1 Prisimink savo Kūrėją jaunystėje, nelauk, kol ateis piktos dienos ir metai, apie kuriuos sakysi: "Man jie nepatinka".

2 Nelauk, kol aptems saulės šviesa, mėnulis bei žvaigždės ir nauji debesys užeis po lietaus.

3 Tuomet namų sargai drebės, stiprieji susilenks, malėjos nebedirbs, nes jų bus maža išlikę, o tie, kurie žiūrės pro langus, nieko nebematys;

4 durys į gatvę užsidarys, girnų garsas nusilps; paukščiai prikels savo giesmėmis, o dukterų giesmių nesigirdės.

5 Tuomet jie bijos aukštumų ir baimė bus kelyje. Migdolų medžiai pražys, skėriai taps našta. Žmogus nieko nebenori, jis žengia į savo amžinus namus, ir raudotojai jau vaikščioja gatvėse.

6 Sidabrinis siūlas nutrūks, auksinis dubuo suduš, ąsotis prie šulinio subyrės ir šulinio ratas sulūš.

7 Dulkės sugrįš į žemę, iš kurios kilo, o dvasia­pas Dievą, kuris ją davė.

8 Tuštybių tuštybė,­sako pamokslininkas,­viskas yra tuštybė.

9 Kadangi pamokslininkas buvo išmintingas, jis visą laiką mokė žmones pažinimo. Jis viską ištyrė, apsvarstė ir sudėjo daug patarlių.

10 Pamokslininkas stengėsi surasti tinkamus pasakymus ir tiksliai užrašyti tiesos žodžius.

11 Išmintingųjų žodžiai yra lyg akstinai, jų pamokymai lyg tvirtai įkaltos vinys, ir visa tai davė vienas ganytojas.

12 Mano sūnau, įsidėmėk, kad knygų rašymui nebus galo, o daug besigilindamas į jas nuvarginsi kūną.

13 Paklausykime, kokią galima padaryti išvadą: bijok Dievo ir vykdyk Jo įsakymus, nes tai yra viskas kiekvienam žmogui.

14 Nes Dievas teis visus darbus ir visus paslėptus dalykus­gerus ir blogus.

1 Remember also your Creator in the days of your youth,

before the evil days come, and the years draw near,

when you will say, "I have no pleasure in them;"

2 Before the sun, the light, the moon, and the stars are darkened,

and the clouds return after the rain;

3 in the day when the keepers of the house shall tremble,

and the strong men shall bow themselves,

and the grinders cease because they are few,

and those who look out of the windows are darkened,

4 and the doors shall be shut in the street;

when the sound of the grinding is low,

and one shall rise up at the voice of a bird,

and all the daughters of music shall be brought low;

5 yes, they shall be afraid of heights,

and terrors will be on the way;

and the almond tree shall blossom,

and the grasshopper shall be a burden,

and desire shall fail;

because man goes to his everlasting home,

and the mourners go about the streets;

6 before the silver cord is severed,

or the golden bowl is broken,

or the pitcher is broken at the spring,

or the wheel broken at the cistern,

7 and the dust returns to the earth as it was,

and the spirit returns to God who gave it.

8 "Vanity of vanities," says the Preacher.

"All is vanity!"

9 Further, because the Preacher was wise, he still taught the people knowledge. Yes, he pondered, sought out, and set in order many proverbs. 10 The Preacher sought to find out acceptable words, and that which was written blamelessly, words of truth. 11 The words of the wise are like goads; and like nails well fastened are words from the masters of assemblies, which are given from one shepherd. 12 Furthermore, my son, be admonished: of making many books there is no end; and much study is a weariness of the flesh.

13 This is the end of the matter. All has been heard. Fear God and keep his commandments; for this is the whole duty of man. 14 For God will bring every work into judgment, with every hidden thing, whether it is good, or whether it is evil.