1 Kuuntele, poikani, viisauden sanoja, seuraa valppaasti hyviä neuvojani,

2 jotta säilyttäisit harkintasi ja puhuisit niin kuin puhua tulee.

3 Hunajaa tiukkuvat vieraan naisen huulet, hänen kielensä on öljyä liukkaampi,

4 mutta lopulta hän käy karvaaksi kuin koiruoho, viiltää kuin kaksiteräinen miekka.

5 Hänen jalkansa kulkevat kuolemaan, alas tuonelaan vievät hänen askeleensa.

6 Ei hän välitä elämän tiestä, ei tiedä, minne päin milloinkin horjahtaa.

7 Siispä, poikani, kuule minua, älä lyö laimin minun opetustani.

8 Pysy kaukana vieraasta naisesta, älä mene lähellekään hänen talonsa ovea,

9 ettet haaskaisi voimaasi vieraille etkä parhaita vuosiasi armottomalle,

10 etteivät oudot hyötyisi miehuudestasi, tuntemattomat raadantasi tuloksista

11 etkä sinä viimein, loppuun ajettuna päätyisi huokaamaan:

13 en kuunnellut opettajiani vaan suljin korvani kasvattajieni ohjeilta!

15 Juo vettä omasta ruukustasi, käytä oman kaivosi raikasta juomaa.

16 Miksi antaisit lähteittesi vuotaa kadulle, purojesi kaupungin toreille?

17 Ne pulppuavat yksin sinua varten, vain sinun hyväksesi, eivät muiden.

18 Olkoon sinun lähteesi siunattu, iloitse vaimosta, jonka nuorena sait,

19 rakkaasta peurasta, suloisesta kauriistasi. Olkoot hänen rintansa ilosi vuodesta vuoteen, hänen rakkautensa elämäsi riemu ja hurmio.

20 Miksi, poikani, viehättyisit vieraaseen naiseen, miksi hyväilisit vieraan povea?

21 Missä ihminen kulkeekin, Herra näkee hänet ja tarkkaa hänen askeleitaan.

22 Pahantekijä jää rikostensa vangiksi, takertuu syntiensä verkkoon.

23 Hillittömyyteensä hän kuolee, ajautuu perikatoon kaikessa hulluudessaan.

1 Mano sūnau, būk dėmesingas mano išminčiai ir palenk ausį mano supratimui,

2 kad būtum nuovokus ir tavo lūpos išlaikytų pažinimą.

3 Kaip varvantis medus svetimos moters lūpos ir jos burna švelnesnė už aliejų.

4 Bet galiausiai ji tampa karti kaip metėlė ir aštri kaip dviašmenis kalavijas.

5 Jos kojos žengia į mirtį, jos žingsniai veda į pragarą.

6 Kad tu nemąstytum apie jos gyvenimo taką, žinok­jos keliai nepastovūs ir tu negali jų suprasti.

7 Dabar, mano vaikai, klausykite manęs ir neatsitraukite nuo mano burnos žodžių.

8 Atitolink nuo jos savo kelią ir nesiartink prie jos namų durų,

9 kad neatiduotum savo garbės kitiems ir savo metų negailestingajam;

10 kad svetimi nesisotintų tavo gėrybėmis ir tavo darbas nebūtų svetimojo namuose,

11 ir galiausiai neturėtum vaitoti, išsekinęs kūną bei jėgas,

12 ir sakyti: "Kodėl nekenčiau pamokymų ir mano širdis paniekino pabarimą,

13 neklausiau savo mokytojų balso ir nepalenkiau savo ausies prie tų, kurie mane mokė?

14 Aš kone patekau į visokias nelaimes bendruomenės ir susirinkimo vidury".

15 Gerk vandenį iš savo šulinio, tekantį vandenį iš savo versmės.

16 Ar tavo vandens šaltiniai išsilies po gatves, o vandens srovės aikštėse?

17 Tebūna jie tik tau, nedalink jų svetimiems.

18 Tebūna tavo šaltinis palaimintas ir džiaukis su savo jaunystės žmona.

19 Ji kaip miela stirna, kaip grakšti elnė. Tegul jos krūtys tenkina tave visą laiką, nuolat mėgaukis jos meile.

20 Mano sūnau, kam tau mėgautis svetima moterimi ir apsikabinti su svetimąja?

21 Viešpats stebi visus žmogaus kelius ir apsvarsto visus jo takus.

22 Nedorėlį sugauna jo paties nedorybės ir supančioja jo nuodėmių pančiai.

23 Jis miršta nepasimokęs, per savo didelį kvailumą nuklysta.