1 Então Jesus deixou Cafarnaum e foi para a região da Judeia, a leste do rio Jordão. Mais uma vez, multidões se juntaram ao seu redor e, como de costume, ele as ensinava.
2 Alguns fariseus vieram e tentaram apanhar Jesus numa armadilha com a seguinte pergunta: "Deve-se permitir que um homem se divorcie de sua mulher?".
3 Jesus respondeu: "O que Moisés disse na lei a respeito do divórcio?".
4 "Ele o permitiu", responderam os fariseus. "Disse que um homem poderia dar à esposa um certificado de divórcio e mandá-la embora."
5 Jesus, porém, disse: "Moisés escreveu esse mandamento porque vocês têm o coração duro, 6 mas ‘Deus os fez homem e mulher’ desde o princípio da criação. 7 ‘Por isso o homem deixa pai e mãe e se une à sua mulher, 8 e os dois se tornam um só’. Uma vez que já não são dois, mas um só, 9 que ninguém separe o que Deus uniu".
10 Mais tarde, quando Jesus estava em casa com seus discípulos, eles tocaram no assunto outra vez. 11 Jesus respondeu: "Quem se divorcia de sua esposa e se casa com outra mulher comete adultério contra ela. 12 E, se a mulher se divorcia do marido e se casa com outro homem, comete adultério".
13 Certo dia, trouxeram crianças para que Jesus pusesse as mãos sobre elas, mas os discípulos repreendiam aqueles que as traziam.
14 Ao ver isso, Jesus ficou indignado com os discípulos e disse: "Deixem que as crianças venham a mim. Não as impeçam, pois o reino de Deus pertence aos que são como elas. 15 Eu lhes digo a verdade: quem não receber o reino de Deus como uma criança de modo algum entrará nele". 16 Então tomou as crianças nos braços, pôs as mãos sobre a cabeça delas e as abençoou.
17 Quando Jesus saía para Jerusalém, um homem veio correndo em sua direção, ajoelhou-se diante dele e perguntou: "Bom mestre, que devo fazer para herdar a vida eterna?".
18 "Por que você me chama de bom?", perguntou Jesus. "Apenas Deus é verdadeiramente bom. 19 Você conhece os mandamentos: ‘Não mate. Não cometa adultério. Não roube. Não dê falso testemunho. Não engane ninguém. Honre seu pai e sua mãe’."
20 O homem respondeu: "Mestre, tenho obedecido a todos esses mandamentos desde a juventude".
21 Com amor, Jesus olhou para o homem e disse: "Ainda há uma coisa que você não fez. Vá, venda todos os seus bens e dê o dinheiro aos pobres. Então você terá um tesouro no céu. Depois, venha e siga-me".
22 Ao ouvir isso, o homem ficou desapontado e foi embora triste, pois tinha muitos bens.
23 Jesus olhou ao redor e disse a seus discípulos: "Como é difícil os ricos entrarem no reino de Deus!". 24 Os discípulos se admiraram de suas palavras. Mas Jesus disse outra vez: "Filhos, entrar no reino de Deus é muito difícil. 25 É mais fácil um camelo passar pelo buraco de uma agulha que um rico entrar no reino de Deus".
26 Perplexos, os discípulos perguntaram: "Então quem pode ser salvo?".
27 Jesus olhou atentamente para eles e respondeu: "Para as pessoas isso é impossível, mas não para Deus. Para Deus, tudo é possível".
28 Então Pedro começou a falar: "Deixamos tudo para segui-lo".
29 Jesus respondeu: "Eu lhes garanto que todos que deixaram casa, irmãos, irmãs, mãe, pai, filhos ou propriedades por minha causa e por causa das boas-novas 30 receberão em troca, neste mundo, cem vezes mais casas, irmãos, irmãs, mães, filhos e propriedades, com perseguição, e, no mundo futuro, terão a vida eterna. 31 Contudo, muitos primeiros serão os últimos, e muitos últimos serão os primeiros".
32 Por esse tempo, subiam para Jerusalém, e Jesus ia à frente. Os discípulos estavam muito admirados, e o povo que os seguia tinha grande temor. Jesus chamou os Doze à parte e, mais uma vez, começou a descrever tudo que estava prestes a lhe acontecer.
33 "Ouçam", disse ele. "Estamos subindo para Jerusalém, onde o Filho do Homem será traído e entregue aos principais sacerdotes e aos mestres da lei. Eles o condenarão à morte e o entregarão aos gentios. 34 Zombarão dele, cuspirão nele, o açoitarão e o matarão, mas depois de três dias ele ressuscitará."
35 Então Tiago e João, filhos de Zebedeu, vieram e falaram com ele: "Mestre, queremos que nos faça um favor".
36 "Que favor é esse?", perguntou ele.
37 Eles responderam: "Quando o senhor se sentar em seu trono glorioso, queremos nos sentar em lugares de honra ao seu lado, um à sua direita e outro à sua esquerda".
38 Jesus lhes disse: "Vocês não sabem o que estão pedindo! São capazes de beber do cálice que beberei? São capazes de ser batizados com o batismo com que serei batizado?".
39 "Somos!", responderam eles.
Então Jesus disse: "De fato, vocês beberão do meu cálice e serão batizados com o meu batismo. 40 Não cabe a mim, no entanto, dizer quem se sentará à minha direita ou à minha esquerda. Esses lugares serão daqueles para quem eles foram preparados".
41 Quando os outros dez discípulos ouviram o que Tiago e João haviam pedido, ficaram indignados. 42 Então Jesus os reuniu e disse: "Vocês sabem que os que são considerados líderes neste mundo têm poder sobre o povo, e que os oficiais exercem sua autoridade sobre os súditos. 43 Entre vocês, porém, será diferente. Quem quiser ser o líder entre vocês, que seja servo, 44 e quem quiser ser o primeiro entre vocês, que se torne escravo de todos. 45 Pois nem mesmo o Filho do Homem veio para ser servido, mas para servir e dar sua vida em resgate por muitos".
46 Então chegaram a Jericó. Quando Jesus e seus discípulos saíam da cidade, uma grande multidão os seguiu. Um mendigo cego chamado Bartimeu, filho de Timeu, estava sentado à beira do caminho. 47 Quando Bartimeu soube que Jesus de Nazaré estava perto, começou a gritar: "Jesus, Filho de Davi, tenha misericórdia de mim!".
48 Muitos lhe diziam aos brados: "Cale-se!".
Ele, porém, gritava ainda mais alto: "Filho de Davi, tenha misericórdia de mim!".
49 Quando Jesus o ouviu, parou e disse: "Falem para ele vir aqui".
Então chamaram o cego. "Anime-se!", disseram. "Venha, ele o está chamando!" 50 Bartimeu jogou sua capa para o lado, levantou-se de um salto e foi até Jesus.
51 "O que você quer que eu lhe faça?", perguntou Jesus.
O cego respondeu: "Rabi, quero enxergar".
52 Jesus lhe disse: "Vá, pois sua fé o curou". No mesmo instante, o homem passou a ver e seguiu Jesus pelo caminho.
Copyright© 2017 por Editora Mundo Cristão. Todos os direitos reservados em língua portuguesa. A Nova Versão Transformadora (NVT) e seu logotipo são marcas registradas. Usados com permissão.
1 Jėzus, iškeliavęs iš ten, atvyksta į Judėją ir Užjordanę. Žmonių būriai vėl susirinko pas Jį, ir Jis vėl mokė, kaip buvo pratęs.2 Tada atėjo fariziejų, kurie, mėgindami Jį, klausė, ar galima vyrui atleisti žmoną.3 Jis jiems atsakė: "O ką jums įsakė Mozė?"4 Jie tarė: "Mozė leido parašyti skyrybų raštą ir atleisti".5 Tuomet Jėzus pasakė: "Dėl jūsų širdies kietumo parašė jums Mozė tokį nuostatą.6 O nuo sutvėrimo pradžios Dievas ‘sukūrė juos, vyrą ir moterį’.7 ‘Todėl vyras paliks savo tėvą ir motiną ir susijungs su savo žmona,8 ir du taps vienu kūnu’. Taigi jie jau nebėra du, o vienas kūnas.9 Todėl ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria".10 Namie mokiniai vėl klausė Jį apie tai.11 Jis atsakė: "Kas atleidžia savo žmoną ir veda kitą, tas nusikalsta pirmajai svetimavimu.12 Ir jei moteris palieka savo vyrą ir išteka už kito, ji svetimauja".13 Jam nešė vaikučius, kad juos palytėtų, bet mokiniai jiems draudė.14 Tai pamatęs, Jėzus pyktelėjo ir tarė jiems: "Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite, nes tokių yra Dievo karalystė.15 Iš tiesų sakau jums: kas nepriims Dievo karalystės kaip mažas vaikas,niekaip neįeis į ją".16 Ir Jis laimino juos, apkabindamas ir dėdamas ant jų rankas.17 Jėzui išeinant į kelią, vienas žmogus pribėgęs puolė prieš Jį ant kelių ir klausė: "Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad paveldėčiau amžinąjį gyvenimą?"18 Jėzus jam tarė: "Kam vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas.19 Žinai įsakymus: ‘Nesvetimauk, nežudyk, nevok, melagingai neliudyk, neapgaudinėk, gerbk savo tėvą ir motiną’ ".20 Tas atsakė: "Mokytojau, aš viso to laikausi nuo savo jaunystės".21 Jėzus, pažvelgęs į jį, jį pamilo ir tarė: "Vieno dalyko tau trūksta: eik, parduok visa, ką turi, išdalink vargšams ir turėsi turtą danguje. Tada ateik, paimk kryžių ir sek paskui mane".22 Po šitų žodžių jis nuliūdo ir nusiminęs pasitraukė, nes turėjo daug turto.23 Jėzus apsidairė ir prabilo į mokinius: "Kaip sunkiai turtingi įeis į Dievo karalystę!"24 Mokiniai buvo priblokšti Jo žodžių. Tada Jėzus vėl jiems tarė: "Vaikeliai, kaip sunku tiems, kurie pasitiki turtais, įeiti į Dievo karalystę!25 Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtingam įeiti į Dievo karalystę".26 Mokiniai dar labiau nustebo ir kalbėjosi: "Kas tada gali būti išgelbėtas?"27 Jėzus pažvelgė į juos ir tarė: "Žmonėms tai neįmanoma, bet ne Dievui, nes Dievui viskas įmanoma".28 Tada Petras sakė Jam: "Štai mes viską palikome ir sekame paskui Tave!"29 Jėzus tarė: "Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris paliktų namus ar brolius, ar seseris, ar motiną, ar tėvą, ar vaikus, ar laukus dėl manęs ir dėl Evangelijos30 ir kuris jau dabar, šiuo metu, negautų šimteriopai namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų kartu su persekiojimais ir būsimajame amžiujeamžinojo gyvenimo.31 Tačiau daug pirmųjų bus paskutiniai, ir paskutiniaipirmi".32 Jiems bekeliaujant į Jeruzalę, Jėzus ėjo priekyje, o mokiniai stebėjosi. Sekdami iš paskos, jie nuogąstavo. Vėl pasišaukęs dvylika, pradėjo jiems sakyti, kas Jo laukia:33 "Štai einame į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus išduotas aukštiesiems kunigams ir Rašto žinovams. Jie nuteis Jį mirti ir atiduos pagonims,34 tie tyčiosis iš Jo, apspjaudys, nuplaks ir nužudys, ir trečią dieną Jis prisikels".35 Prie Jėzaus priėjo Zebediejaus sūnūs Jokūbas ir Jonas ir kreipėsi: "Mokytojau, mes norime, kad padarytum mums viską, ko tik prašysime".36 Jis atsakė: "Ko norite, kad jums padaryčiau?"37 Jie tarė: "Leisk mums sėdėti vienam Tavo dešinėje, kitamkairėje, Tavo šlovėje!"38 Jėzus atsakė: "Nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią Aš geriu, ir būti pakrikštyti krikštu, kuriuo Aš krikštijamas?"39 Jie sakė: "Galime". Jėzus jiems tarė: "Tiesa, taurę, kurią Aš geriu, jūs gersite, ir krikštu, kuriuo Aš krikštijamas, jūs irgi būsite pakrikštyti.40 Bet vietą savo dešinėje ar kairėje ne Aš duodu,tai bus tiems, kuriems paskirta".41 Tai išgirdę, kiti dešimt labai supyko ant Jokūbo ir Jono.42 O Jėzus, pasikvietęs juos, tarė: "Jūs žinote, kad tie, kurie laikomi pagonių valdovais, viešpatauja jiems, ir jų didieji juos valdo.43 Bet tarp jūsų taip neturi būti. Kas iš jūsų nori būti didžiausias, bus jūsų tarnas,44 ir kas nori tarp jūsų būti pirmas, bus visų vergas.45 Juk ir Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį".46 Jie atėjo į Jerichą. O iškeliaujant Jam su mokiniais ir gausia minia iš Jericho, neregys Bartimiejus, Timiejaus sūnus, sėdėjo šalikelėje elgetaudamas.47 Išgirdęs, jog čia Jėzus iš Nazareto, jis pradėjo garsiai šaukti: "Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!"48 Daugelis jį draudė, kad nutiltų, bet jis dar garsiau šaukė: "Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!"49 Jėzus sustojo ir tarė: "Pašaukite jį". Žmonės pašaukė neregį, sakydami: "Pasitikėk! Kelkis, Jis tave šaukia".50 Tas, nusimetęs apsiaustą, pašoko ir atėjo prie Jėzaus.51 Jėzus jo paklausė: "Ko nori, kad tau padaryčiau?" Neregys atsakė: "Rabuni, kad praregėčiau!"52 Tada Jėzus jam tarė: "Eik, tavo tikėjimas išgydė tave". Jis tuoj pat praregėjo ir nusekė paskui Jėzų keliu.