1 Štai Viešpats, kareivijų Dievas, atims iš Jeruzalės ir Judo ramstį ir lazdą, duonos ir vandens atsargas,

2 karžygį ir karį, teisėją ir pranašą, žynį ir vyresnįjį,

3 penkiasdešimtininką ir kilmingąjį, patarėją, įgudusį amatininką ir iškalbingą kalbėtoją.

4 Vaikai bus jų kunigaikščiai, juos valdys kūdikiai.

5 Žmonės skriaus vienas kitą, net savo artimą. Vaikai bus pasipūtę prieš vyresniuosius, niekam tikę prieš kilminguosius.

6 Tada žmogus, nutvėręs savo brolį iš tėvo namų, sakys: "Tu dar turi apsiaustą, būk mūsų vadas. Šie griuvėsiai tebūna tavo valdžioje".

7 Jis atsakys: "Aš nesu gydytojas, mano namuose nėra nei duonos, nei drabužių. Nedarykite manęs tautos vadu".

8 Jeruzalė ir Judas kris, nes jų žodžiai ir darbai priešingi Viešpačiui; jie erzina Jo šlovės akis.

9 Jų veido išraiška liudija prieš juos. Jie nesislėpdami nuodėmiauja kaip Sodomos gyventojai. Vargas jiems! Jie patys sau užtraukia nelaimę.

10 Sakykite teisiesiems, kad jiems bus gerai, nes jie naudosis savo darbų vaisiais.

11 Vargas nedorėliui! Jam bus atlyginta pagal jo darbus.

12 Mano tauta! Vaikai juos spaudžia, moterys jiems viešpatauja. O mano tauta! Tavo vedliai tave suvedžioja ir veda klaidingu taku.

13 Viešpats keliasi daryti teismo ir teisti tautas.

14 Viešpats teis vyresniuosius ir savo tautos kunigaikščius. "Jūs jau prarijote vynuogyną. Beturčių nuosavybė yra jūsų namuose.

15 Ką galvojate, skriausdami mano tautą ir daužydami beturčiams per veidus?"­klausia Viešpats, kareivijų Dievas.

16 Viešpats sako: "Kadangi Siono dukterys išdidžiai vaikščioja, ištiesusios kaklus, mėto geidulingus žvilgsnius, eidamos mažais žingsneliais, skambina kojų žiedais,

17 Viešpats apdengs Siono dukterų galvas šašais ir apnuogins jas".

18 Tą dieną Viešpats nuplėš jų papuošalus: kojų grandinėles, kaktos juosteles ir mėnuliukus;

19 grandinėles, apyrankes ir šydus;

20 vainikėlius, kojų papuošalus, puošnias juostas, kvepalų dėžutes ir auskarus;

21 pirštų ir nosies žiedus,

22 išeiginius rūbus ir apsiaustus; skareles ir pinigines,

23 veidrodėlius, plono lino drabužius, galvos kaspinus ir skraistes.

24 Vietoje kvepalų bus smarvė, vietoje juostos­virvė; vietoje gražios šukuosenos­plikė, vietoje apsiausto­ašutinė; vietoje grožio­įdeginta žymė.

25 Tavo vyrai kris nuo kardo, o tavo karžygiai­kovoje.

26 Jos vartai aimanuos ir gedės, apleista ji sėdės ant žemės.

1 For, lo, the Lord, Jehovah of Hosts, Is turning aside from Jerusalem, And from Judah, stay and staff, Every stay of bread, and every stay of water.

2 Hero and man of war, judge and prophet, And diviner and elder,

3 Head of fifty, and accepted of faces, And counsellor, and the wise of artificers, And the intelligent of charmers.

4 And I have made youths their heads, And sucklings rule over them.

5 And the people hath exacted -- man upon man, Even a man on his neighbour, Enlarge themselves do the youths against the aged, And the lightly esteemed against the honoured.

6 When one layeth hold on his brother, [Of] the house of his father, [by] the garment, `Come, a ruler thou art to us, And this ruin [is] under thy hand.`

7 He lifteth up, in that day, saying: `I am not a binder up, And in my house is neither bread nor garment, Ye do not make me a ruler of the people.`

8 For stumbled hath Jerusalem, and Judah hath fallen, For their tongue and their doings [are] against Jehovah, To provoke the eyes of His glory.

9 The appearance of their faces witnessed against them, And their sin, as Sodom, they declared, They have not hidden! Wo to their soul, For they have done to themselves evil.

10 Say ye to the righteous, that [it is] good, Because the fruit of their doings they eat.

11 Wo to the wicked -- evil, Because the deed of his hand is done to him.

12 My people -- its exactors [are] sucklings, And women have ruled over it. My people -- thy eulogists are causing to err, And the way of thy paths swallowed up.

13 Jehovah hath stood up to plead, And He is standing to judge the peoples.

14 Jehovah into judgment doth enter With elders of His people, and its heads: `And ye, ye have consumed the vineyard, Plunder of the poor [is] in your houses.

15 What -- to you? ye bruise My people, And the faces of the poor ye grind.` An affirmation of the Lord, Jehovah of Hosts, And Jehovah saith:

16 `Because that daughters of Zion have been haughty, And they walk stretching out the neck, And deceiving [with] the eyes, Walking and mincing they go, And with their feet they make a tinkling,

17 The Lord also hath scabbed The crown of the head of daughters of Zion, And Jehovah their simplicity exposeth.

18 In that day doth the Lord turn aside The beauty of the tinkling ornaments, And of the embroidered works, And of the round tires like moons,

19 Of the drops, and the bracelets, and the mufflers,

20 Of the bonnets, and the ornaments of the legs, And of the bands, And of the perfume boxes, and the amulets,

21 Of the seals, and of the nose-rings,

22 Of the costly apparel, and of the mantles, And of the coverings, and of the purses,

23 Of the mirrors, and of the linen garments, And of the hoods, and of the vails,

24 And it hath been, instead of spice is muck, And instead of a girdle, a rope, And instead of curled work, baldness, And instead of a stomacher a girdle of sackcloth.

25 For instead of glory, thy men by sword do fall, And thy might in battle.

26 And lamented and mourned have her openings, Yea, she hath been emptied, on the earth she sitteth!