1 Jokūbas keliaudamas atėjo į rytų šalį.
2 Jis pamatė šulinį ir prie jo sugulusias tris avių bandas; iš to šulinio girdydavo bandas. Ant šulinio angos buvo užristas didelis akmuo.
3 Suvarius visas bandas, atrisdavo tą akmenį nuo šulinio angos ir pagirdydavo avis, po to vėl užrisdavo tą akmenį.
4 Jokūbas klausė: "Broliai, iš kur jūs esate?" Tie atsakė: "Iš Charano".
5 Jis vėl klausė: "Ar pažįstate Labaną, Nahoro sūnų?" Jie atsakė: "Pažįstame".
6 Jis klausė: "Kaip jam sekasi?" Tie atsakė: "Gerai. Štai jo duktė Rachelė ateina su avimis!"
7 Jokūbas tarė: "Dar anksti, ne laikas suvaryti gyvulius. Pagirdykite avis ir ganykite!"
8 Bet jie atsakė: "Negalime, kol suvarys visas bandas ir nuris tą akmenį nuo šulinio angos. Tik tada pagirdysime avis".
9 Jam bekalbant su jais, Rachelė atėjo su savo tėvo avimis, kurias ji ganė.
10 Jokūbas, pamatęs Rachelę, savo dėdės Labano dukterį, ir savo dėdės Labano avis, priėjęs nurito akmenį nuo šulinio angos ir pagirdė savo motinos brolio Labano avis.
11 Po to Jokūbas pabučiavo Rachelę ir balsu pravirko.
12 Jokūbas pasisakė jai esąs jos tėvo brolis, Rebekos sūnus. Ta nubėgusi pranešė tėvui.
13 Labanas, išgirdęs žinią apie savo sesers sūnų Jokūbą, atbėgo jo pasitikti; jį apkabinęs ir pabučiavęs, nusivedė į savo namus, o tas viską išsipasakojo Labanui.
14 Labanas jam tarė: "Tikrai tu esi mano kūnas ir mano kaulas!" Jis gyveno pas jį visą mėnesį.
15 Ir Labanas tarė Jokūbui: "Ar dėl to, kad esi mano brolis, turėtum man veltui tarnauti? Pasakyk, kuo tau atlyginti?"
16 Labanas turėjo dvi dukteris: vyresnioji vardu Lėja, o jaunesniojiRachelė.
17 Lėjos akys buvo silpnos, o Rachelė buvo gražaus veido ir dailios išvaizdos.
18 Jokūbas pamilo Rachelę ir pasakė: "Aš tau tarnausiu septynerius metus už jaunesniąją dukterį Rachelę".
19 Labanas atsakė: "Mieliau aš ją duosiu tau negu kitam. Lik pas mane!"
20 Jokūbas tarnavo už Rachelę septynerius metus. Kadangi jis mylėjo ją, jam tas laikas atrodė kaip kelios dienos.
21 Po to Jokūbas tarė Labanui: "Duok man mano žmoną, nes atėjo laikas, kad pas ją įeičiau!"
22 Labanas sukvietė visus tos vietovės žmones ir iškėlė puotą.
23 Vakare jis įvedė savo dukterį Lėją pas jį, ir jis įėjo pas ją.
24 Labanas davė Lėjai savo tarnaitę Zilpą.
25 Rytui išaušus, pasirodė, kad tai buvo Lėja. Tada jis tarė Labanui: "Ką man padarei! Ar ne už Rachelę tarnavau? Kam tad mane apgavai?"
26 Labanas atsakė: "Mūsų krašte taip nedaro, kad išleistų jaunesniąją anksčiau už vyresniąją.
27 Pabaik šią savaitę, po to duosiu tau Rachelę, už kurią tarnausi dar kitus septynerius metus!"
28 Jokūbas sutiko ir pabaigė tą savaitę. Tada Labanas davė jam savo dukterį Rachelę už žmoną.
29 Labanas davė savo dukteriai Rachelei tarnaitę Bilhą.
30 Jis įėjo ir pas Rachelę ir mylėjo ją labiau už Lėją; ir tarnavo dar kitus septynerius metus.
31 Viešpats matydamas, kad Jokūbas Lėjos nemylėjo, padarė ją vaisingą, o Rachelęnevaisingą.
32 Lėja pastojo ir pagimdė sūnų, kurį pavadino Rubenu, nes ji sakė: "Viešpats atsižvelgė į mano sielvartą; dabar mane mylės mano vyras".
33 Ji pagimdė kitą sūnų ir tarė: "Kadangi Viešpats išgirdo, kad manęs nemyli, Jis davė man dar ir šitą". Ji pavadino jį Simeonu.
34 Po to ji vėl pagimdė sūnų ir tarė: "Dabar mano vyras prisiriš prie manęs, nes aš jam pagimdžiau tris sūnus". Todėl ji pavadino jį Leviu.
35 Ji vėl pastojo ir pagimdė sūnų, ir tarė: "Dabar šlovinsiu Viešpatį". Todėl ji pavadino jį Judu. Po to ji liovėsi gimdžiusi.
1 And Jacob lifteth up his feet, and goeth towards the land of the sons of the east;
2 and he looketh, and lo, a well in the field, and lo, there three droves of a flock crouching by it, for from that well they water the droves, and the great stone [is] on the mouth of the well.
3 (When thither have all the droves been gathered, and they have rolled the stone from off the mouth of the well, and have watered the flock, then they have turned back the stone on the mouth of the well to its place.)
4 And Jacob saith to them, `My brethren, from whence [are] ye?` and they say, `We [are] from Haran.`
5 And he saith to them, `Have ye known Laban, son of Nahor?` and they say, `We have known.`
6 And he saith to them, `Hath he peace?` and they say, `Peace; and lo, Rachel his daughter is coming with the flock.`
7 And he saith, `Lo, the day [is] still great, [it is] not time for the cattle to be gathered; water ye the flock, and go, delight yourselves.`
8 And they say, `We are not able, till that all the droves be gathered together, and they have rolled away the stone from the mouth of the well, and we have watered the flock.`
9 He is yet speaking with them, and Rachel hath come with the flock which her father hath, for she [is] shepherdess;
10 and it cometh to pass when Jacob hath seen Rachel, daughter of Laban his mother`s brother, and the flock of Laban his mother`s brother, that Jacob cometh nigh and rolleth the stone from off the mouth of the well, and watereth the flock of Laban his mother`s brother.
11 And Jacob kisseth Rachel, and lifteth up his voice, and weepeth,
12 and Jacob declareth to Rachel that he [is] her father`s brother, and that he [is] Rebekah`s son, and she runneth and declareth to her father.
13 And it cometh to pass, when Laban heareth the report of Jacob his sister`s son, that he runneth to meet him, and embraceth him, and kisseth him, and bringeth him in unto his house; and he recounteth to Laban all these things,
14 and Laban saith to him, `Only my bone and my flesh [art] thou;` and he dwelleth with him a month of days.
15 And Laban saith to Jacob, `Is it because thou [art] my brother that thou hast served me for nought? declare to me what [is] thy hire.`
16 And Laban hath two daughters, the name of the elder [is] Leah, and the name of the younger Rachel,
17 and the eyes of Leah [are] tender, and Rachel hath been fair of form and fair of appearance.
18 And Jacob loveth Rachel, and saith, `I serve thee seven years for Rachel thy younger daughter:`
19 and Laban saith, `It is better for me to give her to thee than to give her to another man; dwell with me;`
20 and Jacob serveth for Rachel seven years; and they are in his eyes as some days, because of his loving her.
21 And Jacob saith unto Laban, `Give up my wife, for my days have been fulfilled, and I go in unto her;`
22 and Laban gathereth all the men of the place, and maketh a banquet.
23 And it cometh to pass in the evening, that he taketh Leah, his daughter, and bringeth her in unto him, and he goeth in unto her;
24 and Laban giveth to her Zilpah, his maid-servant, to Leah his daughter, a maid-servant.
25 And it cometh to pass in the morning, that lo, it [is] Leah; and he saith unto Laban, `What [is] this thou hast done to me? for Rachel have I not served with thee? and why hast thou deceived me?`
26 And Laban saith, `It is not done so in our place, to give the younger before the first-born;
27 fulfil the week of this one, and we give to thee also this one, for the service which thou dost serve with me yet seven other years.`
28 And Jacob doth so, and fulfilleth the week of this one, and he giveth to him Rachel his daughter, to him for a wife;
29 and Laban giveth to Rachel his daughter Bilhah his maid-servant, for a maid-servant to her.
30 And he goeth in also unto Rachel, and he also loveth Rachel more than Leah; and he serveth with him yet seven other years.
31 And Jehovah seeth that Leah [is] the hated one, and He openeth her womb, and Rachel [is] barren;
32 and Leah conceiveth, and beareth a son, and calleth his name Reuben, for she said, `Because Jehovah hath looked on mine affliction; because now doth my husband love me.`
33 And she conceiveth again, and beareth a son, and saith, `Because Jehovah hath heard that I [am] the hated one, He also giveth to me even this [one];` and she calleth his name Simeon.
34 And she conceiveth again, and beareth a son, and saith, `Now [is] the time, my husband is joined unto me, because I have born to him three sons,` therefore hath [one] called his name Levi.
35 And she conceiveth again, and beareth a son, and saith this time, `I praise Jehovah;` therefore hath she called his name Judah; and she ceaseth from bearing.