Lucas 16

Palyginimas apie apsukrųjį prievaizdą

1 Po to Jėzus mokiniams papasakojo šią istoriją: „Vienas turtingas žmogus turėjo prievaizdą, kuris tvarkė jo reikalus, bet greitai pasklido gandas esą jis labai nesąžiningas. 2 Todėl darbdavys pasišaukė jį į vidų ir pasakė: „Ką aš girdžiu apie tave šnekant, kad tu vagi iš manęs? Paruošk ataskaitą, nes būsi atleistas." 3 Prievaizdas pagalvojo sau: „Ką dabar daryti? Čia netenku darbo, eiti kasti griovių aš neturiu jėgų, be to esu pernelyg išdidus, kad galėčiau prašyti išmaldos. 4 Aš žinau, ką daryti. Įgysiu daug draugų, kurie manimi rūpinsis, kai būsiu atleistas."

5,6 Jis pasikvietė visus, kurie buvo savo darbdaviui skolingi, kad ateitų ir aptartų padėtį. Jis paklausė pirmąjį: „Kiek tu jam skolingas?" „Mano skola šimtas statinių aliejaus", – atsakė žmogus. „Taip, štai skolos raštas, kurį tu pasirašei!" – jam pasakė prievaizdas. – Suplėšyk ir parašyk kitą, parodantį pusę to kiekio!" 7 „O kiek tu jam skolingas?" – paklausė jis kitą žmogų. „Šimtą saikų kviečių", – atsakė tas. Prievaizdas tarė: „Štai, imk skolos raštą ir pakeisk jį kitu, kuriame parašyta, jog esi skolingas aštuoniasdešimt saikų kviečių!"

8 Turtingasis žmogus negalėjo nesižavėti sukčiaus įžvalgumu. Tiesa, kad pasauliečiai yra daug apsukresni už pamaldžiuosius. 9 Bet ar Aš liepiu jums siekti draugystės per suktybes? Ar šitaip elgdamiesi įgysite amžinus namus danguje? 10 Ne! Jei negali sąžiningai atlikti mažų darbų, nebūsi sąžiningas ir didelius dirbdamas. 11 Jei nors truputį sukčiausite, sąžiningai neatliksite ir didesnių pareigų. 12 Ir jeigu jums negalima patikėti pasaulio turtų, kas patikės jums tikrus dangaus turtus? Jeigu nesąžiningai elgiatės su svetimais pinigais, tai ar galima jums patikėti jūsų pačių pinigus?

13 Nei jūs, nei kas kitas negali tarnauti dviem šeimininkams. Jūs neapkęsite vieno ir parodysite ištikimybę kitam, arba atvirkščiai – jūs vieną priimsite su džiaugsmu, o kito neapkęsite. Jūs negalite tarnauti ir Dievui, ir pinigui!" 14 Fariziejai, kurie buvo godūs, žinoma, šaipėsi iš viso to. 15 Tada Jis jiems pasakė: „Jūs apsimetę teisiais ir pamaldžiais žmonių akivaizdoje, bet Dievas žino jūsų piktas širdis. Žmonių akyse jūs pagerbti, bet pasmerkti Dievo akyse."

Trumpi pamokymai

16 „Iki Jono Krikštytojo mokslo jūs vadovavotės Mozės įstatymais ir pranašų žodžiais, bet Jonas supažindino su gerąja naujiena apie greit ateisiančią Dievo karalystę. Ir dabar daugybė į ją veržiasi.

17 Bet tai nereiškia, kad įstatymas neteko galios bent vienu požiūriu. Jis stiprus ir nepalaužiamas kaip dangus ir žemė.

18 Taigi kiekvienas, kas išsiskiria su žmona ir veda kitą – svetimauja, ir kas veda išsiskyrusią moterį – taip pat."

Turtuolis ir Lozorius

19 „Gyveno vienas turtingas žmogus, – tęsė Jėzus, – kuris buvo nuostabiai apsirengęs ir kiekvieną dieną kėlė prabangias puotas. 20 O Lozorius, sergantis elgeta, gulėjo prie jo durų, svajodamas apie trupinius nuo turtuolio stalo. 21 Atbėgę šunys laižydavo jo atviras žaizdas. 22 Pagaliau vargšas mirė, ir angelai jį nunešė į Abraomo prieglobstį, ten, kur yra teisiųjų mirusiųjų vieta.

23 Mirė taip pat ir turtuolis, buvo palaidotas, o jo vėlė nukeliavo į pragarą. Čia kentėdamas, jis pamatė tolumoje Lozorių su Abraomu. 24 „Tėve Abraomai, – sušuko jis, – pasigailėk! Atsiųsk čionai Lozorių, kad, suvilgęs vandenyje galą piršto, atvėsintų mano liežuvi, nes aš baisiai kenčiu šiose liepsnose!" 25 Bet Abraomas jam pasakė: „Sūnau, atmink, kad savo gyvenime turėjai ko norėjai, o Lozorius neturėjo nieko. Todėl dabar čia jis paguostas, o tu – kančioje. 26 Be to, mus skiria didelė bedugnė, tad kiekvienas, kuris nori pas tave patekti, yra sustabdomas ant bedugnės krašto, ir nė vienas iš jūsų negali ateiti pas mus."

27 Tas vėl tarė: „Tai meldžiu tave, tėve, nusiųsk jį bent į mano tėvo namus: 28 aš gi turiu penkis brolius – juos teįspėja, kad ir jie nepatektų į šią kančių vietą." 29 Abraomas atsiliepė: „Jie turi Mozę bei pranašus, tegul jų klauso!" 30 O anasatsakė: „Ne, tėve Abraomai! Bet jei kas iš mirusiųjų nueitų pas juos, jie atsiverstų" 31 Tačiau Abraomas tarė: „Jeigu jie neklauso Mozės nei pranašų, tai nepatikės, jei kas ir iš mirusiųjų prisikeltų."

Tähendamissõna kavalast majapidajast

1 Jeesus rääkis oma jüngritele: „Oli üks rikas mees, kelle majapidajat süüdistati tema vara raiskamises. 2 Mees kutsus majapidaja ja küsis: „Mis see on, mis ma sinu kohta kuulen? Anna aru oma tööst, sest sa ei saa enam majapidaja olla!"

3 Majapidaja mõtles: „Mis ma nüüd teen? Peremees võtab mu töö ära! Ma ei ole nii tugev, et kraavi kaevata ja mul on häbi kerjata; 4 ma tean, mida ma teen, et inimesed kutsuksid mind oma kodudesse, kui ma kaotan siin oma töö!" 5 Nii ta kutsus enda juurde kõik peremehe võlgnikud. Ta küsis esimese käest: „Kui palju sa oled võlgu mu peremehele?"

6 „Sada tünni*16:6 See on umbes 3000 liitrit. oliiviõli," vastas see.

Majapidaja ütles talle: „Võta oma arveraamat, istu kähku maha ja kirjuta selle asemel kaheksakümmend!"

7 Siis ta küsis teise käest: „Aga kui palju sina võlgned?"

„Kolmkümmend vakka*16:7 See on umbes 30 tonni. nisu," ta vastas.

Ta ütles temale: „Võta oma arveraamat ja kirjuta selle asemel kakskümmend neli!"

8 Peremees kiitis ebaausat majapidajat, sest ta oli nutikalt toiminud. Sest selle maailma inimesed on omasuguste suhtes nutikamad kui valguse lapsed. 9 Ma ütlen teile, kasutage maist vara, et endale sõpru leida, et kui see on läinud, teid võetaks vastu igavesse kodusse.

10 Kes on ustav piskus, see on ustav ka paljus, ja kes on ebaaus piskus, see on ebaaus ka paljus. 11 Kui te nüüd maist vara käsutades ei ole olnud ustavad, kes usaldaks teile siis tõelised rikkused? 12 Ja kui te võõra varaga ei ole olnud ustavad, kes annaks siis teie kätte teie oma vara?

13 Ükski sulane ei või teenida kahte isandat: ta kas vihkab üht ja armastab teist või kiindub ühesse ja jälestab teist. Teiegi ei saa teenida korraga Jumalat ja mammonat!"

14 Aga seda kõike kuulsid variserid, kes olid ahned, ja irvitasid Jeesuse üle.

15 Ta ütles neile: „Teie olete need, kes õigustavad endid inimeste ees, aga Jumal teab teie südameid. Mida inimesed hindavad kõrgelt, on Jumala silmis jälestusväärne.

Muud õpetused

16 Seadust ja Prohveteid kuulutati kuni Johanneseni. Sellest ajast peale kuulutatakse Jumala riiki ja igaüks pressib sinna sisse. 17 Maa ja taevas kaovad kergemini kui üksainus kriips Seadusest.

18 Igaüks, kes lahutab oma naisest ja abiellub teisega, rikub abielu, ja mees, kes abiellub lahutatud naisega, rikub abielu.

Rikas mees ja Laatsarus

19 Oli üks rikas mees, kes kandis purpurist ja peenest linasest rõivaid ja elas luksuslikult iga päev. 20 Tema värava ees lamas kerjus nimega Laatsarus, kes oli täis paiseid 21 ja igatses süüa seda, mis rikka mehe laualt maha pudenes. Isegi koerad tulid ja lakkusid tema paiseid.

22 Saabus aeg, kui kerjus suri ja inglid kandsid ta Aabrahami sülle. Rikas mees suri samuti ja maeti maha. 23 Põrgus piineldes vaatas ta üles ja nägi Aabrahami kaugelt ja Laatsarust tema süles. 24 Ta hüüdis talle: „Isa Aabraham, ole mulle armuline ja saada Laatsarus, et ta kastaks oma sõrme vette ja jahutaks mu keelt, sest ma piinlen selles tules!"

25 Aga Aabraham vastas: „Poeg, kas sa mäletad, et sa said oma hea põlve eluajal kätte, samal ajal kui Laatsarus halva; nüüd lohutatakse teda siin, sina aga oled piinas. 26 Lisaks sellele on meie ja teie vahele seatud suur kuristik, et need, kes tahavad siit teie juurde minna, ei saa, ega tulda ka sealt siia."

27 Ta vastas: „Siis ma anun sind, isa, saada Laatsarus mu isa majja, 28 sest mul on viis venda. Las ta hoiatab neid, et ka nemad ei satuks sellesse piinakohta!"

29 Kuid Aabraham vastas: „Neil on Mooses ja Prohvetid, kuulaku neid!"

30 „Ei, isa Aabraham," ütles ta, „vaid kui keegi surnuist nende juurde läheks, siis parandaksid nad meelt!"

31 Aabraham aga ütles talle: „Kui nad ei kuula Moosest ja Prohveteid, ei veena neid isegi see, kui keegi surnuist üles tõuseks!" "