1 Naamatietis Cofaras atsakydamas tarė:
2 "Mano mintys verčia mane atsiliepti, ir dėl to aš skubu kalbėti.
3 Aš girdėjau priekaištus man ir mano supratimo dvasia verčia mane atsakyti.
4 Ar nežinai, kad nuo seno, kai žmogus buvo įkurdintas žemėje,
5 nedorėlių džiaugsmas trumpas ir veidmainių džiaugsmas tik akimirka?
6 Nors jo puikybė pasiektų dangus ir jo galva liestų debesis,
7 jis pražus kaip jo paties išmatos. Kas jį matė, klaus: ‘Kur jis?’
8 Kaip sapnas jis dings, pranyks kaip nakties regėjimas.
9 Akis, kuri jį matė, nebematys jo daugiau ir jo vieta jo neberegės.
10 Jo vaikai ieškos beturčių palankumo, jo rankos sugrąžins jo turtus.
11 Jo kaulai pilni jaunystės nuodėmių, kurios gulės dulkėse kartu su juo.
12 Nors nedorybė saldi jo burnoje, nors jis slepia ją po savo liežuviu,
13 saugo ją ir nepaleidžia, paslėpęs savo burnoje,
14 tačiau maistas jo viduriuose virs gyvačių tulžimi.
15 Prarytus turtus jis išvems; Dievas iš jo pilvo ištrauks juos.
16 Gyvačių nuodus jis čiulps, jį nužudys angies liežuvis.
17 Jis nematys upių ir upelių, tekančių medumi ir pienu.
18 Ką jis uždirbo, turės atiduoti ir neprarys to. Jis atlygins savo turtais ir nepasidžiaugs jais.
19 Nes jis nuskriaudė ir apleido vargšą, pasisavino namus, kurių nestatė.
20 Jo godumui nebuvo ribų, bet jis nieko neišgelbės.
21 Neliks jo valgio ir niekas nežiūrės į jo gėrybes.
22 Kai jis bus apsirūpinęs, jam bus ankšta, nelaimės rankos apims jį.
23 Kai jis norės prikimšti savo pilvą, Dievas pasiųs savo rūstybę ant jo, išlies ją, jam bevalgant.
24 Jis bėgs nuo geležinio ginklo, bet jį pervers varinis lankas.
25 Strėlė bus ištraukta iš jo kūno, žibantis antgalis bus išliejęs jo tulžį; siaubai apniks jį.
26 Tamsa paslėpta jo viduje; prarys jį ugnis, kurios niekas neužkūrė. Bus varginami tie, kas liks jo palapinėje.
27 Dangus atskleis jo kaltę ir žemė sukils prieš jį.
28 Visas jo turtas bus sunaikintas ir nuneštas Jo rūstybės dieną.
29 Tokia dalis yra nuo Dievo nedorėliui ir toks palikimas yra Dievo jam skirtas".
1 Allora Tsofar di Naama rispose e disse:
2 "Quel che tu dici mi spinge a risponderti e ne suscita in me il fervido impulso.
3 Ho udito rimproveri che mi fanno oltraggio; ma lo spirito mio mi darà una risposta assennata.
4 Non lo sai tu che in ogni tempo, da che luomo è stato posto sulla terra,
5 il trionfo de malvagi è breve, e la gioia degli empi non dura che un istante?
6 Quando la sua altezza giungesse fino al cielo ed il suo capo toccasse le nubi,
7 lempio perirà per sempre come lo sterco suo; quelli che lo vedevano diranno: "Dovè?"
8 Se ne volerà via come un sogno, e non si troverà più; dileguerà come una visione notturna.
9 Locchio che lo guardava, cesserà di vederlo, e la sua dimora più non lo scorgerà.
10 I suoi figli si raccomanderanno ai poveri, e le sue mani restituiranno la sua ricchezza.
11 Il vigor giovanile che gli riempiva lossa giacerà nella polvere con lui.
12 Il male è dolce alla sua bocca, se lo nasconde sotto la lingua,
13 lo risparmia, non lo lascia andar giù, lo trattiene sotto al suo palato:
14 ma il cibo gli si trasforma nelle viscere, e gli diventa in corpo veleno daspide.
15 Ha trangugiato ricchezze e le vomiterà; Iddio stesso gliele ricaccerà dal ventre.
16 Ha succhiato veleno daspide, la lingua della vipera lucciderà.
17 Non godrà più la vista dacque perenni, né di rivi fluenti di miele e di latte.
18 Renderà il frutto delle sue fatiche, senza poterlo ingoiare. Pari alla sua ricchezza sarà la restituzione che ne dovrà fare, e così non godrà dei suoi beni.
19 Perché ha oppresso e abbandonato il povero, sè impadronito di case che non avea costruite;
20 perché la sua ingordigia non conobbe requie, egli non salverà nulla di ciò che ha tanto bramato.
21 La sua voracità non risparmiava nulla, perciò il suo benessere non durerà.
22 Nel colmo dellabbondanza, si troverà in penuria; la mano di chiunque ebbe a soffrir tormenti si leverà contro lui.
23 Quando starà per riempirsi il ventre, ecco Iddio manderà contro a lui lardor della sua ira; gliela farà piovere addosso per servirgli di cibo.
24 Se scampa alle armi di ferro, lo trafigge larco di rame.
25 Si strappa il dardo, esso gli esce dal corpo, la punta sfolgorante gli vien fuori dal fiele, lo assalgono i terrori della morte.
26 Buio profondo è riservato a suoi tesori; lo consumerà un fuoco non attizzato dalluomo, che divorerà quel che resta nella sua tenda.
27 Il cielo rivelerà la sua iniquità, e la terra insorgerà contro di lui.
28 Le rendite della sua casa se nandranno, portate via nel giorno dellira di Dio.
29 Tale la parte che Dio riserba allempio, tale il retaggio che Dio gli destina".