1 Kartą Lėjos duktė Dina išėjo pasižiūrėti tos šalies dukterų.
2 Šalies kunigaikščio hivo Hamoro sūnus Sichemas, ją pamatęs, nutvėrė ir išprievartavo.
3 Jo siela prisirišo prie Jokūbo dukters Dinos. Jis pamilo mergaitę ir meiliai kalbėjo su ja.
4 Sichemas prašė savo tėv o Hamoro: "Leisk man vesti šią mergaitę!"
5 Jokūbas sužinojo, kad Sichemas išprievartavo jo dukterį Diną; kadangi jo sūnūs buvo prie gyvulių laukuose, Jokūbas tylėjo, kol jie pareis.
6 Sichemo tėvas Hamoras atėjo pas Jokūbą, norėdamas su juo pasikalbėti.
7 Jokūbo sūnūs, tai išgirdę, parėjo iš laukų. Jie įsižeidė ir labai supyko, nes Sichemas padarė gėdą Izraeliui, gulėdamas su Jokūbo dukterimi, nors nederėjo taip daryti.
8 Hamoras kalbėjosi su jais: "Mano sūnaus Sichemo siela ilgisi jūsų dukters. Prašau, leiskite mano sūnui ją vesti.
9 Susigiminiuokime: duokite mums savo dukteris, o mūsų dukteris veskite!
10 Gyvenkite pas mus. Kraštas jums yra atviras. Pasilikite ir laisvai jame gyvenkite ir įsigykite čia nuosavybę".
11 Ir Sichemas kalbėjo Dinos tėvui ir broliams: "O kad rasčiau malonę jūsų akyse! Ko tik iš manęs paprašysite, duosiu.
12 Prašykite pačio didžiausio kraičio ir dovanos; aš viską duosiu, ko paprašysite, tik leiskite man vesti mergaitę!"
13 Jokūbo sūnūs klastingai kalbėjo su Sichemu ir jo tėvu Hamoru, nes Sichemas buvo išprievartavęs jų seserį Diną.
14 Jie sakė jiems: "Mes negalime to padarytiišleisti savo seserį už vyro, kuris yra neapipjaustytas, nes tai būtų mums negarbė ir gėda.
15 Sutiksime su jumis tik su sąlyga, jei jūs tapsite kaip mes ir kiekvienas vyras tarp jūsų bus apipjaustytas.
16 Tada mes leisime jums vesti savo dukteris ir vesime jūsų; liksime pas jus gyventi ir tapsime viena tauta.
17 Bet jei mūsų nepaklausysite ir neapsipjaustysite, pasiimsime savo dukterį ir išeisime".
18 Jų žodžiai patiko Hamorui ir jo sūnui Sichemui.
19 Jaunuolis nedelsė įvykdyti pasiūlymo, nes jis buvo įsimylėjęs Jokūbo dukterį. O jis buvo žymiausias savo tėvo namuose.
20 Hamoras ir jo sūnus Sichemas atėjo prie miesto vartų ir kalbėjo savo miesto vyrams:
21 "Šitie žmonės yra taikingi mūsų atžvilgiu. Jie telieka gyventi ir laisvai verstis mūsų krašte. Kraštas juk platus! Jų dukteris vesime, o savo dukteris leisime tekėti už jų.
22 Tie žmonės sutinka gyventi pas mus ir tapti viena tauta tik su šita sąlyga, jei kiekvienas mūsų vyras apsipjaustys, kaip jie yra apipjaustyti.
23 Jų galvijai, jų manta ir visi gyvuliai priklausys mums. Sutikime su jais, ir jie liks pas mus gyventi!"
24 Visi miesto vyrai paklausė Hamoro ir jo sūnaus Sichemo ir buvo apipjaustyti.
25 Trečią dieną, kai jiems labai skaudėjo, du Jokūbo sūnūs, Simeonas ir Levis, Dinos broliai, pasiėmė savo kardus ir, drąsiai atėję į miestą, išžudė visus vyrus.
26 Jie taip pat nužudė Hamorą ir jo sūnų Sichemą, paėmė Diną iš Sichemo namų ir išėjo.
27 Jokūbo sūnūs atėjo prie nužudytųjų ir apiplėšė miestą, keršydami už sesers išniekinimą.
28 Pasiėmė jų avis, galvijus, asilus ir visa, kas buvo mieste ir laukuose.
29 Pagrobė visą jų turtą, vaikus ir žmonas išsivedė į nelaisvę ir išplėšė viską, kas buvo namuose.
30 Jokūbas tarė Simeonui ir Leviui: "Jūs pridarėte man bėdos, padarydami mane nekenčiamą tarp šios šalies gyventojų, tarp kanaaniečių ir perizų. Mūsų labai mažai; jie susirinks prieš mane ir nužudys mane. Taip aš ir mano namai bus sunaikinti".
31 Sūnūs atsakė: "Argi jam buvo leista pasielgti su mūsų seserimi kaip su paleistuve?"
1 And Dinah, daughter of Leah, whom she hath borne to Jacob, goeth out to look on the daughters of the land,
2 and Shechem, son of Hamor the Hivite, a prince of the land, seeth her, and taketh her, and lieth with her, and humbleth her;
3 and his soul cleaveth to Dinah, daughter of Jacob, and he loveth the young person, and speaketh unto the heart of the young person.
4 And Shechem speaketh unto Hamor his father, saying, `Take for me this damsel for a wife.`
5 And Jacob hath heard that he hath defiled Dinah his daughter, and his sons were with his cattle in the field, and Jacob kept silent till their coming.
6 And Hamor, father of Shechem, goeth out unto Jacob to speak with him;
7 and the sons of Jacob came in from the field when they heard, and the men grieve themselves, and it [is] very displeasing to them, for folly he hath done against Israel, to lie with the daughter of Jacob -- and so it is not done.
8 And Hamor speaketh with them, saying, `Shechem, my son, his soul hath cleaved to your daughter; give her, I pray you, to him for a wife,
9 and join ye in marriage with us; your daughters ye give to us, and our daughters ye take to yourselves,
10 and with us ye dwell, and the land is before you; dwell ye and trade [in] it, and have possessions in it.`
11 And Shechem saith unto her father, and unto her brethren, `Let me find grace in your eyes, and that which ye say unto me, I give;
12 multiply on me exceedingly dowry and gift, and I give as ye say unto me, and give to me the young person for a wife.`
13 And the sons of Jacob answer Shechem and Hamor his father deceitfully, and they speak (because he defiled Dinah their sister),
14 and say unto them, `We are not able to do this thing, to give our sister to one who hath a foreskin: for it [is] a reproach to us.
15 `Only for this we consent to you; if ye be as we, to have every male of you circumcised,
16 then we have given our daughters to you, and your daughters we take to ourselves, and we have dwelt with you, and have become one people;
17 and if ye hearken not unto us to be circumcised, then we have taken our daughter, and have gone.`
18 And their words are good in the eyes of Hamor, and in the eyes of Shechem, Hamor`s son;
19 and the young man delayed not to do the thing, for he had delight in Jacob`s daughter, and he is honourable above all the house of his father.
20 And Hamor cometh -- Shechem his son also -- unto the gate of their city, and they speak unto the men of their city, saying,
21 `These men are peaceable with us; then let them dwell in the land, and trade [in] it; and the land, lo, [is] wide before them; their daughters let us take to ourselves for wives, and our daughters give to them.
22 `Only for this do the men consent to us, to dwell with us, to become one people, in every male of us being circumcised, as they are circumcised;
23 their cattle, and their substance, and all their beasts -- are they not ours? only let us consent to them, and they dwell with us.`
24 And unto Hamor, and unto Shechem his son, hearken do all those going out of the gate of his city, and every male is circumcised, all those going out of the gate of his city.
25 And it cometh to pass, on the third day, in their being pained, that two of the sons of Jacob, Simeon and Levi, Dinah`s brethren, take each his sword, and come in against the city confidently, and slay every male;
26 and Hamor, and Shechem his son, they have slain by the mouth of the sword, and they take Dinah out of Shechem`s house, and go out.
27 Jacob`s sons have come in upon the wounded, and they spoil the city, because they had defiled their sister;
28 their flock and their herd, and their asses, and that which [is] in the city, and that which [is] in the field, have they taken;
29 and all their wealth, and all their infants, and their wives they have taken captive, and they spoil also all that [is] in the house.
30 And Jacob saith unto Simeon and unto Levi, `Ye have troubled me, by causing me to stink among the inhabitants of the land, among the Canaanite, and among the Perizzite: and I [am] few in number, and they have been gathered against me, and have smitten me, and I have been destroyed, I and my house.`
31 And they say, `As a harlot doth he make our sister?`