".

1 Chiama pure! C’è forse chi ti risponda? E a qual dei santi vorrai tu rivolgerti?

2 No, il cruccio non uccide che l’insensato e l’irritazione non fa morir che lo stolto.

3 Io ho veduto l’insensato prender radice, ma ben tosto ho dovuto maledirne la dimora.

4 I suoi figli van privi di soccorso, sono oppressi alla porta, e non c’è chi li difenda.

5 L’affamato gli divora la raccolta, gliela rapisce perfino di tra le spine; e l’assetato gli trangugia i beni.

6 Ché la sventura non spunta dalla terra né il dolore germina dal suolo;

7 ma l’uomo nasce per soffrire, come la favilla per volare in alto.

8 Io però vorrei cercar di Dio, e a Dio vorrei esporre la mia causa:

9 a lui, che fa cose grandi, imperscrutabili, maraviglie senza numero;

10 che spande la pioggia sopra la terra e manda le acque sui campi;

11 che innalza quelli ch’erano abbassati e pone in salvo gli afflitti in luogo elevato;

12 che sventa i disegni degli astuti sicché le loro mani non giungono ad eseguirli;

13 che prende gli abili nella loro astuzia, sì che il consiglio degli scaltri va in rovina.

14 Di giorno essi incorron nelle tenebre, in pien mezzodì brancolan come di notte;

15 ma Iddio salva il meschino dalla spada della lor bocca, e il povero di man del potente.

16 E così pel misero v’è speranza, mentre l’iniquità ha la bocca chiusa.

17 Beato l’uomo che Dio castiga! E tu non isdegnar la correzione dell’Onnipotente;

18 giacché egli fa la piaga, poi la fascia; egli ferisce, ma le sue mani guariscono.

19 In sei distrette egli sarà il tuo liberatore e in sette il male non ti toccherà.

20 In tempo di carestia ti scamperà dalla morte, in tempo di guerra dai colpi della spada.

21 Sarai sottratto al flagello della lingua, non temerai quando verrà il disastro.

22 In mezzo al disastro e alla fame riderai, non paventerai le belve della terra;

23 perché avrai per alleate le pietre del suolo, e gli animali de’ campi saran teco in pace.

24 Saprai sicura la tua tenda; e, visitando i tuoi pascoli, vedrai che non ti manca nulla.

25 Saprai che la tua progenie moltiplica, che i tuoi rampolli crescono come l’erba de’ campi.

26 Scenderai maturo nella tomba, come la bica di mannelle che si ripone a suo tempo.

27 Ecco quel che abbiam trovato, riflettendo. Così è. Tu ascolta, e fanne tuo pro".