1 (124:1) Песнь восхождения. Давида. Надеющийся на Господа, как гора Сион, не подвигнется: пребывает вовек.2 (124:2) Горы окрест Иерусалима, а Господь окрест народа Своего отныне и вовек.3 (124:3) Ибо не оставит [Господь] жезла нечестивых над жребием праведных, дабы праведные не простерли рук своих к беззаконию.4 (124:4) Благотвори, Господи, добрым и правым в сердцах своих;5 (124:5) а совращающихся на кривые пути свои да оставит Господь ходить с делающими беззаконие. Мир на Израиля!
1 Kurie pasitiki Viešpačiu, yra kaip Siono kalnas, kuris stovi tvirtai per amžius.2 Kaip kalnai apsupę Jeruzalę, taip Viešpats apsupęs savo tautą dabar ir per amžius.3 Nepasiliks nedorėlių skeptras ant teisiųjų dalies, kad teisieji savo rankų netiestų į neteisybę.4 Padėk, Viešpatie, geriesiems, pagelbėk tiesiaširdžiams.5 O kreivais keliais kas nuklysta, tuos Viešpats nuves su piktadariais. Taika tebūna Izraeliui.