1 Salomon, Daavidin pojan, Israelin kuninkaan, sananlaskut.
2 Opettakoot ne viisautta, kasvattakoot ymmärtämään ymmärryksen sanat,
3 johdattakoot hyvään tietoon, oikeudentuntoon ja rehtiin mieleen.
4 Kokemattomat saakoot niistä viisautta, nuoret tietoa ja harkintaa.
5 Viisaskin viisastuu, kun kuulee niitä, järkeväkin saa opastusta,
6 oppii mietelmiä ja vertauksia, tajuaa viisaiden sanat, avaa arvoitukset.
7 Herran pelko on tiedon perusta, vain hullu halveksii viisautta ja opetusta.
8 Poikani, kuule isäsi neuvoja, älä väheksy äitisi opetusta --
9 ne ovat seppele hiuksillasi, ketju kaulaasi koristamassa.
10 Älä suostu, poikani, synnintekijöiden viekoituksiin,
12 Niellään heidät elävältä, yhtenä suupalana, niin kuin hauta nielee terveen miehen.
13 Kaikenlaiset kalleudet odottavat meitä, ryöstösaalis täyttää kohta varastomme.
15 Heidän tielleen, poikani, älä lähde, pidä jalkasi poissa heidän poluiltaan,
16 sillä he rientävät pahaa kohti, kiiruhtavat vuodattamaan verta.
17 Ei lintu verkkoa näe, vaikka näkee sitä levitettävän.
18 Oman verensä he väijyessään vaarantavat, omaa tuhoaan etsivät vaaniessaan.
19 Sellainen on riistäjän tie. Joka sille lähtee, kulkee tuhoon.
20 Viisaus huutaa kaduilla, antaa toreilla puheensa kaikua,
21 meluisten katujen kulmissa se kutsuu, kuuluttaa asiansa markkinapaikoilla:
23 Kääntykää minun puoleeni, minä opetan teitä, saatan teidät tuntemaan opetukseni ja tietoni.
25 Yhtäkään neuvoani ette ole ottaneet varteen, opetukseni ei ole kelvannut teille.
26 Niinpä minä nauran, kun teidän käy huonosti, pilkkaan, kun tulee aika jota kauhistutte,
27 kun pelko tulee yllenne kuin rajuilma ja onnettomuus iskee tuulispäänä, kun osaksenne tulee ahdinko ja vaiva.
28 Silloin te huudatte minua, mutta minä en vastaa, etsitte minua, ettekä löydä.
29 Te vihasitte tietoa, ette halunneet totella Herraa,
30 te vähät välititte, kun teitä neuvoin, ette antaneet arvoa ohjeilleni.
31 Niinpä saatte syödä tekojenne hedelmät, niellä kurkun täydeltä juonianne.
32 Uppiniskaisuus on tyhmälle tuhoksi, huolettomuuteensa hullu kuolee.
1 Saliamono, Dovydo sūnaus, Izraelio karaliaus, patarlės.
2 Jos surašytos, kad pamokytų išminties, auklėtų ir padėtų suprasti išmintingus posakius,
3 kad pamokytų išmintingai elgtis, pažinti teisumą, teisingumą ir bešališkumą;
4 kad paprastiems suteiktų sumanumo, jaunuoliamssupratimo ir nuovokumo.
5 Išmintingas klausydamas taps išmintingesnis, o protingas gaus išmintingų patarimų,
6 kad suprastų patarles ir palyginimus, išminčių žodžius ir mįsles.
7 Viešpaties baimė yra išminties pradžia, bet kvailiai niekina išmintį ir pamokymus.
8 Mano sūnau, klausyk tėvo pamokymų ir neatmesk motinos nurodymų.
9 Tai bus puošnus vainikas tavo galvai ir papuošalas tavo kaklui.
10 Mano sūnau, jei tave vilios nusidėjėliai, nepritark jiems.
11 Jei jie sako: "Eime su mumis tykoti kraujo ir ruošti pasalą nekaltam žmogui.
12 Prarykime juos gyvus kaip pragaras, visiškai, kaip tuos, kurie eina į kapą.
13 Mes rasime daug turto ir pripildysime grobiu savo namus.
14 Su mumis mesi dalybų burtą, mūsų pinigai bus bendri".
15 Mano sūnau, neik su jais, sulaikyk savo koją nuo jų tako.
16 Jų kojos bėga į pikta, jie skuba kraują pralieti.
17 Veltui tiesiamas tinklas paukščiams matant.
18 Jie tykoja savo pačių kraujo, pasalą ruošia savo gyvybei.
19 Toks yra kelias kiekvieno, kuris godus turto, jis atima jo savininko gyvybę.
20 Išmintis šaukia gatvėje, pakelia balsą aikštėje.
21 Ji šaukia svarbiausiose susibūrimo vietose ir miesto vartuose skelbia savo žodžius:
22 "Neišmanėliai, ar ilgai dar mylėsite neišmanymą? Niekintojai, ar ilgai džiaugsitės savo patyčiomis? Kvailiai, ar ilgai nekęsite pažinimo?
23 Klausykitės mano įspėjimų! Aš išliesiu jums savo dvasios, paskelbsiu savo žodžius.
24 Kadangi aš šaukiau, o jūs nepaklausėte, ištiesiau jums ranką, bet niekas nekreipė dėmesio,
25 jūs paniekinote mano patarimus ir nepaisėte mano įspėjimų,
26 tai ir aš juoksiuos, kai jūs žlugsite, tyčiosiuos, kai jus apims baimė,
27 kai siaubas užklups kaip audra ir pražūtis kaip viesulas, kai ateis sielvartas ir vargas.
28 Tada jie šauksis manęs, bet aš neatsiliepsiu; jie ieškos manęs, bet neras.
29 Nes jie nekentė pažinimo ir nepasirinko Viešpaties baimės.
30 Jie nepriėmė mano patarimų ir paniekino mano barimą.
31 Todėl jie valgys savo kelių vaisių, pasisotins savo sumanymais.
32 Neišmanėlių užsispyrimas užmuš juos, kvailius pražudys jų neapdairumas.
33 Kas manęs klauso, gyvens saugiai, bus ramus ir nebijos pikto".