1 Et Job prit la parole, et dit:

2 Maintenant encore ma plainte est une révolte, et pourtant ma main comprime mes soupirs.

3 Oh! si je savais où le trouver, j'irais jusqu'à son trône,

4 J'exposerais ma cause devant lui, et je remplirais ma bouche de preuves;

5 Je saurais ce qu'il me répondrait, et je comprendrais ce qu'il me dirait.

6 Contesterait-il avec moi dans la grandeur de sa force? Non, seulement il ferait attention à moi.

7 Ce serait alors un juste qui raisonnerait avec lui, et je serais absous pour toujours par mon juge.

8 Voici, si je vais à l'Orient, il n'y est pas; si je vais à l'Occident, je ne le découvre pas.

9 Est-il occupé au Nord, je ne le vois pas. Se cache-t-il au Midi, je ne l'aperçois pas.

10 Il sait la voie que j'ai suivie; qu'il m'éprouve, j'en sortirai comme l'or.

11 Mon pied s'est attaché à ses pas, j'ai gardé sa voie, et je ne m'en suis pas détourné.

12 Je ne me suis point écarté du commandement de ses lèvres, j'ai tenu aux paroles de sa bouche plus qu'à ma provision ordinaire.

13 Mais il n'a qu'une pensée; qui l'en fera revenir? Ce que son âme désire, il le fait.

14 Il achèvera ce qu'il a décidé de moi, et il a dans l'esprit bien d'autres choses pareilles à celle-ci.

15 C'est pourquoi sa présence m'épouvante; quand j'y pense, j'ai peur de lui.

16 Dieu a amolli mon cœur, et le Tout-Puissant m'a épouvanté.

17 Car je n'ai pas été retranché avant l'arrivée des ténèbres, et il n'a pas éloigné de ma face l'obscurité.

1 Jobas atsakydamas tarė:

2 "Mano skundas dar ir šiandien kartus; mano kentėjimai didesni už mano vaitojimą.

3 O kad žinočiau, kur Jį rasti, ir galėčiau ateiti prie Jo sosto!

4 Jam pateikčiau savo bylą ir savo burną pripildyčiau įrodymų.

5 Tada išgirsčiau, ką Jis man atsakytų, ir suprasčiau, ką man kalbėtų.

6 Ar Jis priešintųsi man savo galinga jėga? Ne! Jis pažvelgtų į mane.

7 Teisusis galėtų aiškintis su Juo, taip aš būčiau išlaisvintas amžiams nuo savo teisėjo.

8 Jei einu pirmyn, ten Jo nėra, o jei atgal, Jo nerandu.

9 Jei Jis yra kairėje, aš Jo nematau, o jei pasislėpęs dešinėje, Jo nepastebiu.

10 Bet Jis žino mano kelią; jei Jis mane ištirtų, būčiau kaip auksas.

11 Ėjau Jo pėdomis, iš Jo kelio neiškrypau.

12 Nuo Jo įsakymų nepasitraukiau, Jo burnos žodžius vertinau labiau negu būtiną maistą.

13 Jis vienintelis, kas gali Jį pakeisti? Ko Jo siela geidžia, tą Jis padaro.

14 Jis įvykdys, kas man skirta; daug panašių dalykų Jis turi.

15 Todėl man baugu Jo akivaizdoje; apie tai galvodamas, bijau Jo.

16 Dievas susilpnina mano širdį; Visagalis gąsdina mane.

17 Aš nepražuvau prieš tamsą, Jis nepaslėpė tamsybės nuo mano veido".