1 Klausykite, ką sako Viešpats: "Susirinkite, bylinėkitės kalnų akivaizdoje, kalvos tegirdi jūsų balsą!"

2 Girdėkite, kalnai, Viešpaties bylą, jūs, tvirtieji žemės pamatai, Viešpaties bylą su Jo tauta­Izraeliu:

3 "Mano tauta, ką tau padariau ir kuo apsunkinau? Paliudyk prieš mane.

4 Aš juk išvedžiau tave iš Egipto šalies, iš jos vergijos išpirkau tave; pasiunčiau Mozę, Aaroną ir Mirjamą išlaisvinti tave.

5 Mano tauta, atsimink, ką buvo sumanęs Balakas, Moabo karalius, ir ką jam atsakė Balaamas, Beoro sūnus. Pagalvok, kas vyko nuo Šitimų iki Gilgalo, kad pažintum Viešpaties teisumą".

6 Su kuo man ateiti pas Viešpatį, nusilenkti aukštybių Dievui? Ar ateiti su metinių veršių deginamosiomis aukomis?

7 Ar Viešpats priims tūkstančius avinų ir daugybę aliejaus? O gal man atiduoti savo pirmagimį už nusikaltimus, savo kūno vaisių už savo nuodėmę?

8 Tau, žmogau, Jis pasakė, kas gera ir ko Viešpats reikalauja iš tavęs: teisingai elgtis, būti gailestingam ir vaikščioti nuolankiai su Dievu.

9 Viešpaties balsas šaukia miestui (išmintinga yra bijotis Tavo vardo): "Klausykite skeptro ir To, kuris jį paskyrė!

10 Ar dar tebėra nedorėlio namuose nedorybės turtai ir pasibjaurėtinai sumažintas saikas?

11 Ar laikyti nekaltais tuos, kurie naudoja neteisingas svarstykles ir apgaulingus svarsčius?

12 Turtuoliai pilni smurto, gyventojai kalba melą ir apgaulę.

13 Taigi ir Aš tave, Izraeli, bausiu dėl tavo nuodėmių!

14 Tu valgysi, bet nepasisotinsi­ liksi alkanas. Ką sutaupysi, to neturėsi, o jei ką išsaugosi­karai sunaikins.

15 Tu sėsi, bet nepjausi; spausi alyvas, bet nesitepsi aliejumi; spausi vynuoges, bet negersi vyno.

16 Jūs vykdote Omrio ir Ahabo nuostatus ir elgiatės pagal jų patarimus. Todėl sunaikinsiu tave, o tavo gyventojai taps pajuoka. Jūs kentėsite mano tautos paniekinimą".

1 Ouvi agora o que diz Jeová: Levanta-te, contende perante os montes, e ouçam os outeiros a tua voz.

2 Ouvi, montes, a controvérsia de Jeová, e vós, fundamentos duráveis da terra; porque Jeová tem uma controvérsia com o seu povo, e com Israel entrará em juízo.

3 Povo meu, que é o que te hei feito? e com que te hei enfadado? dá testemunho contra mim.

4 Pois te fiz sair da terra do Egito, e te remi da casa de escravidão; enviei adiante de ti a Moisés, a Aarão e a Miriam.

5 Povo meu, lembra-te agora do que consultou Balaque, rei de Moabe, e o que lhe respondeu Balaão, filho de Beor; lembra-te desde Sitim até Gilgal, para que conheças as justiças de Jeová.

6 Com que me apresentarei diante de Jeová, e me prostrarei perante o Deus excelso? apresentar-me-ei diante dele com holocaustos, com bezerros dum ano?

7 Agradar-se-á Jeová de milhares de carneiros, ou com miríades de rios de azeite? darei o meu primogênito pela minha transgressão, o fruto do meu corpo pelo pecado da minha alma?

8 Ele te há mostrado, ó homem, o que é bom; e que é o que Jeová requer de ti, senão que procedas com justiça, e ames a misericórdia, e andes humilde com o teu Deus?

9 A voz de Jeová clama à cidade, e o homem de sabedoria verá o teu nome; ouvi a vara, e aquele que a ordenou.

10 Porventura ainda há os tesouros da impiedade na casa dos ímpios, e o efa desfalcado que é abominável?

11 Serei eu inocente com balanças injustas, e com uma bolsa de pesos enganosos?

12 Pois os ricos da cidade estão cheios de violência, e os que habitam nela têm falado mentiras, e a língua deles é enganosa na sua boca.

13 Portanto também eu te feri dum golpe mortal, e te fiz desolada por causa dos teus pecados.

14 Tu comerás, e não te fartarás; a tua humilhação estará no meio de ti; removerás os teus bens, porém não os livrarás; e os que livrares, eu os entregarei à espada.

15 Tu semearás, porém não ceifarás; pisarás a azeitona, porém não te ungirás de azeite; pisarás a víndima, porém não beberás o vinho.

16 Pois se observam os estatutos de Onri, e todas as obras da casa de Acabe, e andais nos conselhos deles; para que eu te faça uma desolação, e os que habitam nela um objeto de vaias. Tereis sobre vós o opróbrio do meu povo.