1 Então Deus abençoou Noé e seus filhos e lhes disse: "Sejam férteis e multipliquem-se. Encham a terra. 2 Todos os animais da terra, todas as aves do céu, todos os animais que rastejam pelo chão e todos os peixes do mar terão medo e pavor de vocês. Eu os coloquei sob o seu domínio. 3 Assim como dei a vocês os cereais e os vegetais por alimento, também lhes dou os animais. 4 Mas nunca comam carne com sangue, pois sangue é vida.

5 "Exigirei o sangue de todo aquele que tirar a vida de alguém. Se um animal selvagem matar alguém, deverá ser morto; quem cometer assassinato, também deverá morrer. 6 Quem tirar a vida humana, por mãos humanas perderá a vida. Pois eu criei o ser humano à minha imagem. 7 Agora, sejam férteis e multipliquem-se, povoem a terra outra vez".

8 Então Deus disse a Noé e seus filhos: 9 "Confirmo aqui a minha aliança com vocês, seus descendentes 10 e todos os animais que estavam com vocês na embarcação: as aves, os animais domésticos e os animais selvagens, todos os seres vivos da terra. 11 Sim, confirmo a minha aliança com vocês. Nunca mais os seres vivos serão exterminados pelas águas; nunca mais a terra será destruída por um dilúvio".

12 Então Deus disse: "Eu lhes dou um sinal da minha aliança com vocês e com todos os seres vivos, para todas as gerações futuras. 13 Coloquei o arco-íris nas nuvens. Ele é o sinal da minha aliança com toda a terra. 14 Quando eu enviar nuvens sobre a terra, nelas aparecerá o arco-íris, 15 e eu me lembrarei da minha aliança com vocês e com todos os seres vivos. Nunca mais as águas de um dilúvio destruirão toda a vida. 16 Ao olhar para o arco-íris nas nuvens, eu me lembrarei da aliança eterna entre Deus e todos os seres vivos da terra". 17 Então Deus disse a Noé: "Este arco-íris é o sinal da aliança que confirmo com todas as criaturas da terra".

18 Os filhos de Noé que saíram da arca com o pai foram Sem, Cam e Jafé. (Cam é o pai de Canaã.) 19 Desses três filhos de Noé vêm todas as pessoas que agora povoam a terra.

20 Depois do dilúvio, Noé começou a cultivar o solo e plantou uma videira. 21 Certo dia, bebeu do vinho que ele próprio havia produzido, ficou embriagado e foi deitar-se nu em sua tenda. 22 Cam, pai de Canaã, viu que seu pai estava nu e saiu para contar aos irmãos. 23 Então Sem e Jafé pegaram um manto e o colocaram sobre os ombros. Em seguida, entraram na tenda de costas e, olhando para o outro lado a fim de não ver a nudez do pai, cobriram-no com o manto.

24 Quando Noé se recuperou da bebedeira e descobriu o que Cam, seu filho mais novo, havia feito, 25 exclamou:

"Maldito seja Canaã!

Que ele seja o servo mais insignificante de seus parentes!".

26 E disse ainda:

"Bendito seja o Senhor, o Deus de Sem,

e que Canaã seja servo de seu irmão!

27 Que Deus amplie o território de Jafé!

Que Jafé compartilhe da prosperidade de Sem

e Canaã seja seu servo".

28 Depois do dilúvio, Noé viveu mais 350 anos. 29 Viveu, ao todo, 950 anos e morreu.

1 Dievas laimino Nojų bei jo sūnus ir tarė: "Būkite vaisingi, dauginkitės ir pripildykite žemę.2 Tesibijo jūsų ir tedreba prieš jus visi žemės žvėrys, visi padangių sparnuočiai, visa, kas gyva žemėje, ir visos jūros žuvys. Visa tai atiduota į jūsų rankas.3 Visa, kas juda ir gyva, bus jums maistui; visa jums duodu, kaip daviau žaliuojančius augalus.4 Tik mėsos su gyvybe, kuri yra kraujyje, nevalgykite.5 Iš tiesų už jūsų gyvybės kraują Aš pareikalausiu iš kiekvieno žvėries ir žmogaus, kuris pralietų savo brolio kraują.6 Kas pralieja žmogaus kraują, jo kraujas taip pat bus pralietas, nes žmogus sutvertas pagal Dievo atvaizdą.7 Jūs būkite vaisingi ir dauginkitės, pliskite po žemę ir pripildykite ją!"8 Dievas tarė Nojui ir jo sūnums kartu su juo:9 "Aš darau sandorą su jumis ir jūsų palikuonimis, kurie gyvens po jūsų,10 ir su visais gyvais padarais, visais paukščiais, galvijais ir žvėrimis, kurie išėjo su jumis iš arkos.11 Aš darau savo sandorą su jumis: jokio kūno nebepražudysiu tvano vandenimis, ir tvanas nebesunaikins žemės".12 Ir Dievas tarė: "Ženklas sandoros, kurią darau tarp savęs ir jūsų bei visų gyvų padarų, kurie yra su jumis, per visas būsimas kartas13 bus lankas debesyse. Jis tebūna sandoros ženklu tarp manęs ir žemės.14 Sutelkęs debesis viršum žemės ir lankui pasirodžius debesyse,15 atsiminsiu savo sandorą, kuri yra tarp manęs ir jūsų bei visų gyvų padarų, kad daugiau nebūtų tvano, sunaikinančio kiekvieną kūną žemėje.16 Kai lankas bus debesyse, Aš jį pamatysiu ir atsiminsiu amžinąją sandorą tarp Dievo ir visų gyvų padarų, turinčių kūną, kurie yra ant žemės".17 Dievas tarė Nojui: "Tai yra sandoros ženklas, kurią Aš darau tarp savęs ir kiekvieno kūno, gyvenančio žemėje".18 Nojaus sūnūs, kurie išėjo iš arkos, buvo Semas, Chamas ir Jafetas; Chamas buvo Kanaano tėvas.19 Šie trys yra Nojaus sūnūs ir iš jų atsirado visi žemės gyventojai.20 Nojus pradėjo dirbti žemę ir įsiveisė vynuogyną.21 Išgėręs vyno, pasigėrė ir gulėjo apsinuoginęs savo palapinėje.22 Chamas, Kanaano tėvas, pamatęs savo tėvo nuogumą, pasakė broliams, kurie buvo lauke.23 Semas ir Jafetas paėmė apsiaustą ir abu, užsimetę ant pečių, priėjo atbuli, ir apdengė savo tėvo nuogumą; jų veidai buvo nukreipti į priešingą pusę ir jie nematė savo tėvo nuogumo.24 Nojus, išsiblaivęs nuo vyno ir sužinojęs, ką jam padarė jaunesnysis sūnus,25 tarė: "Tebūna prakeiktas Kanaanas! Vergų vergas tebūna jis savo broliams!26 Palaimintas Viešpats, Semo Dievas, o Kanaanas bus jo vergas!27 Teišplečia Dievas Jafetą, ir tegu jis gyvena Semo palapinėse, o Kanaanas bus jo vergas!"28 Tvanui praėjus, Nojus dar gyveno tris šimtus penkiasdešimt metų.29 Taigi Nojaus amžius buvo devyni šimtai penkiasdešimt metų, ir jis mirė.