1 Elihuvas kalbėjo toliau:

2 "Turėk kantrybės dar valandėlę, kad aš kalbėčiau už Dievą.

3 Aš remsiuosi praeitimi ir įrodysiu, kad mano Kūrėjas yra teisus.

4 Mano žodžiai teisingi, turintis tobulą pažinimą yra priešais tave.

5 Dievas yra galingas ir stiprus, tačiau neniekina nieko.

6 Jis nepalieka nedorėlio gyvo, bet apgina nuskriaustojo teises.

7 Jis neatitraukia nuo teisiųjų savo akių, bet su karaliais pasodina soste, įtvirtina ir išaukština juos.

8 Jei jie sukaustomi grandinėmis ir priespaudos metu surišami virvėmis,

9 tai Jis parodo jiems jų darbus ir nusikaltimus.

10 Dievas atveria jų ausis pamokymui ir įsako atsisakyti nusikaltimų.

11 Jei jie paklauso ir tarnauja Jam, praleis savo dienas klestėdami ir metus besidžiaugdami.

12 Bet jei jie nepaklūsta, pražus nuo kardo, mirs, neįgavę išminties.

13 Veidmainiai kaupia širdyje rūstybę, jie nesišaukia Jo, net būdami surišti.

14 Tokie miršta jaunystėje, jų gyvenimas tarp netyrųjų.

15 Jis išgelbsti vargšą iš jo vargo ir atveria jam ausis priespaudos metu.

16 Jis ir tave išlaisvintų ir padengtų tau stalą gėrybėmis.

17 Tu susilaukei nedorėlio bausmės, teismas ir teisingumas pasiekė tave.

18 Būk atsargus, kad Jis nepašalintų tavęs savo rūstybėje, nes tada ir didelė išpirka neišgelbės tavęs.

19 Ar Jis atsižvelgs į tavo turtus? Ne! Nei į auksą, nei į tavo galybę.

20 Nelauk nakties, kai tautos bus pašalintos ir sunaikintos.

21 Saugokis, nepalink į neteisybę, kurią tu pasirinktum vietoje kentėjimų.

22 Dievas išaukštintas savo galybe, kas gali pamokyti kaip Jis?

23 Kas Jam nurodė Jo kelius ir kas Jam pasakytų: ‘Tu klysti’?

24 Atsimink, kad galėtum išaukštinti Jo darbus, kuriuos žmonės matė.

25 Visi žmonės gali juos matyti ir pastebėti iš tolo.

26 Dievas yra didis, ne mums Jį suprasti; Jo metų tu negali suskaičiuoti.

27 Jis padaro iš vandens lašus, iš rūko lietų,

28 kurį debesys lieja gausiai ant žmonių.

29 Kas supras debesų išsidėstymą ir Jo palapinės garsus?

30 Jis paskleidžia savo šviesą ir apdengia jūros gelmes.

31 Jis teisia žmones ir teikia jiems maisto apsčiai.

32 Jis pažaboja žaibus ir įsako jiems smogti į tikslą.

33 Griaustinis praneša apie tai, ir gyvuliai jaučia, kas vyksta".

1 Poi Elihu seguitando disse:

2 "Aspetta un po’, io t’istruirò; perché c’è da dire ancora a pro di Dio.

3 Io trarrò la mia scienza da lontano e renderò giustizia a colui che m’ha fatto.

4 Per certo, le mie parole non son bugiarde; ti sta dinanzi un uomo dotato di perfetta scienza.

5 Ecco, Iddio è potente, ma non disdegna nessuno; è potente per la forza dell’intelletto suo.

6 Ei non lascia viver l’empio, e fa ragione ai miseri.

7 Non storna lo sguardo suo dai giusti, ma li pone coi re sul trono, ve li fa sedere per sempre, e così li esalta

8 Se gli uomini son talora stretti da catene se son presi nei legami dell’afflizione,

9 Dio fa lor conoscere la lor condotta, le loro trasgressioni, giacché si sono insuperbiti;

10 egli apre così i loro orecchi a’ suoi ammonimenti, e li esorta ad abbandonare il male.

11 Se l’ascoltano, se si sottomettono, finiscono i loro giorni nel benessere, e gli anni loro nella gioia;

12 ma, se non l’ascoltano, periscon trafitti da’ suoi dardi, muoiono per mancanza d’intendimento.

13 Gli empi di cuore s’abbandonano alla collera, non implorano Iddio quand’ei gl’incatena;

14 così muoiono nel fior degli anni, e la lor vita finisce come quella dei dissoluti;

15 ma Dio libera l’afflitto mediante l’afflizione, e gli apre gli orecchi mediante la sventura.

16 Te pure ei vuol trarre dalle fauci della distretta, al largo, dove non è più angustia, e coprir la tua mensa tranquilla di cibi succulenti.

17 Ma, se giudichi le vie di Dio come fan gli empi, il giudizio e la sentenza di lui ti piomberanno addosso.

18 Bada che la collera non ti trasporti alla bestemmia, e la grandezza del riscatto non t’induca a fuorviare!

19 Farebbe egli caso delle tue ricchezze? Non han valore per lui, né l’oro, né tutta la possanza dell’opulenza.

20 Non anelare a quella notte che porta via i popoli dal luogo loro.

21 Guardati bene dal volgerti all’iniquità, tu che sembri preferirla all’afflizione.

22 Vedi, Iddio è eccelso nella sua potenza; chi può insegnare come lui?

23 Chi gli prescrive la via da seguire? Chi osa dirgli: "Tu hai fatto male?"

24 Pensa piuttosto a magnificar le sue opere; gli uomini le celebrano nei loro canti,

25 tutti le ammirano, il mortale le contempla da lungi.

26 Sì, Iddio è grande e noi non lo possiam conoscere; incalcolabile è il numero degli anni suoi.

27 Egli attrae a sé le gocciole dell’acqua; dai vapori ch’egli ha formato stilla la pioggia.

28 Le nubi la spandono, la rovesciano sulla folla de’ mortali.

29 E chi può capire lo spiegamento delle nubi, i fragori che scoppiano nel suo padiglione?

30 Ecco, ora egli spiega intorno a sé la sua luce, or prende per coperta le profondità del mare.

31 Per tal modo punisce i popoli, e dà loro del cibo in abbondanza.

32 S’empie di fulmini le mani, e li lancia contro gli avversari.

33 Il rombo del tuono annunzia ch’ei viene, gli animali lo presenton vicino.