1 Jėzus pasakė jiems palyginimą, kaip reikia visuomet melstis ir neprarasti ryžto,
2 tardamas: "Viename mieste buvo teisėjas, kuris nebijojo Dievo ir nesidrovėjo žmonių.
3 Tame pačiame mieste gyveno našlė, kuri vis eidavo pas jį ir prašydavo: ‘Apgink mane nuo mano priešininko!’
4 Jis kurį laiką nenorėjo, bet po to tarė sau: ‘Nors aš Dievo nebijau nei žmonių nesidroviu,
5 vis dėlto, kai šita našlė neduoda man ramybės, apginsiu jos teises, kad ji, vienąkart atėjusi, man akių neišdraskytų’ ".
6 Ir Viešpats tarė: "Įsidėmėkite, ką pasakė tas neteisusis teisėjas.
7 Tad nejaugi Dievas neapgins savo išrinktųjų, kurie Jo šaukiasi dieną ir naktį, ir dels jiems padėti?
8 Sakau jums: Jis apgins jų teises labai greitai. Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?"
9 Tiems, kurie pasitikėjo savo teisumu, o kitus niekino, Jėzus pasakė palyginimą:
10 "Du žmonės atėjo į šventyklą melstis: vienasfariziejus, o kitasmuitininkas.
11 Fariziejus stovėdamas taip sau vienas meldėsi: ‘Dėkoju Tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonėsplėšikai, sukčiai, svetimautojaiarba kaip šis va muitininkas.
12 Aš pasninkauju du kartus per savaitę, duodu dešimtinę iš visko, ką įsigyju’.
13 O muitininkas, atokiai stovėdamas, nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik, mušdamasis į krūtinę, maldavo: ‘Dieve, būk gailestingas man, nusidėjėliui!’
14 Sakau jums: šitas nuėjo į namus išteisintas, o ne anas. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas".
15 Jėzui atnešdavo kūdikių, kad Jis juos paliestų. Mokiniai, tai matydami, draudė.
16 Bet Jėzus, pasišaukęs vaikučius, tarė: "Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite jiems, nes tokių yra Dievo karalystė.
17 Iš tiesų sakau jums: kas nepriims Dievo karalystės kaip kūdikis, niekaip neįeis į ją!"
18 Vienas valdininkas Jį paklausė: "Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad paveldėčiau amžinąjį gyvenimą?"
19 Jėzus jam atsakė: "Kodėl vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas.
20 Įsakymus žinai: ‘Nesvetimauk, nežudyk, nevok, melagingai neliudyk, gerbk savo tėvą ir motiną’ ".
21 Tas atsakė: "Viso šito laikausi nuo savo jaunystės".
22 Tai išgirdęs, Jėzus jam tarė: "Tau trūksta vieno dalyko: parduok visa, ką turi, išdalink vargšams, ir turėsi turtą danguje. Tada ateik ir sek paskui mane!"
23 Tai išgirdęs, jis nusiminė, nes buvo labai turtingas.
24 Matydamas jį nuliūdusį, Jėzus prabilo: "Kaip sunkiai turintieji turtų įeis į Dievo karalystę!
25 Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtingam įeiti į Dievo karalystę!"
26 Girdėjusieji tai paklausė: "Kas tada gali būti išgelbėtas?"
27 Jis atsakė: "Kas neįmanoma žmonėms, įmanoma Dievui".
28 Tada Petras tarė: "Štai mes viską palikome ir nusekėme paskui Tave".
29 Jėzus atsakė jiems: "Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris paliko namus ar tėvus, ar brolius, ar žmoną, ar vaikus dėl Dievo karalystės
30 ir kuris jau šiuo metu negautų nepalyginamai daugiau, o būsimajame pasaulyjeamžinojo gyvenimo".
31 Jėzus pasišaukė dvylika ir tarė: "Štai mes einame į Jeruzalę, ir ten išsipildys visa, kas per pranašus parašyta apie Žmogaus Sūnų.
32 Jis bus atiduotas pagonims, išjuoktas, paniekintas ir apspjaudytas.
33 Tie nuplaks Jį ir nužudys, bet trečią dieną Jis prisikels".
34 Tačiau jie nieko nesuprato; tų žodžių prasmė jiems liko paslėpta, ir jie nesuvokė, kas buvo sakoma.
35 Jam artinantis prie Jericho, šalia kelio sėdėjo neregys elgeta.
36 Išgirdęs praeinančią minią, jis paklausė, kas tai būtų.
37 Jam atsakė, kad praeinąs Jėzus iš Nazareto.
38 Tada jis ėmė šaukti: "Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!"
39 Ėję priekyje draudė jį, kad tylėtų, bet tas dar garsiau šaukė: "Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!"
40 Jėzus sustojo ir liepė jį atvesti. Jam prisiartinus, paklausė jo:
41 "Ko nori, kad tau padaryčiau?"
42 Šis atsakė: "Viešpatie, kad praregėčiau!" Jėzus tarė: "Regėk! Tavo tikėjimas išgydė tave".
43 Tas iškart praregėjo ir nusekė paskui Jį, garbindamas Dievą. Tai matydami, visi žmonės šlovino Dievą.
1 And he spake also a simile to them, that it behoveth [us] always to pray, and not to faint,
2 saying, `A certain judge was in a certain city -- God he is not fearing, and man he is not regarding --
3 and a widow was in that city, and she was coming unto him, saying, Do me justice on my opponent,
4 and he would not for a time, but after these things he said in himself, Even if God I do not fear, and man do not regard,
5 yet because this widow doth give me trouble, I will do her justice, lest, perpetually coming, she may plague me.`
6 And the Lord said, `Hear ye what the unrighteous judge saith:
7 and shall not God execute the justice to His choice ones, who are crying unto Him day and night -- bearing long in regard to them?
8 I say to you, that He will execute the justice to them quickly; but the Son of Man having come, shall he find the faith upon the earth?`
9 And he spake also unto certain who have been trusting in themselves that they were righteous, and have been despising the rest, this simile:
10 `Two men went up to the temple to pray, the one a Pharisee, and the other a tax-gatherer;
11 the Pharisee having stood by himself, thus prayed: God, I thank Thee that I am not as the rest of men, rapacious, unrighteous, adulterers, or even as this tax-gatherer;
12 I fast twice in the week, I give tithes of all things -- as many as I possess.
13 `And the tax-gatherer, having stood afar off, would not even the eyes lift up to the heaven, but was smiting on his breast, saying, God be propitious to me -- the sinner!
14 I say to you, this one went down declared righteous, to his house, rather than that one: for every one who is exalting himself shall be humbled, and he who is humbling himself shall be exalted.`
15 And they were bringing near also the babes, that he may touch them, and the disciples having seen did rebuke them,
16 and Jesus having called them near, said, `Suffer the little children to come unto me, and forbid them not, for of such is the reign of God;
17 verily I say to you, Whoever may not receive the reign of God as a little child, may not enter into it.`
18 And a certain ruler questioned him, saying, `Good teacher, what having done -- shall I inherit life age-during?`
19 And Jesus said to him, `Why me dost thou call good? no one [is] good, except One -- God;
20 the commands thou hast known: Thou mayest not commit adultery, Thou mayest do no murder, Thou mayest not steal, Thou mayest not bear false witness, Honour thy father and thy mother.`
21 And he said, `All these I did keep from my youth;`
22 and having heard these things, Jesus said to him, `Yet one thing to thee is lacking; all things -- as many as thou hast -- sell, and distribute to the poor, and thou shalt have treasure in heaven, and come, be following me;`
23 and he, having heard these things, became very sorrowful, for he was exceeding rich.
24 And Jesus having seen him become very sorrowful, said, `How hardly shall those having riches enter into the reign of God!
25 for it is easier for a camel through the eye of a needle to enter, than for a rich man into the reign of God to enter.`
26 And those who heard, said, `And who is able to be saved?`
27 and he said, `The things impossible with men are possible with God.`
28 And Peter said, `Lo, we left all, and did follow thee;`
29 and he said to them, `Verily I say to you, that there is not one who left house, or parents, or brothers, or wife, or children, for the sake of the reign of God,
30 who may not receive back manifold more in this time, and in the coming age, life age-during.`
31 And having taken the twelve aside, he said unto them, `Lo, we go up to Jerusalem, and all things shall be completed -- that have been written through the prophets -- to the Son of Man,
32 for he shall be delivered up to the nations, and shall be mocked, and insulted, and spit upon,
33 and having scourged they shall put him to death, and on the third day he shall rise again.`
34 And they none of these things understood, and this saying was hid from them, and they were not knowing the things said.
35 And it came to pass, in his coming nigh to Jericho, a certain blind man was sitting beside the way begging,
36 and having heard a multitude going by, he was inquiring what this may be,
37 and they brought him word that Jesus the Nazarene doth pass by,
38 and he cried out, saying, `Jesus, Son of David, deal kindly with me;`
39 and those going before were rebuking him, that he might be silent, but he was much more crying out, `Son of David, deal kindly with me.`
40 And Jesus having stood, commanded him to be brought unto him, and he having come nigh, he questioned him,
41 saying, `What wilt thou I shall do to thee?` and he said, `Sir, that I may receive sight.`
42 And Jesus said to him, `Receive thy sight; thy faith hath saved thee;`
43 and presently he did receive sight, and was following him, glorifying God; and all the people, having seen, did give praise to God.