1 Kadangi daugelis rašė pasakojimą apie pas mus buvusius įvykius,2 kaip mums perdavė nuo pradžios savo akimis mačiusieji ir buvusieji žodžio tarnai,3 tai ir aš, rūpestingai viską nuo pradžios ištyręs, nusprendžiau surašyti tau, garbingasis Teofiliau, sutvarkytą pasakojimą,4 kad įsitikintum tikrumu mokymo, kurio buvai išmokytas.5 Judėjos karaliaus Erodo dienomis gyveno kunigas, vardu Zacharijas, iš Abijos skyriaus. Jis turėjo žmoną, vardu Elžbietą, iš Aarono palikuonių.6 Jie abu buvo teisūs Dievo akyse ir nepriekaištingai vykdė visus Viešpaties įsakymus bei nuostatus.7 Juodu neturėjo vaikų, nes Elžbieta buvo nevaisinga, ir abu sulaukę senyvo amžiaus.8 Kartą Zacharijas, atėjus eilei, tarnavo Dievui kaip kunigas ir, pagal paprotį,9 kunigų burtu teko jam, įėjus į Viešpaties šventyklą, smilkyti smilkalus.10 Smilkymo valandą lauke meldėsi gausi žmonių minia.11 Tada jam pasirodė Viešpaties angelas, stovintis smilkymo aukuro dešinėje.12 Pamatęs jį, Zacharijas sumišo, ir jį apėmė baimė.13 Bet angelas jam tarė: "Nebijok, Zacharijau, nes tavo malda išklausyta. Tavo žmona Elžbieta pagimdys tau sūnų, o tu jį pavadinsi Jonu.14 Tau bus džiaugsmas ir linksmybė, ir daugelis džiaugsis jo gimimu,15 nes jis bus didis Viešpaties akyse. Jis negers vyno nei stiprių gėrimų. Ir nuo pat gimimo jis bus kupinas Šventosios Dvasios,16 ir daugybę Izraelio vaikų atvers į Viešpatį, jų Dievą.17 Elijo dvasia ir jėga jis eis pirma Viešpaties, kreipdamas tėvų širdis į vaikus ir neklusniuosius į teisiųjų nusistatymą, kad parengtų Viešpačiui paruoštą tautą".18 Tada Zacharijas atsakė angelui: "Kaip tai aš patirsiu? Aš gi jau senas, ir mano žmona nebejauna".19 Angelas jam atsakė: "Aš esu Gabrielius, stovintis Dievo akivaizdoje. Esu atsiųstas kalbėti su tavimi ir pranešti tau šią linksmą žinią.20 Štai tu tapsi nebylys ir negalėsi kalbėti iki tos dienos, kurią tai įvyks, nes nepatikėjai mano žodžiais, kurie išsipildys savo metu".21 Tuo tarpu žmonės laukė Zacharijo ir stebėjosi, kad jis taip ilgai užtrunka šventykloje.22 Išėjęs jis negalėjo prakalbėti, ir jie suprato, kad jis turėjęs šventykloje regėjimą. Jis aiškinosi jiems ženklais ir pasiliko nebylys.23 Tarnavimo dienoms pasibaigus, jis grįžo namo.24 Praslinkus kiek laiko, jo žmona Elžbieta pastojo ir penkis mėnesius slėpėsi, sakydama:25 "Tai Viešpats man davė; Jis dabar teikėsi atimti mano pažeminimą žmonių akyse".26 Šeštame mėnesyje angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą Nazaretą27 pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija.28 Atėjęs pas ją, angelas tarė: "Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi! Palaiminta tu tarp moterų!"29 Jį pamačiusi, ji sumišo nuo jo žodžių ir galvojo, ką toks pasveikinimas reiškia.30 O angelas jai tarė: "Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą!31 Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi Sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi.32 Jis bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos Jam Jo tėvo Dovydo sostą;33 Jis valdys Jokūbo namus per amžius, ir Jo karalystei nebus galo".34 Marija paklausė angelą: "Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?"35 Angelas jai atsakė, tardamas: "Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo jėga apgaubs tave; todėl ir gimęs iš tavęs bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi.36 Tavo giminaitė Elžbieta, kuri buvo laikoma nevaisinga, pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas jai,37 nes Dievui nėra negalimų dalykų".38 Tada Marija atsakė: "Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūnie man pagal tavo žodį". Ir angelas nuo jos pasitraukė.39 Tomis dienomis Marija atsikėlusi skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą.40 Ji nuėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elžbietą.41 Vos tik Elžbieta išgirdo Marijos sveikinimą, suspurdėjo kūdikis jos įsčiose, o pati Elžbieta tapo kupina Šventosios Dvasios.42 Ji balsiai sušuko ir tarė: "Palaiminta tu tarp moterų, ir palaimintas tavo įsčių vaisius!43 Iš kur man tai, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?!44 Štai vos tik tavo pasveikinimas pasiekė mano ausis, suspurdėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose.45 Laiminga patikėjusi, nes išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta".46 O Marija prabilo: "Mano siela šlovina Viešpatį,47 ir mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju,48 nes Jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos,49 nes didžių dalykų padarė man Galingasis, ir šventas yra Jo vardas!50 Jis gailestingas iš kartos į kartą tiems, kurie Jo bijosi.51 Jis parodė savo rankos galybę ir išsklaidė išdidžios širdies žmones.52 Jis numėtė galiūnus nuo sostų ir išaukštino žemuosius.53 Alkstančius gėrybėmis apdovanojo, turtuolius tuščiomis paleido.54 Jis padėjo savo tarnui Izraeliui, prisimindamas gailestingumą,55 kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams­Abraomui ir jo palikuonims per amžius".56 Marija išbuvo su Elžbieta apie tris mėnesius ir sugrįžo į savo namus.57 Elžbietai atėjo metas gimdyti, ir ji susilaukė sūnaus.58 Jos kaimynai ir giminės, išgirdę, kokį didį gailestingumą parodė jai Viešpats, džiaugėsi kartu su ja.59 Aštuntą dieną jie susirinko berniuko apipjaustyti ir norėjo jį pavadinti tėvo vardu­Zachariju.60 Atsakydama jo motina tarė: "O, ne! Jis vadinsis Jonas".61 Jie jai sakė: "Bet niekas tavo giminėje neturi šito vardo".62 Jie ženklais paklausė tėvą, kaip jis norėtų pavadinti kūdikį.63 Šis, pareikalavęs rašomosios lentelės, užrašė: "Jo vardas­Jonas". Ir visi stebėjosi.64 Tuoj pat atsivėrė jo lūpos, atsirišo liežuvis, ir jis kalbėjo, šlovindamas Dievą.65 Visus kaimynus apėmė baimė, ir po visą Judėjos kalnyną sklido kalbos apie šiuos įvykius.66 Visi girdėjusieji dėjosi tai į širdį ir klausinėjo: "Kas gi bus iš to vaiko?" Ir Viešpaties ranka buvo su juo.67 Kūdikio tėvas Zacharijas tapo pilnas Šventosios Dvasios ir pranašavo:68 "Tebūna palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kad aplankė savo tautą ir atnešė jai išvadavimą.69 Jis iškėlė mums išgelbėjimo ragą savo tarno Dovydo namuose,70 kaip nuo senų senovės buvo skelbęs savo šventųjų pranašų lūpomis,71 jog mus išgelbės nuo priešų ir iš rankos tų, kurie mūsų nekenčia,72 tuo parodydamas mūsų protėviams gailestingumą ir atsimindamas savo šventąją sandorą,73 priesaiką, duotą mūsų tėvui Abraomui, jog leis mums,74 išvaduotiems iš priešų, be baimės Jam tarnauti75 per visas mūsų gyvenimo dienas šventumu ir teisumu Jo akyse.­76 O tu, vaikeli, būsi vadinamas Aukščiausiojo pranašu, nes eisi pirma Viešpaties veido Jam kelio paruošti;77 tu mokysi Jo žmones pažinti išgelbėjimą per jų nuodėmių atleidimą78 ir širdingiausią mūsų Dievo gailestingumą, su kuriuo aplankė mus aušra iš aukštybių,79 kad apšviestų esančius tamsoje ir mirties šešėlyje, kad pakreiptų mūsų žingsnius į ramybės kelią".80 Kūdikis augo ir tvirtėjo dvasia. Jis gyveno dykumoje iki pat savo viešo pasirodymo Izraeliui dienos.

1 Koska monet ovat ryhtyneet tekemään kertomusta meidän keskuudessamme tosiksi tunnetuista tapahtumista,2 sen mukaisesti kuin meille ovat kertoneet ne, jotka alusta asti ovat omin silmin ne nähneet ja olleet sanan palvelijoita,3 niin olen minäkin, tarkkaan tutkittuani alusta alkaen kaikki, päättänyt kirjoittaa ne järjestyksessään sinulle, korkea-arvoinen Teofilus,4 että oppisit tuntemaan, kuinka varmat ne asiat ovat, jotka sinulle on opetettu.5 Herodeksen, Juudean kuninkaan, aikana oli pappi, nimeltä Sakarias, Abian osastoa. Ja hänen vaimonsa oli Aaronin tyttäriä, ja tämän nimi oli Elisabet.6 He olivat molemmat hurskaita Jumalan edessä, vaeltaen kaikissa Herran käskyissä ja säädöksissä nuhteettomina.7 Mutta heillä ei ollut lasta, sillä Elisabet oli hedelmätön; ja he olivat molemmat tulleet iällisiksi.8 Niin tapahtui, kun hänen osastonsa palvelusvuoro tuli ja hän toimitti papillisia tehtäviä Jumalan edessä,9 että hän tavanmukaisessa pappistehtävien arpomisessa sai osaksensa mennä Herran temppeliin suitsuttamaan.10 Ja kaikki kansa oli suitsuttamisen aikana ulkopuolella rukoilemassa.11 Silloin ilmestyi hänelle Herran enkeli seisoen suitsutusalttarin oikealla puolella.12 Ja hänet nähdessään Sakarias hämmästyi, ja hänet valtasi pelko.14 Ja hän on oleva sinulle iloksi ja riemuksi, ja monet iloitsevat hänen syntymisestään.15 Sillä hän on oleva suuri Herran edessä; viiniä ja väkijuomaa hän ei juo, ja hän on oleva täytetty Pyhällä Hengellä hamasta äitinsä kohdusta.16 Ja hän kääntää monta Israelin lapsista Herran, heidän Jumalansa, tykö.21 Ja kansa oli odottamassa Sakariasta, ja he ihmettelivät, että hän niin kauan viipyi temppelissä.22 Mutta ulos tullessaan hän ei kyennyt puhumaan heille; silloin he ymmärsivät, että hän oli nähnyt näyn temppelissä. Ja hän viittoi heille ja jäi mykäksi.23 Ja kun hänen virkatoimensa päivät olivat päättyneet, meni hän kotiinsa.24 Ja niiden päiväin perästä Elisabet, hänen vaimonsa, tuli raskaaksi ja pysytteli salassa viisi kuukautta, sanoen:26 Kuudentena kuukautena sen jälkeen Jumala lähetti enkeli Gabrielin Galilean kaupunkiin, jonka nimi on Nasaret,27 neitsyen tykö, joka oli kihlattu Joosef nimiselle miehelle Daavidin suvusta; ja neitsyen nimi oli Maria.29 Mutta hän hämmästyi suuresti siitä puheesta ja mietti, mitä tämä tervehdys mahtoi tarkoittaa.31 Ja katso, sinä tulet raskaaksi ja synnytät pojan, ja sinun on annettava hänelle nimi Jeesus.32 Hän on oleva suuri, ja hänet pitää kutsuttaman Korkeimman Pojaksi, ja Herra Jumala antaa hänelle Daavidin, hänen isänsä, valtaistuimen,36 Ja katso, sinun sukulaisesi Elisabet, hänkin kantaa kohdussaan poikaa vanhalla iällään, ja tämä on kuudes kuukausi hänellä, jota sanottiin hedelmättömäksi;39 Niinä päivinä Maria nousi ja kulki kiiruusti vuorimaahan erääseen Juudan kaupunkiin40 ja meni Sakariaan kotiin ja tervehti Elisabetia.41 Ja kun Elisabet kuuli Marian tervehdyksen, hypähti lapsi hänen kohdussansa; ja Elisabet täytettiin Pyhällä Hengellä.43 Ja kuinka minulle tapahtuu tämä, että minun Herrani äiti tulee minun tyköni?44 Sillä katso, kun sinun tervehdyksesi ääni tuli minun korviini, hypähti lapsi ilosta minun kohdussani.47 ja minun henkeni riemuitsee Jumalasta, vapahtajastani;48 sillä hän on katsonut palvelijattarensa alhaisuuteen. Katso, tästedes kaikki sukupolvet ylistävät minua autuaaksi.49 Sillä Voimallinen on tehnyt minulle suuria, ja hänen nimensä on pyhä,50 ja hänen laupeutensa pysyy polvesta polveen niille, jotka häntä pelkäävät.51 Hän on osoittanut voimansa käsivarrellaan; hän on hajottanut ne, joilla oli ylpeät ajatukset sydämessään.52 Hän on kukistanut valtiaat valtaistuimilta ja korottanut alhaiset.53 Nälkäiset hän on täyttänyt hyvyyksillä, ja rikkaat hän on lähettänyt tyhjinä pois.54 Hän on ottanut huomaansa palvelijansa Israelin, muistaaksensa laupeuttaan56 Ja Maria oli hänen tykönänsä noin kolme kuukautta ja palasi jälleen kotiinsa.57 Mutta Elisabetin synnyttämisen aika tuli; ja hän synnytti pojan.58 Ja kun hänen naapurinsa ja sukulaisensa kuulivat, että Herra oli tehnyt hänelle suuren laupeuden, iloitsivat he hänen kanssansa.59 Ja kahdeksantena päivänä he tulivat ympärileikkaamaan lasta ja tahtoivat antaa hänelle hänen isänsä mukaan nimen Sakarias.62 Ja he kysyivät viittomalla lapsen isältä, minkä nimen hän tahtoi hänelle annettavaksi.64 Ja kohta hänen suunsa aukeni, ja hänen kielensä vapautui, ja hän puhui kiittäen Jumalaa.65 Ja tuli pelko kaikille heidän ympärillään asuvaisille, ja koko Juudean vuorimaassa puhuttiin kaikista näistä tapahtumista;67 Ja Sakarias, hänen isänsä, täytettiin Pyhällä Hengellä, ja hän ennusti sanoen:69 ja kohottanut meille pelastuksen sarven palvelijansa Daavidin huoneesta70 -niinkuin hän on puhunut hamasta ikiajoista pyhäin profeettainsa suun kautta-71 pelastukseksi vihollisistamme ja kaikkien niiden kädestä, jotka meitä vihaavat,72 tehdäkseen laupeuden meidän isillemme ja muistaakseen pyhän liittonsa,73 sen valan, jonka hän vannoi Aabrahamille, meidän isällemme;74 suodakseen meidän, vapahdettuina vihollistemme kädestä, pelkäämättä palvella häntä75 pyhyydessä ja vanhurskaudessa hänen edessään kaikkina elinpäivinämme.76 Ja sinä, lapsukainen, olet kutsuttava Korkeimman profeetaksi, sillä sinä olet käyvä Herran edellä valmistaaksesi hänen teitään,77 antaaksesi hänen kansalleen pelastuksen tuntemisen heidän syntiensä anteeksisaamisessa,78 meidän Jumalamme sydämellisen laupeuden tähden, jonka kautta meidän puoleemme katsoo aamun koitto korkeudesta,80 Ja lapsi kasvoi ja vahvistui hengessä. Ja hän oli erämaassa siihen päivään asti, jona hän oli astuva Israelin eteen.