1 Badas sunkiai slėgė šalį.

2 Kai jie sunaudojo javus, atsigabentus iš Egipto, jų tėvas sakė jiems: "Vėl keliaukite ir nupirkite mums maisto".

3 Judas jam atsakė: "Tas vyras mus griežtai įspėjo nepasirodyti jam be jauniausiojo brolio.

4 Jei leisi su mumis mūsų brolį, keliausime ir nupirksime maisto.

5 Bet jeigu neleisi, neisime, nes tas vyras mums pasakė: ‘Nematysite mano veido, jei jūsų brolio nebus su jumis!’ "

6 Izraelis atsakė: "Kodėl jūs man padarėte tokį skausmą, sakydami tam vyrui turį dar vieną brolį?"

7 Jie atsakė: "Tas vyras nuodugniai klausinėjo apie mus ir mūsų giminę: ‘Ar jūsų tėvas gyvas? Ar dar turite kokį brolį?’ Mes jam atsakėme į šituos klausimus. Argi galėjome žinoti, kad jis lieps atvesti mūsų brolį?"

8 Judas kalbėjo savo tėvui Izraeliui: "Leisk berniuką su manimi, kad galėtume vykti ir nemirtume badu mes, tu ir mūsų vaikai.

9 Aš laiduoju už jį! Iš mano rankos jo pareikalausi. Jei aš jo neparvesiu, būsiu tau nusikaltęs visą amžių.

10 Jei nebūtume delsę, būtume jau antrą kartą sugrįžę".

11 Tada jų tėvas Izraelis tarė: "Jei taip, darykite! Pasiimkite į savo maišus geriausių šio krašto vaisių ir nugabenkite tam vyrui dovanų: truputį balzamo, medaus, kvepiančių žolių, miros, riešutų ir migdolų.

12 Dvigubai tiek pinigų pasiimkite su savimi ir pinigus, kurie buvo jūsų maišuose, grąžinkite iš savo rankų. Gal buvo kokia klaida?

13 Imkite taip pat savo brolį ir keliaukite pas tą vyrą.

14 O visagalis Dievas tesuteikia jums malonę to vyro akivaizdoje, kad jis paleistų jums jūsų brolį ir Benjaminą! O jei aš tapsiu bevaikis, tai ir būsiu bevaikis".

15 Vyrai pasiėmė dovanų, dvigubai tiek pinigų ir Benjaminą ir, nukeliavę į Egiptą, prisistatė Juozapui.

16 Juozapas, pamatęs Benjaminą su jais, tarė savo namų prievaizdui: "Įvesk tuos vyrus į namus, papjauk gyvulį ir paruošk maisto, nes jie pietaus su manimi!"

17 Jis padarė, kaip Juozapas buvo įsakęs, ir įvedė juos į jo namus.

18 Jie nusigando, kai juos įvedė į Juozapo namus, ir vienas kitam kalbėjo: "Mus veda dėl pinigų, kuriuos radome savo maišuose, kad apkaltintų, suimtų, padarytų mus vergais ir paimtų mūsų asilus".

19 Todėl jie kreipėsi į Juozapo namų prievaizdą, užkalbindami jį prieangyje:

20 "Valdove, paklausyk mūsų! Kai atvykome pirmą kartą pirkti maisto,

21 tai grįždami užeigoje atrišome maišus ir kiekvieno mūsų visi pinigai buvo maišuose; mes atnešėme juos atgal.

22 Be to, atsinešėme su savimi dar kitų pinigų maistui pirkti. Mes nežinome, kas įdėjo mums pinigus į maišus".

23 Jis atsakė: "Būkite ramūs! Nebijokite! Jūsų ir jūsų tėvo Dievas įdėjo jums lobį į maišus. Aš gavau jūsų pinigus". Ir jis atvedė Simeoną pas juos.

24 Po to jis įvedė juos į Juozapo namus ir padavė vandens nusiplauti kojoms; jis pašėrė ir jų asilus.

25 Ir jie paruošė dovaną, laukdami Juozapo ateinant vidudienį, nes jie girdėjo, kad ten valgys pietus.

26 Juozapui parėjus namo, jie atnešė jam dovaną, kurią turėjo su savimi, ir nusilenkė jam iki žemės.

27 Jis klausinėjo, kaip jiems sekasi: "Ar sveikas jūsų senasis tėvas, apie kurį pasakojote? Ar jis dar gyvas?"

28 Jie atsakė: "Tavo tarnas, mūsų tėvas, yra sveikas ir gyvas". Jie vėl žemai nusilenkė.

29 Pamatęs savo brolį Benjaminą, savo motinos sūnų, klausė: "Ar šitas yra jūsų jauniausiasis brolis, apie kurį pasakojote?" Ir tarė jam: "Dievas tebūna tau malonus, mano sūnau!"

30 Juozapas išskubėjo, nes jis susijaudino dėl brolio ir ieškojo vietos išsiverkti. Ir įėjo į savo kambarį, ir ten verkė.

31 Jis nusiprausė veidą, išėjo ir susitvardęs tarė: "Paduokite valgį!"

32 Jie padėjo Juozapui atskirai, broliams atskirai, su juo valgiusiems egiptiečiams taip pat atskirai. Mat egiptiečiai negali valgyti drauge su hebrajais, nes tai jiems yra pasibjaurėjimas.

33 Jie susėdo prieš jį, pirmagimis pagal savo pirmagimystę, o jauniausias pagal savo jaunumą. Ir jie žvilgčiojo vienas į kitą nustebę.

34 Valgiai jiems buvo nešami iš Juozapui skirtų patiekalų, bet Benjaminas gavo penkis kartus daugiau negu kiti. Jie gėrė vyną ir linksminosi su juo.

1 The famine was severe in the land. 2 When they had eaten up the grain which they had brought out of Egypt, their father said to them, "Go again, buy us a little more food."

3 Judah spoke to him, saying, "The man solemnly warned us, saying, ‘You shall not see my face, unless your brother is with you.’ 4 If you’ll send our brother with us, we’ll go down and buy you food; 5 but if you don’t send him, we won’t go down, for the man said to us, ‘You shall not see my face, unless your brother is with you.’"

6 Israel said, "Why did you treat me so badly, telling the man that you had another brother?"

7 They said, "The man asked directly concerning ourselves, and concerning our relatives, saying, ‘Is your father still alive? Have you another brother?’ We just answered his questions. Is there any way we could know that he would say, ‘Bring your brother down?’"

8 Judah said to Israel, his father, "Send the boy with me, and we’ll get up and go, so that we may live, and not die, both we, and you, and also our little ones. 9 I’ll be collateral for him. From my hand will you require him. If I don’t bring him to you, and set him before you, then let me bear the blame forever; 10 for if we hadn’t delayed, surely we would have returned a second time by now."

11 Their father, Israel, said to them, "If it must be so, then do this: Take from the choice fruits of the land in your bags, and carry down a present for the man, a little balm, a little honey, spices and myrrh, nuts, and almonds; 12 and take double money in your hand, and take back the money that was returned in the mouth of your sacks. Perhaps it was an oversight. 13 Take your brother also, get up, and return to the man. 14 May God Almighty give you mercy before the man, that he may release to you your other brother and Benjamin. If I am bereaved of my children, I am bereaved."

15 The men took that present, and they took double money in their hand, and Benjamin; and got up, went down to Egypt, and stood before Joseph. 16 When Joseph saw Benjamin with them, he said to the steward of his house, "Bring the men into the house, and butcher an animal, and prepare; for the men will dine with me at noon."

17 The man did as Joseph commanded, and the man brought the men to Joseph’s house. 18 The men were afraid, because they were brought to Joseph’s house; and they said, "Because of the money that was returned in our sacks the first time, we’re brought in; that he may seek occasion against us, attack us, and seize us as slaves, along with our donkeys." 19 They came near to the steward of Joseph’s house, and they spoke to him at the door of the house, 20 and said, "Oh, my lord, we indeed came down the first time to buy food. 21 When we came to the lodging place, we opened our sacks, and behold, each man’s money was in the mouth of his sack, our money in full weight. We have brought it back in our hand. 22 We have brought down other money in our hand to buy food. We don’t know who put our money in our sacks."

23 He said, "Peace be to you. Don’t be afraid. Your God, and the God of your father, has given you treasure in your sacks. I received your money." He brought Simeon out to them. 24 The man brought the men into Joseph’s house, and gave them water, and they washed their feet. He gave their donkeys fodder. 25 They prepared the present for Joseph’s coming at noon, for they heard that they should eat bread there.

26 When Joseph came home, they brought him the present which was in their hand into the house, and bowed themselves down to the earth before him. 27 He asked them of their welfare, and said, "Is your father well, the old man of whom you spoke? Is he yet alive?"

28 They said, "Your servant, our father, is well. He is still alive." They bowed down humbly. 29 He lifted up his eyes, and saw Benjamin, his brother, his mother’s son, and said, "Is this your youngest brother, of whom you spoke to me?" He said, "God be gracious to you, my son." 30 Joseph hurried, for his heart yearned over his brother; and he sought a place to weep. He entered into his room, and wept there. 31 He washed his face, and came out. He controlled himself, and said, "Serve the meal."

32 They served him by himself, and them by themselves, and the Egyptians who ate with him by themselves, because the Egyptians don’t eat with the Hebrews, for that is an abomination to the Egyptians. 33 They sat before him, the firstborn according to his birthright, and the youngest according to his youth, and the men marveled with one another. 34 He sent portions to them from before him, but Benjamin’s portion was five times as much as any of theirs. They drank, and were merry with him.