1 Kupinas Šventosios Dvasios Jėzus grįžo nuo Jordano, ir Dvasia Jį nuvedė į dykumą
2 keturiasdešimčiai dienų, ir Jis buvo velnio gundomas. Jis nieko nevalgė per tas dienas ir, joms pasibaigus, buvo alkanas.
3 Tada velnias Jam tarė: "Jei Tu Dievo Sūnus, liepk, kad šitas akmuo pavirstų duona".
4 Jėzus jam atsakė: "Parašyta: ‘Žmogus gyvens ne viena duona, bet kiekvienu Dievo žodžiu’ ".
5 Tada velnias, užvedęs Jį į aukštą kalną, viena akimirka parodė Jam visas pasaulio karalystes.
6 Velnias Jam tarė: "Duosiu Tau visą jų valdžią ir šlovę; jos man atiduotos, ir kam noriu, tam jas duodu.
7 Todėl, jei parpuolęs pagarbinsi mane, visa bus Tavo".
8 O Jėzus jam atsakė: "Eik šalin nuo manęs, šėtone! Parašyta: ‘Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir Jam vienam tetarnauk!’ "
9 Velnias nusivedė Jį į Jeruzalę, pastatė ant šventyklos šelmens ir tarė: "Jei Tu Dievo Sūnus, pulk žemyn,
10 nes parašyta: ‘Jis lieps savo angelams saugoti Tave,
11 ir jie nešios Tave ant rankų, kad neužsigautum kojos į akmenį’ ".
12 Jėzus jam atsakė: "Pasakyta: ‘Negundyk Viešpaties, savo Dievo!’ "
13 Baigęs visus gundymus, velnias pasitraukė nuo Jo iki laiko.
14 Su Dvasios jėga Jėzus grįžo į Galilėją, ir visame krašte pasklido apie Jį garsas.
15 Jis mokė jų sinagogose, visų gerbiamas.
16 Jis atėjo į Nazaretą, kur buvo užaugęs. Sabato dieną, kaip pratęs, nuėjo į sinagogą ir atsistojo skaityti.
17 Jam padavė pranašo Izaijo knygos ritinį. Atvyniojęs ritinį, Jis rado vietą, kur parašyta:
18 "Viešpaties Dvasia ant manęs, nes Jis patepė mane skelbti Gerąją naujieną vargšams, pasiuntė mane gydyti tų, kurių širdys sudužusios, skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiemsregėjimo, siuntė vaduoti prislėgtųjų
19 ir skelbti maloningųjų Viešpaties metų".
20 Suvyniojęs knygos ritinį, Jėzus grąžino jį patarnautojui ir atsisėdo; visų sinagogoje esančių akys buvo įsmeigtos į Jį.
21 Ir Jis pradėjo jiems kalbėti: "Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai".
22 Visi Jam pritarė ir stebėjosi maloniais žodžiais, sklindančiais iš Jo lūpų. Ir jie sakė: "Argi Jis ne Juozapo sūnus?!"
23 O Jėzus jiems atsakė: "Jūs, be abejo, man priminsite patarlę: ‘Gydytojau, pats pasigydyk’padaryk ir čia, savo tėviškėje, darbų, kokių girdėjome buvus Kafarnaume".
24 Ir Jis tarė: "Iš tiesų sakau jums: joks pranašas nepriimamas savo tėviškėje.
25 Bet sakau jums tiesą: daug našlių buvo Izraelyje Elijo dienomis, kai dangus buvo uždarytas trejus metus ir šešis mėnesius ir baisus badas ištiko visą kraštą.
26 Bet nė pas vieną iš jų nebuvo siųstas Elijas, o tik pas našlę Sidono mieste, Sareptoje.
27 Taip pat pranašo Eliziejaus laikais daug buvo raupsuotųjų Izraelyje, bet nė vienas iš jų nebuvo išgydytas, tik siras Naamanas".
28 Visi, kurie buvo sinagogoje, tai išgirdę, labai užsirūstino;
29 pakilę išvarė Jį iš miesto, iki šlaito to kalno, ant kurio pastatytas jų miestas, ir norėjo nustumti Jį žemyn.
30 Bet Jėzus, praėjęs tarp jų, pasišalino.
31 Jis nuėjo į Galilėjos miestą Kafarnaumą ir kiekvieną sabatą mokė žmones.
32 Jie labai stebėjosi Jo mokymu, nes Jo žodžiai buvo su valdžia.
33 Sinagogoje buvo žmogus, kuris turėjo netyrą demonišką dvasią. Jis pradėjo garsiai šaukti:
34 "Šalin! Ko Tau iš mūsų reikia, Jėzau iš Nazareto?! Gal atėjai mūsų pražudyti? Aš žinau, kas Tu: Dievo Šventasis!"
35 Jėzus sudraudė jį: "Nutilk ir išeik iš jo!" Nubloškęs žmogų į vidurį, demonas išėjo, nė kiek jo nesužeidęs.
36 Visi nustėro ir kalbėjosi: "Kas tai per žodis: Jis su valdžia ir jėga įsakinėja netyrosioms dvasioms, ir tos pasitraukia?!"
37 Garsas apie Jį plito visose aplinkinėse vietovėse.
38 Iš sinagogos Jėzus atėjo į Simono namus. Simono uošvė labai karščiavo, ir jie prašė jai pagalbos.
39 Atsistojęs prie jos galvūgalio, Jis sudraudė karštligę, ir toji dingo. Ji iškart atsikėlė ir jiems patarnavo.
40 Saulei leidžiantis, visi, kurie turėjo ligonių, įvairiomis ligomis sergančių, vedė juos prie Jėzaus, o Jis gydė, ant kiekvieno uždėdamas rankas.
41 Iš daugelio išeidavo demonai, šaukdami: "Tu Dievo Sūnus!" Bet Jis drausdavo juos, neleisdamas jiems kalbėti, nes jie žinojo Jį esant Kristų.
42 Dienai išaušus, Jis išėjęs pasitraukė į negyvenamą vietą. Minios Jo ieškojo ir, atėjusios pas Jį, bandė sulaikyti Jį, kad jų nepaliktų.
43 Jis jiems tarė: "Ir kitiems miestams turiu skelbti Gerąją naujieną apie Dievo karalystę, nes tam esu siųstas".
44 Ir Jis pamokslavo Galilėjos sinagogose.
1 Jesus, full of the Holy Spirit, returned from the Jordan and was led by the Spirit into the wilderness 2 for forty days, being tempted by the devil. He ate nothing in those days. Afterward, when they were completed, he was hungry.
3 The devil said to him, "If you are the Son of God, command this stone to become bread."
4 Jesus answered him, saying, "It is written, ‘Man shall not live by bread alone, but by every word of God.’"
5 The devil, leading him up on a high mountain, showed him all the kingdoms of the world in a moment of time. 6 The devil said to him, "I will give you all this authority and their glory, for it has been delivered to me, and I give it to whomever I want. 7 If you therefore will worship before me, it will all be yours."
8 Jesus answered him, "Get behind me, Satan! For it is written, ‘You shall worship the Lord your God, and you shall serve him only.’"
9 He led him to Jerusalem and set him on the pinnacle of the temple, and said to him, "If you are the Son of God, cast yourself down from here, 10 for it is written,
‘He will put his angels in charge of you, to guard you;’
11 and,
‘On their hands they will bear you up,
lest perhaps you dash your foot against a stone.’"
12 Jesus answering, said to him, "It has been said, ‘You shall not tempt the Lord your God.’"
13 When the devil had completed every temptation, he departed from him until another time.
14 Jesus returned in the power of the Spirit into Galilee, and news about him spread through all the surrounding area. 15 He taught in their synagogues, being glorified by all.
16 He came to Nazareth, where he had been brought up. He entered, as was his custom, into the synagogue on the Sabbath day, and stood up to read. 17 The book of the prophet Isaiah was handed to him. He opened the book, and found the place where it was written,
18 "The Spirit of the Lord is on me,
because he has anointed me to preach good news to the poor.
He has sent me to heal the broken hearted,
to proclaim release to the captives,
recovering of sight to the blind,
to deliver those who are crushed,
19 and to proclaim the acceptable year of the Lord."
20 He closed the book, gave it back to the attendant, and sat down. The eyes of all in the synagogue were fastened on him. 21 He began to tell them, "Today, this Scripture has been fulfilled in your hearing."
22 All testified about him and wondered at the gracious words which proceeded out of his mouth; and they said, "Isn’t this Joseph’s son?"
23 He said to them, "Doubtless you will tell me this proverb, ‘Physician, heal yourself! Whatever we have heard done at Capernaum, do also here in your hometown.’" 24 He said, "Most certainly I tell you, no prophet is acceptable in his hometown. 25 But truly I tell you, there were many widows in Israel in the days of Elijah, when the sky was shut up three years and six months, when a great famine came over all the land. 26 Elijah was sent to none of them, except to Zarephath, in the land of Sidon, to a woman who was a widow. 27 There were many lepers in Israel in the time of Elisha the prophet, yet not one of them was cleansed, except Naaman, the Syrian."
28 They were all filled with wrath in the synagogue as they heard these things. 29 They rose up, threw him out of the city, and led him to the brow of the hill that their city was built on, that they might throw him off the cliff. 30 But he, passing through the middle of them, went his way.
31 He came down to Capernaum, a city of Galilee. He was teaching them on the Sabbath day, 32 and they were astonished at his teaching, for his word was with authority. 33 In the synagogue there was a man who had a spirit of an unclean demon; and he cried out with a loud voice, 34 saying, "Ah! what have we to do with you, Jesus of Nazareth? Have you come to destroy us? I know who you are: the Holy One of God!"
35 Jesus rebuked him, saying, "Be silent and come out of him!" When the demon had thrown him down in the middle of them, he came out of him, having done him no harm.
36 Amazement came on all and they spoke together, one with another, saying, "What is this word? For with authority and power he commands the unclean spirits, and they come out!" 37 News about him went out into every place of the surrounding region.
38 He rose up from the synagogue and entered into Simon’s house. Simon’s mother-in-law was afflicted with a great fever, and they begged him to help her. 39 He stood over her and rebuked the fever, and it left her. Immediately she rose up and served them. 40 When the sun was setting, all those who had any sick with various diseases brought them to him; and he laid his hands on every one of them, and healed them. 41 Demons also came out of many, crying out and saying, "You are the Christ, the Son of God!" Rebuking them, he didn’t allow them to speak, because they knew that he was the Christ.
42 When it was day, he departed and went into an uninhabited place and the multitudes looked for him, and came to him, and held on to him, so that he wouldn’t go away from them. 43 But he said to them, "I must preach the good news of God’s Kingdom to the other cities also. For this reason I have been sent." 44 He was preaching in the synagogues of Galilee.